Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) Zarasų skyriaus 2016 m. birželio 8 d. raštą Nr. 42SD-1665-(14.42.104) (toliau – ir NŽT Zarasų skyriaus raštas) ir NŽT 2016 m. liepos 28 d. raštą Nr. 1SS-2360-(7.5.) (toliau – ir NŽT raštas); 2) įpareigoti NŽT Zarasų skyrių pradėti vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į B. A. nuosavybės teise priklausiusį 46,25 ha žemės plotą, esantį Dumblynės k., Antazavės sen., Zarasų r. sav., jį pergyvenusios sutuoktinės A. C. vardu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra A. C., mirusios 2015 m. rugsėjo 23 d., turtinių teisių įpėdinis pagal testamentą. Paaiškino, kad A. C. 1996 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Zarasų r. Antazavės apylinkės agrarinės reformos tarnybą ir prašė atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko jos sutuoktinio B. A. nuosavybės teise valdytą 46,25 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. C. iki šiol nebuvo priimtas. Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento sutuoktiniui, todėl A. C. turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į jos sutuoktinio B. A. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą.

3. Nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. prašymais kreipėsi į NŽT Zarasų skyrių, tačiau 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. birželio 8 d. raštais NŽT Zarasų skyrius atsisakė tenkinti prašymus, motyvuodamas, kad A. C., po sutuoktinio mirties sudariusi naujas santuokas, nebelaikoma buvusio žemės savininko B. A. sutuoktine, todėl nėra įstatyminio pagrindo jos vardu pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į B. A. valdytą 45 ha ploto žemę. Pareiškėjas NŽT Zarasų skyriaus 2016 m. birželio 8 d. raštą Nr. 42SD-1665-(14.42.104) apskundė NŽT, kuri ginčijamu 2016 m. liepos 28 d. raštu pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė.

4. Pareiškėjas teigė, kad teisės aktai ir teismų praktika nenumato, jog antrosios santuokos sudarymas gali būti kliūtimi atkurti nuosavybės teises, todėl ginčijami NŽT ir NŽT Zarasų skyriaus sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, turi būti panaikinti, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pradėta vykdyti. Papildomai pareiškėjas nurodė, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-966-261/2015, savo sutuoktinį pergyvenusio asmens vėlesnė santuoka su kitu asmeniu negali turėti įtakos jo įgytai teisei pirmojoje santuokoje, o pasibaigus santuokai dėl sutuoktinio mirties, nauja santuoka negali paneigti buvusios santuokos ar turtinių teisių įgytų pirmoje santuokoje. Atsižvelgiant į tai, jog A. C. po B. A. mirties sudariusi naujas santuokas, neprarado turtinių teisių įgytų santuokoje su juo, todėl nuosavybės teisės į jos buvusio sutuoktinio B. A. nuosavybės teise valdytą žemę A. C. turi būti atkurtos vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, kurios be kita ko, įtvirtina teisę nuosavybės teises atkurti buvusiam sutuoktiniui.