Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, N. M. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir jam skirtos bausmės:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir V. B. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į V. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 16 d., 13.33 val. iki 2024 m. lapkričio 17 d., 11.05 val. (1 para) ir nustatyta laikyti jį atlikus 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. B. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto konfiskavimas, išieškant iš V. B. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų);

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) prokuroro 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. B. turtui: 1. piniginėms lėšoms esančioms 71800, Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 950 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti, neišieškoma suma (NS) – 934 Eur; 2. piniginėms lėšoms, esančioms 73000, (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 950 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti, neišieškoma suma (NS) – 934 Eur, paliktas galioti iki bus įvykdytas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę – sutrumpinti laisvės atėmimo terminą arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėja advokatė Sofija Kručienė nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas, nuteistajam paskirta galutinė bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

9. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 243 straipsnį numatytos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas, skirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, pagal BK 243 straipsnį – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir V. B. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

10. Vertinant V. B. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog V. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 144-153); baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 1-95); nedirba (t. 1, b. l. 167-168); nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą; į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nesunkius nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikalstamas veikas (išskyrus numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos atskiros bausmės ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija 2024-04-25 įstatymu Nr. XIV-2573 įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1d.) reikalavimus. BK 61 straipsnio 4 dalis įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. numato, jog kaltininkui savo noru prisipažinus padarius nusikaltimą, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju V. B. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam, ženkliai mažesnis už vidurkį. Įvertinus nuteistojo asmenybę, taip pat duomenis apie V. B. atžvilgiu anksčiau priimtus 7 teismų nuosprendžius, kuriais nuteistajam paskirtos bausmės jo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, daro ir analogiškas nusikalstamas veikas, ir šį kartą nusikalto teistumui neišnykus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmių ir jų dydžio, ir pagrindo švelninti skirtas bausmes ar galutinę subendrintą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, taip pat padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, taip pat ir už analogiškas veikas, skirtų bausmių efektyvumas bei administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria.

12. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl V. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas anksčiau teistas 7 kartus, iš kurių 3 kartus – ir už įvairias nusikalstamas veikas nuosavybei bei vieną kartą – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas V. B. padarė probacijos laikotarpiu (dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių). Administracinė atsakomybė nuteistajam vien per pastaruosius trejus metus taikyta daugybę kartų – išrašą sudaro net 97 puslapiai, iš kurių matyti, kad V. B. taip pat ne kartą baustas už smulkias vagystes bei kartą už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Visos šios aplinkybės patvirtina V. B. polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti šiurkščius kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos tiek lengvesnės bausmės rūšys, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tiek griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam už padarytus nusikaltimus buvo skirtos griežčiausios inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytos bausmės (laisvės atėmimas ir areštas), nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai, juolab įvertinus ir tai, kad anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistasis nusikalstamas veikas darė ir toliau, ignoruodamas teismo ne kartą jam parodytą pasitikėjimą, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias įstatymo sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą bei areštą už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatė teisingą jų dydį.

13. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. B. paskirtas bausmes subendrino taikydamas bausmių apėmimo principą, nes apelianto padarytos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Be to, apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam V. B. paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu V. B. paskirta bausmė teisingai subendrinta su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 3 dalyje, ir pridėjus dalį neatliktos bausmės – 30 parų arešto iš nuteistajam paskirtų 60 arešto parų. Tokia pridėtos bausmės dalis, įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, laikytina proporcinga ir nėra pagrindo ją mažinti. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, V. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.

14. Skunde apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

15. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės, tačiau nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos visos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: praeityje apeliantas teistas 7 kartus, iš jų 3 kartus – už įvairaus pavojingumo nusikalstamas veikas nuosavybei ir vieną kartą – už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, probacijos laikotarpiu, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, per pastaruosius trejus metu V. B. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (smulkias vagystes, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, kartą ir už transporto priemonės vairavimą neturtint tam teisės), paskirtų baudų nemoka. Taip pat nuteistajam jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. e1-1601-632/2024, kurioje apeliantas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį (byloje sprendimas nėra priimtas). Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia ir vėl padarė tyčines naujas nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl taikyti V. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

16. Taigi V. B. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomi argumentai apie tai, kad jis nemoka skaityti, rašyti, yra beraštis, prastos sveikatos. Pastebėtina, kad šios aplinkybės nesutrukdė nuteistajam daryti vis naujas nusikalstamas veikas, o dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaip minėta, jis galimai padarė jau po šioje byloje nustatyto nusikaltimo, dėl kurio byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose. Tuo tarpu jokių prastą apelianto sveikatą, kaip ir pastangas susirasti darbą patvirtinančių duomenų apeliantas teismui nepateikė, tokių nėra ir bylos medžiagoje, todėl šie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu tą aplinkybė, kad apeliantas savo kaltės neginčijo, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, pastebėtina, jau buvo įvertina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skiriant jam bausmę – ji pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

17. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skyrė tinkamą bausmės ryšį ir jos dydį, tinkamai bausmes subendrino tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, keisti ar atidėti nuteistajam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta nuteistajam skirtos galutinės bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui.

18. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. B. tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo pavojingumui, todėl jas dar labiau švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. vasario 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 27 d. pirminė pažyma dėl 116,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą V. B. pagal 2025 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. KTS-2025-01030 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

20. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

21. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, į nuteistojo turtinę padėtį – nuteistasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, registruotino turto neturi, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, į nuteistajam paskirtą realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. B. neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. B. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.