Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkede“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-484-503/2017 pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transkede“ dėl automobilio kainos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Transkede“ už automobilį BMW X6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (originalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), sumokėtą kainą – 25 000 Eur. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. iš atsakovės nusipirko automobilį. 2016 m. rugpjūčio 23 d., ketinant įregistruoti automobilį bei techninės apžiūros metu nustatyta, kad suklastoti visi automobilio žymėjimai, dėl to Vilniaus mieto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis, jo dokumentai, automobilio raktas paimti policijos žinion. Už automobilį atsiskaitė pirkimo dieną, 10 000 Eur sumokant banko pavedimu, o 15 000 Eur – grynais, tačiau atsakovė kvitą išrašė tik 10 000 Eur, o likusiai sumai - 5 000 Eur kvitą pažadėjo išrašyti vėliau, tačiau to nepadarė. 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo atsakovė apie vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pateikė atsakymą, išreikšdama nesutikimą su vienašališku sutarties nutraukimo.Atsakovė bylos nagrinėjimo metu 10 000 Eur grąžino ieškovei. 2017 m. balandžio 26 d. rašytiniu prašymu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės už automobilį sumokėtos kainos dalį – 15 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Transkede“ ieškovei L. C. 15 000 Eur sumokėtos automobilio kainos ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir valstybei 343,14 bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad automobilis dėl neatitikimų įprastiems reikalavimams ir netinkamos kokybės nebuvo įregistruotas, o neįregistravus – negalima eksploatuoti Lietuvos Respublikos viešajame eisme. Ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties – automobilio, kurį galėtų naudoti pagal paskirtį. Net nenustačius atsakovės veiksmuose apgaulės, trūkumų ištaisymo klausimo sprendimas neturi būti perkeltas pirkėjui, t. y. ieškovei. Todėl ieškovė įgijo teisę ginti savo pažeistas teises CK 6.217 straipsnio 1 dalyje, 6.334 straipsnio 1 dalyje, CK 3.636 straipsnio 7 dalyje numatytais būdais.Teismas sprendė, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais pritarė sutarties nutraukimui – atsakovės direktorius E. P. informavo ieškovės sutuoktinį V. C., kad už automobilį grąžins pinigus, kai pats atgaus pinigus iš asmens, iš kurio jis pirko automobilį, o 2017 m. vasario 2 d. atsakovė grąžino ieškovei dalį sumokėtos automobilio kainos (10 000 Eur). Todėl iš esmės ginčas kilo ne dėl sutarties galiojimo ar jos nutraukimo, o dėl likusios automobilio kainos sumos – 15 000 Eur.Įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, liudytojų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įsigijo iš atsakovės automobilį už 25 000 Eur ir, kad ieškovė atsakovei už automobilį sumokėjo 10 000 Eur bankiniu pavedimu taip pat 10 000 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos paimant išrašyta 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažyma sąskaita serija TRK Nr. 2205, ir 5 000 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos paimant nebuvo išrašytas joks finansinis dokumentas. Kad automobilis pirktas už 25 000 Eur, patvirtina ir tai, kad atsakovė, gavusi ieškovės reikalavimą grąžinti 25 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte neginčijo kainos dydžio. Teismas sprendė, kad ieškovė, vienašališkai nutraukusi sutartį ir atgavusi iš atsakovės 10 000 Eur, pagrįstai prašė priteisti iš atsakovės likusią automobilio kainos dalį – 15 000 Eur, todėl reikalavimą tenkino.Teismas pažymėjo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo sutartį pripažinti niekine ar ją nuginčyti dėl to, kad atsakovė perdavė jai nepriklausantį daiktą, todėl neturėjo įrodinėti atsakovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovė sutarties sudarymo metu nebuvo teisėta automobilio savininkė.Pareiškus atsakovei abejones, ar ieškovė buvo tinkamai atstovaujama, sudarant sutartį, teismas pažymėjo, kad sandoris, sudarytas įgaliojimus viršijančio atstovo, yra galiojantis, kol jis nenuginčytas teismo sprendimu, be to, jis gali būti atstovaujamojo patvirtintas (CK 1.78, 1.92, 2.133 straipsniai).Teismas, tenkinęs ieškinį, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Transkede“, kurios interesams