- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2SA-308-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00560-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- UAB „Molesta“
- Skolininkas
- UAB „Molesta“
- Kreditorius
- A. Č.
- Advokatai
- Arūnas Petrauskas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko UAB „Molesta“ skundą dėl antstolės S. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja A. Č., antstolė S. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti antstolės S. K. 2012 05 24 patvarkymą neteisėtu ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui visas pinigines lėšas, nurašytas vykdant sustabdytus Vilniaus apygardos teismo 2011 06 03 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 04 11 nutartį, priteisti iš antstolės pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas – 6050 Lt. Nurodė, kad piniginės lėšos nuo skolininko sąskaitų bankuose nurašytos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą jau po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2012 05 10 priėmė nutartį 3P-906/2012 dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl antstolės atsisakymas grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas yra neteisėtas.
Antstolė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skolininko sąskaitose esančioms lėšoms areštai antstolės patvarkymais uždėti 2012 m. gegužės 9 d. Skolininkas neįvykdė pareigos deklaruoti turtą ir pajamas vykdymo procese, todėl buvo areštuotos ne tik lėšos, bet ir nekilnojamasis turtas. Skolininkas nepranešė apie savo ketinimą inicijuoti kasacinį procesą, antstolės neprašė stabdyti arba atidėti vykdymo veiksmų, o apie kasacinio teismo nutartį, kuria sustabdytas vykdymas, pranešė tik 2012-05-15. Paaiškėjus, kad vykdymas sustabdytas, antstolė tą pačią dieną priėmė patvarkymus ir atšaukė skolininko sąskaitų areštus. Skundą nagrinėjant teisme antstolė pateikė patvarkymą dėl uždėto arešto skolininko nekilnojamajam turtui panaikinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. Č. prašė skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė S. K. yra priėmusi vykdymui Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3028-881/2011 dėl 256 992,63 Lt skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų šešių procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2010 12 16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Molesta“. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog antstolė nepagrįstai areštavo didesnę sumą, nei priteista skola. Teismas nurodė, kad sprendimo gera valia skolininkas nevykdė. Taip pat neįvykdė pareigos deklaruoti turtą ir pajamas vykdymo procese, todėl pagrįstai buvo areštuotos ne tik lėšos, bet ir nekilnojamasis turtas - viso 279 797,31 Lt. Skolininkas nepranešė apie savo ketinimą inicijuoti kasacinį procesą, antstolės neprašė stabdyti arba atidėti vykdymo veiksmų, o apie LAT nutartį, kuria sustabdytas vykdymas, pranešė tik 2012 05 15, nors nutartis priimta 2012 05 10. Paaiškėjus, kad vykdymas sustabdytas, antstolė tą pačią 2012 05 15 dieną priėmė patvarkymus ir atšaukė skolininko sąskaitų areštus. Teismas sutiko su išieškotojos atstovo argumentais, kad skolininkas nevykdė įsiteisėjusio sprendimo, nors įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti niekaip nesuteikė skolininkui teisės nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, savo interesus skolininkas turi galimybę apginti taikant vykdymo atgręžimą. Teismas nurodė, kad pinigai yra antstolės depozitinėje sąskaitoje ir jie nepateks pas A. Č. iki Aukščiausiasis teismas išnagrinės bylą. Teismas padarė išvadą, kad pagrindas ir tikslas, dėl kurio LAT vykdymą sustabdė yra nepažeistas, antstolė jokių pažeidimų nepadarė. Teismo vertinimu, sustabdžius vykdymą antstolis jokių veiksmų apart imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti atlikti negali, todėl nei grąžinti, nei paskirstyti lėšų negali, lėšos yra skolininko nuosavybė, tačiau ir jis neturi teisės jomis naudotis. Lėšomis skolininkas negalėtų disponuoti