Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. autotransporto įmonės ieškinį atsakovui UAB „ECO LT Logistika“ dėl skolos, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

teisme priimtas ieškovo A. G. autotransporto įmonės ieškinys atsakovui UAB „ECO LT Logistika“ dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2010 m. lapkričio – gruodžio mėn. suteikė atsakovui krovinių vežimo keliais (transporto) paslaugų pagal pervežimo sutartis-užsakymus 15882,88 Lt sumai. 2009 m. spalio mėn. ieškovas iš ekspedicinės įmonės UAB „Eastern European Business“ gavo ekspedicinį užsakymą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Veenendaal (Olandija) – Klaipėda (Lietuva) – Krasnyj Kamen (Rusijos-Baltarusijos pasienis) – Maskva (Rusija). Ieškovas pagal ekspeditoriaus užsakymą pradėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Sutartu laiku į pasikrovimo vietą ieškovo pateiktai transporto priemonei pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas užsakyme nurodytas krovinys. Ieškovas atgabenęs krovinį iki Klaipėdos, toliau savo sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti pasitelkė vežimo verslo partnerį - įmonę OOO „Dagris“. Vežėjas OOO „Dagris“, perėmęs iš ieškovo puspriekabę, remiantis užsakymo sąlygomis krovinį gabeno pro Krasnyj Kamen, tačiau čia transporto priemonė su kroviniu buvo sulaikyta. Krovinį sulaikiusi Rusijos Federacijos Briansko ir Smolensko apskričių veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba 2009-10-12 faktiniam vežėjui OOO „Dagris“ pateikė pareiškimą, kuriuo buvo konstatuota, jog gabenamas krovinys neatitinka Rusijos veterinarinių importo reikalavimų, todėl krovinys į Rusijos Federaciją nebuvo įleistas. Bendraujant su ekspeditoriumi UAB „Eastern European Business“, paaiškėjo, jog jo užsakovas yra UAB „ECO LT Logistika“, todėl siekiant operatyviau spręsti susidariusią situaciją, UAB „Eastern European Business“ ieškovui pateikė atsakovo darbuotojo – komercijos direktoriaus J. Š., su kuriuo toliau tiesiogiai buvo derinamas krovinio gabenimas, kontaktinius duomenis. 2010-11-17 J. Š. iniciatyva krovinį buvo nuspręsta grąžinti per Lietuvą atgal į Olandiją pirminiam krovinio siuntėjui. 2010-11-20 pagal 2010-11-17 CMR važtaraštį vežėjas OOO „Dagris“ krovinį pargabeno į Klaipėdos muitinės sandėlius, iš kur dėl tolesnio krovinio gabenimo buvo tiesiogiai susitarta su atsakovu. Tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Eastern European Business“ buvo sudarytas trišalis žodinis susitarimas, jog UAB „Eastern European Business“ su ieškovu atsiskaito už krovinio gabenimą maršrutu Veenendaal (Olandija) – Klaipėda (Lietuva) – Krasnyj Kamen (Rusijos-Baltarusijos pasienis) – Klaipėda (Lietuva), o dėl tolesnio krovinio gabenimo maršrutu Klaipėda (Lietuva) - Veenendaal (Olandija) - Maskva (Rusija) krovinio vežėjas (ieškovas) vežimo sutartį sudaro tiesiogiai su atsakovu. UAB „Eastern European Business“ ieškovui už paslaugas sumokėjo. Ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-11-27 priėmė krovinį iš Klaipėdos muitinės sandėlio ir pristatė krovinio gavėjui. Šiam sutvarkius veterinarinius dokumentus, ieškovas 2009-11-30 pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) išgabeno krovinį pirminio krovinio gavėjui. Įmonė OOO „Dagris“ 2009-12-08 pristatė krovinį gavėjui. Kadangi atsakovas su ieškovu dėl krovinio pervežimo ir atsiskaitymo sąlygų buvo sutarę žodžiu, prieš iškraunant krovinį gavėjui, siekdamas užsitikrinti atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, ieškovas paprašė atsakovo sudaryti rašytines krovinio vežimo sutartis. Sutartis-užsakymas kroviniui pervežti Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutartis-užsakymas kroviniui pervežti Nr. (duomenys neskelbtini) buvo datuotos 2009-12-08, nors vežimai buvo atlikti laikotarpiu 2009-11-27 – 2009-12-08. Ieškovas 2009-12-31 už krovinio pervežimą išrašė ir kartu su CMR važtaraščiais 2010-01-20 išsiuntė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras. Nei krovinio gavėjas, nei atsakovas krovinio priėmimo metu ar vėliau pretenzijų dėl krovinio vėlavimo, praradimo ar sugadinimo nepareiškė. Pagal Mokėjimų, atliekant pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, atsakovui taikytinos 8,28 procentų metinės palūkanos, viso iki ieškinio parengimo dienos, t.y. iki 2011-01-28 priskaičiuotos palūkanos sudaro 1243,04 Lt. Teismo prašo priteisi iš atsakovo ieškovo naudai 15882,88 Lt užmokestį už krovinio vežimą, 1243,04 Lt palūkanas, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas sutartį įvykdė tinkamai, o atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Pažymėjo, jog ginčui turi būti taikoma CMR konvencija. Užsakymą, iš kurio kildinamas ieškinys, atsakovas pateikė ieškovui 2010 metų lapkričio mėnesį, kilus nesklandumams dėl krovinio pervežimo su kita įmone. Buvo sudaryta trišalė sutartis dėl krovinio vežimo. Sutartis buvo sudaryta iki paslaugų teikimo momentu, buvo sudarytas žodinis susitarimas, vėliau jis patvirtintas raštiška sutartimi, t.y. kai krovinys buvo pristatytas. Ieškovas sutartį įvykdė atsakovo naudai. Teismo prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. spalio 21 d. ekspedicinė įmonė UAB „Eastern European Business“ pateikė ieškovui ekspedicinį užsakymą Nr. E09000000194, pagal kurį ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Veenendaal (Olandija) – Klaipėda (Lietuva) – Krasnyj Kamen (Rusijos-Baltarusijos pasienis) – Maskva (Rusija) (b.l. 19). Ieškovas pagal ekspeditoriaus užsakymą pradėjo vykdyti, tačiau transporto priemonė su kroviniu buvo sulaikyta Krasnyj Kamen (Baltarusijos – Rusijos pasienyje) (2009-10-12 Rusijos Federacijos Briansko ir Smolensko apskričių veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos pareiškimas, b.l. 13-15), ką patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9), 2009-10-10 užsakymas-sutartis dėl krovinio pervežimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12). Tarp ieškovo ir atsakovo 2009-12-08 buvo sudaryta sutartis – užsakymas kroviniui pervežti Nr. 2009-052, maršrutu Klaipėda (Lietuva) – Veenendaal (Olandija) bei sutartis – užsakymas kroviniui pervežti Nr. 2009-053, maršrutu Veenendaal (Olandija) - Maskva (Rusija) (b.l. 29-32). Už krovinio pervežimą maršrutu Klaipėda (Lietuva) – Veenendaal (Olandija) atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 1400,00 EUR, o už pervežimą maršrutu Veenendaal (Olandija) - Maskva (Rusija) – 3200,00 EUR (sutarčių 2.7. punktai).