atstovauja advokatė Aušra Ručienė, prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktinės aplinkybes dėl ginčo automobilio pardavimo kainos, todėl teismo išvada, kad už automobilį ieškovė sumokėjo atsakovei 25 000 Eur yra nepagrįsta. Atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. išrašyta pažyma-sąskaita Nr. 2205, patvirtina, kad už automobilį sumokėta 10 000 Eur. Skelbimas tinklalapyje w.w.w. autoplius.lt nelaikytinas tinkamu įrodymu, nes informaciją buvo apie kitą parduodamą automobilį. Teismas be pagrindo vadovavosi CK 6.327 straipsnio nuostatomis, nes faktas, kad galimai automobilis yra vogtas, negali būti priskirtas prie automobilio kokybės reikalavimų, kadangi automobilis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neturėjo įrodinėti aplinkybių, pagrindžiančių sutarties nuginčijimo pagrindus: kad atsakovė nebuvo teisėtas automobilio savininkas, buvo nesąžiningas automobilio įgijėjas. Kadangi atsakovė yra sąžiningas įgijėjas, nežinojo, kad ginčo automobilis yra vogtas, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį ir netaikyti restitucijos, tačiau teismas iš atsakovės priteisė ieškovei 15 000 Eur, kurių ji iš ieškovės nėra gavusi, t. y. savo iniciatyva atsakovei skyrė 15 000 Eur baudą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, kurios interesams atstovauja advokatas Algis Tursas, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus. Atsakovės direktorius E. P. vengė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl automobilio kainos, jo reklamos, gautų už jo pardavimą pinigų sumos. Toks elgesys laikytinas nesąžiningu ir neatitinka CPK 42 str. 5 d. reikalavimų.Argumentas dėl automobilių netapatumo nepagrįstas, nes pats atsakovės direktorius E. P. neneigė, jog pardavė ieškovei būtent tą automobilį, kuris buvo reklamuojamas tinklalapyje ir jo kaina nurodyta 26 900 Eur. Be to, tokius faktus patvirtino liudytojai. Kadangi automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, jis nebuvo tokios kokybės, kad juo būtų galima naudotis, todėl remiantis CK 6.327 str. 3 dalimi pardavėjas atsakingas už parduoto daikto trukumus.Apeliantė klaidingai nurodo, jog priteisdamas 15 000 Eur, teismas taikė restituciją ir skyrė baudą. Tokių motyvų sprendime nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Transkede“ pasirašė sąskaitą-faktūrą, serija TRK, Nr. 2205, pagal kurią ieškovė už pirktą automobilį BMW X 6 pagamintą 2011 metais, atsakovės bendrovės kasoje sumokėjo grynaisiais pinigais 10000 Eurų. 2016m. rugpjūčio 22d. mokėjimo nurodymas Nr. 7 patvirtina, kad už perkamą automobilį ieškovės sutuoktinis V. C. apmokėjo 10000 Eurų bankiniu pavedimu. Ieškovei 2016m. rugpjūčio 23d. ketinant įregistruoti V. Į „Regitra“ automobilį paaiškėjo, kad automobilis yra su identifikavimo numerio ir variklio numerio klastojimo požymiais, todėl automobilis nebuvo įregistruotas. Įtarus, kad automobilis gali būti vogtas buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paimtas policijos. Ieškovė teigia, kad automobilis buvo nupirktas už 25000 Eurų ir kreipėsi į atsakovę dėl pirkimo-pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo ir visų sumokėtų pinigų grąžinimo. Atsakovė atsikirsdama nurodė, kad automobilis buvo pirktas už 10000 Eurų ir nurodytą sumą ieškovei grąžino. Bylos eigoje ieškovė sutikslinusi ieškinio reikalavimus iš atsakovės prašė priteisti 15000 Eurų - dalį sumokėtos už automobilį kainos.Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės 15000 Eurų sumokėtos automobilio kainos ( CK 6. 327 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl automobilio sumokėtos kainos nustatymo, nes pažymoje-sąskaitoje, serija TRK Nr. 2205 nurodyta kaina yra 10000 Eurų ir atsakovė teigia, kad už tokią kainą automobilį pardavusi, o ieškovė tvirtina, jog apeliantei sumokėjo 25000 Eurų, (10000 Eurų pavedimu, o likusius 15000 Eurų grynais pinigais). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais: sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymu, ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, vertino, kad realiai ieškovė už automobilio pirkimą sumokėjo atsakovei 25000 Eurų. Teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta išvada visiškai sutikti negali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje pateiktas rašytinis įrodymas, pažyma-sąskaita, serija TRK Nr. 2205 ir joje atsakovės vadovo parašas patvirtina faktą, kad atsakovė už parduodamą automobilį gavo 10000 Eurų grynaisiais pinigais, kurie ieškovės buvo sumokėti į bendrovės kasą. Kitas rašytinis įrodymas – mokėjimo nurodymas taip pat įrodo, kad atsakovei už parduodamą automobilį buvo sumokėta 10000 Eurų bankiniu pavedimu. Tačiau, nagrinėjamu atveju, tiesioginių įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovė sumokėjo apeliantei 5000 Eurų nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytinius įrodymus gali paneigti tik lygiaverčiai rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu, ieškovės liudytojų parodymai nelaikytini paneigiančiais aptartuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas sumas. Akcentuotina, kad daugiau kaip 5000 Eurų kainos skirtumo įrodinėjimas liudytojų parodymais turi būti toks, kad teismui nekiltų didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija negali ieškovės liudytojų parodymų vertinti kaip patvirtinančių ieškovės nurodytą transporto priemonės kainą, kadangi liudytojas V. C. yra ieškovės sutuoktinis, o liudytojas A. M. yra ieškovės sutuoktinio pažįstamas, todėl jie laikytini šališkais asmenimis ir galimai suinteresuotais bylos baigtimi. Atsakovė aplamai 15000 Eurų pinigų gavimo faktą neigia. Kitų byloje įrodymų apie 5000 Eur sumokėjimą nėra. Tai, kad internetiniame puslapyje buvo nurodyta automobilio kaina - 26900 Eurų negali būti laikoma ieškovei pasiūlymas pirkti automobilį už 25000 Eurų bei aplinkybe patvirtinti ieškovės teiginį dėl tokios sutartos kainos. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, taip pat susitarti dėl joms priimtinos kainos. Pagrįsdama ieškovė grąžinti ginčijamą transporto priemonės kainą nurodė, kad kvitą dėl 5000 Eurų sumokėjimo atsakovė žadėjo išrašyti vėliau, tačiau tokio kvito negavimo pasekmės tenka pačios ieškovės rizikai, nes teisėjų kolegijos vertinimu, pati ieškovė savo neveikimu elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktais įrodymais yra įrodyta tik ginčo automobilio pirkimo 20000 Eur kaina, o 25000 Eur, kaip teigia ieškovė autotransporto priemonės sutarta pirkimo kaina neįrodyta (CPK 178 straipsnis).Kita apeliantės apeliacinio skundo argumentacija galutiniam ginčo tarp šalių išsprendimui nėra reikšminga, todėl neanalizuotina.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl ginčijamas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis) ir iš atsakovės priteistina ieškovei tik 10000 Eur suma, kaip iš pardavėjo pirkimo-pardavimo sandorio šalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paskirstytinos iš naujo, atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1000 Eur, o atsakovė – 1210 Eur išlaidas advokato pagalba apmokėti. Ieškinys tenkintinas 66,7 proc. dalyje, todėl priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos: 667 Eur ieškovei L. C. iš atsakovės UAB „Transkede“ ir 402,93 Eur – atsakovei UAB „Transkede“ iš ieškovės L. C.. Valstybės turėtas išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 5,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, ir 338 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą. Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės UAB „Transkede“ priteistina 3,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 225,45 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Transkede“ turėjo bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 338 Eur žyminį mokestį. Ieškovei L. C. apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Algis Tursas (2017 m. liepos 19 d. atstovavimo sutartis). Remiantis 2017 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitu, ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 800 Eur. Atsakovės UAB „Transkede“ apeliacinį skundą tenkinus iš dalies – 33,3 proc., priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 112,55 Eur iš ieškovės L. C. atsakovei UAB „Transkede“ ir 533,60 Eur iš atsakovės UAB „Transkede“ ieškovei L. C.. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės UAB „Transkede“ priteistinos ieškovei L. C. iš viso 685,12 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti. Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transkede“ (kodas 185303936) 10000 Eur sumokėtos automobilio kainos ieškovei L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės UAB „Transkede“ (kodas 185303936) ieškovei L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 685,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transkede“ (kodas 185303936) valstybei 228,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.