ir tuo atveju, jei šios būtų jo sąskaitose, nes jos yra areštuotos iki AT nutarties stabdyti vykdymą priėmimo, o arešto tikslas yra išieškoti skolą, kuri priteista ir nesumokėta pasibaigus raginimui įvykdyti sprendimą geruoju terminams. Lėšų įskaitymas į antstolės depozitinę sąskaitą yra ne vykdymo veiksmas, o 2012 05 09 patvarkymo areštuoti skolinkės sąskaitas pasekmė. Atlikti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėta kasacinė byla pagal skolininko skundą, o tuo pačiu ir grąžinti areštuotas lėšas skolininkei, antstolei neleidžia LR CPK 363 str. pagrindu priimta 2012 05 10 teismo nutartis ir pareiga išieškoti pagal vykdomąjį raštą, nes sprendimas, kuriuo priteista skola ir palūkanos yra įsiteisėjęs. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju vykdomieji veiksmai sustabdomi, o ne atšaukiami arba panaikinami, todėl pagrįstai nėra skirstomos antstolės depozitinėje sąskaitoje iki jų paskirstymo (tai yra sekančio vykdomojo veiksmo) saugomos lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas UAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
1. Teismo nutartis prieštaringa ir teisiškai nepagrįsta.
2. Apelianto tvirtinimu, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolė 2012-05-15 informavo bankus apie vykdymo veiksmų sustabdymą. Vykdymo veiksmai buvo atliekami ir po to, kai antstolė sužinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
3. Teisiškai nepagrįsta teismo pozicija, kad antstolė neva nevykdė sustabdyto sprendimo, neva tai padarė bankai. Tokia nuomonė teisiškai nepagrįsta, nes bankas nėra savarankiškas vykdymo subjektas. Bankas tik vykdo tai, ką nurodo antstolis, kuris turi visas, numatytas įstatyme priemones, užtikrinti, kad bankas tinkamai įvykdytų antstolio nurodymus. Todėl teisiškai nereikšminga, kad sužinojusi apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartį, antstolė nebepriėmė naujų patvarkymų, kuriais tęstų vykdymo veiksmus, bet svarbu yra tai, kad antstolė realiai nesustabdė vykdymo veiksmų (nurašymų ir įskaitymų, kai jau nebuvo teisinio pagrindo jiems atlikti). Vien tik patvarkymų dėl vykdymo sustabdymo priėmimas negali būti vertinamas kaip tinkamas antstolės pareigų įvykdymas, kadangi antstolė nepateikė įrodymų, kad apie šiuos savo patvarkymus laiku informavo bankus. Bankų veiksmai toliau nurašant lėšas nuo UAB „Molesta” sąskaitų suponuoja tik vieną galimą išvadą: bankams nebuvo tinkamai pranešta, kad vykdymas sustabdytas.
4. Logiškai ir teisiškai nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, kad <... Lėšų įskaitymas į antstolės depozitinę sąskaitą yra ne vykdymo veiksmas ...>. Lėšos įskaitomos į antstolės depozitinę sąskaitą, jas nurašius nuo UAB „Molesta” sąskaitos. Jei nebūtų atliktas nurašymas, tai nebūtų ir lėšų įskaitymo į antstolės depozitinę sąskaitą, vadinasi negalėtų būti ir <... jų paskirstymo (tai yra sekančio vykdomojo veiksmo) ...>, kurį teismas pripažįsta savo nutartyje.
5. Antstolė realiai nestabdė vykdymo veiksmų (piniginių lėšų nurašymą nuo UAB „Molesta” sąskaitų ir pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą), tuo pažeisdama LAT 2012 m. gegužės 10 d. nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiamą ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (LR CPK 362 str. 1 d.). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju 2012 m. gegužės 10 d. įsiteisėjus LAT nutarčiai, nebeliko teisinio pagrindo bet kokiems vykdymo veiksmams. Nesant teisinio pagrindo, visi vykdymo veiksmai atlikti 2012 m. gegužės 10 d. ir vėliau, yra neteisėti. Tai savo ruožtu reiškia, kad periodu nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. gegužės 17 d., iš UAB „Molesta” priklausančių sąskaitų buvo neteisėtai nurašyta ir į antstolės S. K. depozitinę sąskaitą pervesta 279 797,31 Lt suma. Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, tai neteisėtai nurašytų piniginių lėšų antstolė neturi teisės laikyti savo depozitinėje sąskaitoje, vadinasi, teismas turėjo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (LR CK 1.138 str. 2 ?.).