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal Krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Nagrinėjamoje byloje taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kadangi tarp šalių sudaryta Krovinio pervežimo sutartys atitinka vežimo sutarčiai būdingus bruožus.

Esminis argumentas, kuriuo atsakovas ginasi nuo jam reiškiamo reikalavimo yra aplinkybė, kad Krovinio vežimo sutartis pasirašė neįgaliotas asmuo J. Š., todėl atsakovas neturi pareigos atsiskaityti už krovinio pervežimą. Dėl 2009-12-08 sutarčių-užsakymų kroviniui pervežti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo atsakovas pareiškė ieškinį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) ieškovo UAB „Eco LT Logistika“ ir atsakovo A. G. autotransporto įmonės 2009-12-08 sudarytas tarpusavio sutartis-užsakymus kroviniams pervežti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą –UAB „Eco LT Logistika“ ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog susiklostė situacija, numatyta CK 2.133 straipsnio 9 dalyje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutartys-užsakymai buvo sudaryti su ieškovo darbuotoju, einančiu komercijos direktoriaus pareigas, kuriam buvo patikėtas ieškovo bendrovės apvalusis antspaudas – 2009-12-08 rašytinės sutartys-užsakymai kroviniui pervežti buvo antspauduotos ieškovo bendrovės antspaudu, ieškovo darbuotojas J. Š. atstovavo kroviniu disponuojančio asmens interesus tvarkant veterinarinius krovinio įvežimo dokumentus, grąžinant krovinį iš Baltarusijos-Rusijos pasienio į Lietuvą. Atsakovo pateikti įrodymai: atsakovo vadybininko A.B. paaiškinimai teisme, sutartys su apvaliuoju ieškovo antspaudu, patvirtina, kad jo darbuotojas neturėjo rimto pagrindo manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę neturinčiu atstovu (ieškovo darbuotoju), o ieškovas šios aplinkybės nepaneigė, t.y. neįrodė, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog ieškovo atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2012). Taigi, atsakovo argumentas, kuriuo jis remiasi atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, yra paneigtas įsiteisėjusiu teismu sprendimu.

Vadovaujantis išdėstytu, reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteisiant 15882,88 Lt užmokestį už krovinio vežimą.

CK 6. 37 str. 2 d. nustato, kad palūkanas skolininkas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo arba šalių susitarimo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. CMR konvencijos 27 str. nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos nuostatų, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-213/2009). Kadangi šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, šalių sudarytas sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, ieškovas reikalauja, kad būtų skaičiuojamos šiame įstatyme numatytos palūkanos, todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei apeliacinės instancijos teismo praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2009-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-855-520/2009) ieškovo reikalavimą tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 1243,04 Lt palūkanas, paskaičiuotas nuo 2010-02-18 iki 2011-01-28 ir 8,05 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 2 d.).

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti 514,00 Lt žyminio mokesčio, 2876,77 Lt atstovavimo ir 400,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (b.l. 45,46, 133-140). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys, prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą), pačios bylos apimtį (I tomas); tai, kad advokato kontora yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama byla, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas ieškovo patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 900,00 Lt. Atsižvelgiant į išdstytą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1814,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo priteistina 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusp rendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „ECO LT Logistika“, j.a.k. 302434443, ieškovo A. G. autotransporto įmonės, j.a.k. 140168829, naudai 15882,88 (penkiolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt du Lt 88 ct) skolos, 1243,04 Lt (tūkstantis du šimtai keturiasdešimt trys Lt 4 ct) palūkanų, 8,05 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1814,00 Lt (tūkstantis aštuoni šimtai keturiolika Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „ECO LT Logistika“, j.a.k. 302434443, valstybės naudai 14,00 Lt (keturiolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.