6. Skundžiamos nutarties teiginys, kad pareiškėjo teises gina atgręžtinis vykdymas, nereiškia, kad pareiškėjui gali būti apribota teisė gintis kitais teisiniais pagrindais. Nagrinėjamu atveju Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetęs pareiškėjo skundą, pareikštą kitu teisiniu pagrindu, pažeidė dispozityvumo principą (LR CPK 13 str.).
7. Nutartyje atkartotas antstolės patvarkymo teiginys dėl to, kad UAB „Molesta” nepranešė antstolei apie ketinimą inicijuoti kasacinį procesą, yra teisiškai nereikšmingas, nes kasatorius neturi apie savo įstatyminių teisių įgyvendinimą iš anksto informuoti antstolį. Kita vertus, tokios informacijos pateikimas antstolei nebūtų privalomas pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus. UAB „Molesta” apie vykdymo veiksmų sustabdymą informavo antstolę telefonu (tai patvirtino antstolė teismo posėdyje) iš karto, kai tik gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Taigi, ta aplinkybė, kad antstolė apie kasacinį procesą nebuvo informuota iš anksto, nepadaro skundžiamus antstolės veiksmus teisėtais.
8. Neteisėti antstolės veiksmai, sulaikant UAB „Molesta” priklausančias lėšas depozitinėje sąskaitoje, ir užkertant galimybę skolininkui, pralaimėjus kasaciją, savanoriškai atsiskaityti su kreditoriumi, paaiškinami antstolės savanaudiškais tikslais, t.y. siekiu gauti didesnį atlyginimą už priverstinį sprendimo įvykdymą. Tokie antstolės veiksmai prieštarauja LR antstolių įstatymo normoms, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o taip pat LR CPK principams: kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 str.); teismo sprendimą vykdyti kuo ekonomiškiau (LR CPK 7 str.). LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad nebūtų nepažeistos vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Pagal LR civilinio proceso kodekso 634 str. 2 d. nuostatą, antstolis turi pareigą aktyviai padėti vykdymo proceso dalyviams ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis vykdymo procese turi vadovautis tik teisės aktais ir privalo užtikrinti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą.
9. Arešto tikslas išieškoti skolą gali ir turi būti pasiektas minimaliomis priemonėmis, kuo mažiau varžant ginčo šalių teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju LAT priimdamas 2012 m. gegužės 10 d. nutartį įvertino, kad nagrinėjamoje byloje skolos išieškojimas galimas be arešto (ir nesant laikinųjų apsaugos priemonių), todėl nei antstolė, nei Švenčionių rajono apylinkės teismas negali nuspręsti priešingai. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje pateikė teisiškai neteisingą LR CPK 363 str. normos ir LAT nutarties interpretavimą, kadangi pateiktas interpretavimas padaro neveiksmingą sprendimo vykdymo sustabdymo kasacinėje instancijoje institutą ir iš esmės paneigia įstatymo garantuotą (esant tam tikroms sąlygoms) kasatoriaus teisę stabdyti vykdymo veiksmus, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusios LAT 2012 m. gegužės 10 d. nutarties (kuria sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis) nevykdymas prieštarauja teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principui (LR CPK 18 str.), o pareiškėjo atžvilgiu iš esmės reiškia ne teismo sprendimo sustabdymą, bet sprendimo įvykdymą, nes pareiškėjas negali naudotis ginčo suma. Tik leidžiant pinigines lėšas į apyvartą, jos turi prasmę pelno siekiančiam juridiniam asmeniui.
10. Teismas spręsdamas, kad <... Sustabdžius vykdymą antstolis jokių veiksmų, apart imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti atlikti negali ...> pagal analogiją taikė specialią LR CPK 628 str. 3 d. normą, kurioje nustatyta, kad sustabdžius vykdomąją bylą šio kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Apelianto tvirtinimu, ši norma negali būti taikoma pagal analogiją, kadangi LR CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas pagal analogiją taikyti specialiąsias teisės normas. Be to, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusius Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį sustabdė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t.y. vykdymo veiksmai sustabdyti ne LR CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, bet LR CPK 363 str. nustatytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad <... Vykdymo sustabdymą kasacinio proceso metu reglamentuoja specialus CPK 363 straipsnis, šį klausimą išsprendžia kasacinio teismo teisėjų kolegija ...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą.
1. Apie tai, jog priimta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kuria sustabdytas Vilniaus pygardos teismo sprendimo vykdymas, antstolei tapo žinoma tik 2012 05 15, todėl tą pačią dieną buvo atšaukti patvarkymai areštuoti lėšas. Šis patvarkymas išsiųstas vykdyti į bankus, kuriose yra skolininko sąskaitos. Taigi, šiuo atveju, antstolio priimtas patvarkymas vykdomas ne paties antstolio, o siunčiamas vykdyti kredito įstaigoms - bankams. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog lėšų įskaitymas į antstolio depozitinę sąskaitą yra ne antstolio priverstinio vykdymo veiksmas, o 2012 m. gegužės 9 d. patvarkymo pasekmė.
2. Paties skolininko vengimas bendradarbiauti vykdymo procese (antstolis apie ketinimą paduoti kasacinį skundą ar jo padavimą ir prašymą stabdyti įsiteisėjusio teismo prendimo vykdymą gali sužinoti tik iš paties skolininko) ir sąlygojo piniginių lėšų nurašymą į antstolio depozitinę sąskaitą.
3. Piniginių lėšų grąžinimas skolininkui reikštų ne vykdomosios bylos sustabdymą, o atgręžtinį vykdymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus grindė tuo, kad: „Ginčo sumos išieškojimas iš atsakovo iki galutinio sprendimo, pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų palankus atsakovui, piniginių lėšų sugrąžinimas atsakovui iš A. Č. būtų apsunkintas arba neįmanomas dėl ieškovės riboto mokumo. Taigi antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomos Pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos neabejotinai saugios ir iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo momento jomis nebus galima naudotis ar jomis disponuoti, į jas nebus nukreipti kiti išieškojimai ir pan. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad esama situacija visiškai tenkina pačio Pareiškėjo kasaciniame skunde išdėstytus teismų verdiktų vykdymo sustabdymo tikslus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl antstolės veiksmų teisėtumo, t.y. dėl antstolės patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo (skolininko) UAB „Molesta“ prašymą grąžinti nuo jo sąskaitų nurašytas ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas lėšas.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė 2012 05 09 pradėjo Vilniaus apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-3028-881/2011 dėl 256 992,63 Lt išieškojimo iš UAB „Molesta” priverstinį vykdymą: į bankus išsiuntė patvarkymus areštuoti UAB „Molesta” lėšas, o į turto arešto registrą išsiuntė patvarkymą areštuoti UAB „Molesta” nekilnojamąjį turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi CPK 363 straipsnio pagrindu sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolės kontoroje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis dėl vykdymo veiksmų sustabdymo gauta 2012 05 15 (b.l. 132), tą pačią dieną, t.y. 2012 05 15, antstolė priėmė patvarkymus dėl UAB „Molesta” lėšų areštų sustabdymo, kurie adresuoti Swedbank, AB bei AB DNB bankui (b.l. 134, 135).
CPK 634 str. 2 d. nustato, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Nors antstolė priėmė jau aptartus 2012 05 15 patvarkymus, tačiau ji nepateikė teismui duomenų, kad tinkamai informavo bankus apie vykdymo veiksmų sustabdymą. Bylos duomenys patvirtina, kad jau po 2012 05 15 priimtų patvarkymų iš UAB „Molesta” sąskaitų, esančių Swedbank, AB bei AB DNB banke, buvo nurašytos ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos (2012 m. gegužės 15 d.- 2 994,80 Lt; 2012 m. gegužės 16 d. - 11 023,13 Lt; 2012 m. gegužės 16 d. - 30 319,82 Lt; 2012 m. gegužės 17 d. - 118 825,00 Lt.). Viso po vykdymo veiksmų sustabdymo į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 160 167,95 Lt (2012-05-15 atliktų operacijų teismas nevertina, nes nėra duomenų, ar finansinės operacijos atliktos iki ar po patvarkymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo). Antstolė turėjo technines galimybes skubiai sustabdyti piniginių lėšų nurašymą iš banko sąskaitų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolė nesiėmė visų reikalingų veiksmų, kad vykdymo proceso sustabdymas realiai būtų įvykdytas. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad lėšų įskaitymas į antstolio depozitinę sąskaitą yra ne antstolio priverstinio vykdymo veiksmas. Taip pat atmestinas antstolės argumentas, kad dėl į antstolės depozitinę sąskaitą pervestų lėšų (po vykdymo veiksmų sustabdymo) kaltė tenka pačiai apeliantei bei bankams. Šie argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal analogiją taikė LR CPK 628 str. 3 d., t.y. specialią normą, nustatančią, kad sustabdžius vykdomąją bylą LR CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Vykdomosios bylos sustabdymo LR CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais atveju ginčo dėl vykdomojo dokumento turinio (išieškomų sumų dydžio ar išieškojimo pagrįstumo visoje apimtyje) nėra. Vykdymo sustabdymą kasacinio proceso metu reglamentuoja speciali LR CPK 363 str. norma, o ne LR CPK 626 ir 627 straipsnių normos. Todėl šiuo atveju LR CPK 628 str. 3 d. netaikytina. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).
Atsižvelgiant į aptartą, antstolės 2012 05 24 patvarkymas pripažintinas neteisėtu.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kasacinė byla jau išnagrinėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 11 16 priėmė nutartį, todėl nuo 2012 11 16 vykdymo veiksmų sustabdymas baigėsi.
Kadangi vykdymo procesas nėra pasibaigęs, antstolė įpareigotina ištaisyti pažeidimus, grąžinant iš antstolės depozitinės sąskaitos į pareiškėjo sąskaitas (vykd. byla Nr.0056/12/00715) jo nurašytas lėšas viso 160 167,95 Lt. Kitos antstolės nurašytos pinginės lėšos gali būti susigrąžintos taikant vykdymo atgręžimo institutą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
LR CPK 443 str. 6 d. nustato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju antstolės ir pareiškėjo UAB „Molesta” interesai bylos baigtimi yra priešingi. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą priteisti iš antstolės S. K. bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai.
Pareiškėjui pagal 2012 06 12 atstovavimo sutartį atstovavo advokatas Arūnas Petrauskas (b.l. 13). Pariškėjas advokatui sumokėjo 6050 Lt už skundo surašymą ir 6050 Lt už atskirojo skundo surašymą (b.l. 14, 77). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimo lygį, teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, iš antstolės pareiškėjui priteistina 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.
Pripažinti antstolės S. K. 2012 05 24 patvarkymą neteisėtu ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 160 167,95 Lt piniginių lėšų sumą, nurašytą vykdant sustabdytus Vilniaus apygardos teismo 2011 06 03 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 04 11 nutartį.
Priteisti iš antstolės S. K. UAB „Molesta“ naudai 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų.