Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiauliai apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucijos) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 9 d. 19 val. (duomenys neskelbtini) esančiame ūkiniame pastate, laikė 1495 litrus dyzelino (KN kodas 2710 20 10 ir 2710 19 43), neturėdamas ir nepateikdamas naftos produktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, t. y. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, akcizų apskaičiavimo dokumentų, muitinės deklaracijos ar LR išduoto kasos aparato kvito, tuo pažeisdamas naftos produktų (dyzelino) laikymo taisykles.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto G. N. 2016 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. VMI-04N-74021148-16 V. J. nubaustas pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį 289 Eur dydžio bauda, paimtą dyzeliną (1495 litrus) grąžinant.

Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 7 d. priimto nutarimo Nr. VMI-04N-74021148-16, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują, paskiriant dyzelinio kuro konfiskavimą.

2016 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus skundą tenkino ir, vadovaudamasis ATPK 26 str. 1 d., paskyrė 1495 litrų dyzelinio kuro, paimto iš V. J., konfiskavimą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pas pažeidėją V. J. rastas dyzelinis kuras buvo teisės pažeidimo pagrindinis objektas, jo įgijimas nebuvo pagrįstas jokiais įgijimą patvirtinančiais dokumentais, dėl to jo apyvarta tampa neteisėta ir, teismo nuomone, jis turi būti konfiskuotas.

2016 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir netaikyti paimtų naftos produktų konfiskavimo.

Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog ATPK 171² straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta konfiskavimo bei vertinant ATPK 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, nutartimi paskirtas naftos produktų konfiskavimas iš V. J. traktuotinas ne kaip administracinė nuobauda, bet kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos reikalavimų įgyvendinimas, kuris turi būti kildinamas iš ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje, be kitą ko, nustatyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Institucijos tvirtinimu, priimant sprendimą dėl paimtų iš V. J. 1495 litrų dyzelino konfiskavimo, būtina nustatyti, ar tikrai rasti naftos produktai yra priskirtini ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų, kurių apyvarta uždrausta, kategorijai.

Nurodo, kad muitinės laboratorija, atlikusi paimtų kuro mėginių tyrimus, nustatė, kad tyrimui pateikti mėginiai yra naftos produktai, atitinkantys „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) ir šių produktų KN kodai yra 2710 20 11 (atitinkantis dyzeliną su biodyzelinu) ir 2710 19 43 (atitinkantis dyzeliną be biodyzelino). Apelianto tvirtinimu, tai reiškia, kad paimti naftos produktai pagal ištirtus kokybės parametrus atitinka Privalomus kokybės rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei Lietuvos standartizacijos departamento LST EN 590 reikalavimus ir tokių degalų naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra ribojimas nei fiziniams, nei juridiniams asmenims ir jų įsigijimas nėra draudžiamas.

Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas iš V. J. dyzelinį kurą, netinkamai (plečiamai) aiškino ATPK 26 straipsnio 1 dalyje esančią „daikto, kurio apyvarta uždrausta“ sąvoką. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog V. J. neturėjo laikomo dyzelinio kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų, savaime negali reikšti, kad kuras tapo objektu, kurio apyvarta uždrausta ir jo tolimesnis panaudojimas savo reikmėms draudžiamas ar neteisėtas. Pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintos Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punktas nustato vieną iš daugelio naftos produktų laikymo reikalavimų, kurio nevykdymas gali užtraukti administracinę atsakomybę, tačiau šio punkto nesilaikymas negali būti priežastis laikomą dyzelinį kurą pripažinti „už įstatymo ribų“, t. y. priskirti daiktų, kurių apyvarta uždrausta, kategorijai. Tvirtina, kad Lietuvos Respublikoje galiojantis norminiai teisės aktai draudžia naudoti tik tokius naftos produktus, kurie neatitinka Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų įsakymu Nr. 1-348/D1 -1014/3-742. Taip pat nurodo, kad riboto naudojimo naftos produktams galėtų būti priskirtinas žymėtas kuras, skirtas naudoti tik žemės ūkyje, kurį įsigyti ir naudoti gali tik teisės aktais apibrėžtas subjektų ratas ir jam įsigyti reikalingas leidimas, taip pat iš trečiųjų šalių įvežtas kuras, kuris neatitinka keliamų reikalavimų ir jo įsigijimas ir naudojimas Lietuvos Respublikos nėra leidžiamas. Apelianto nuomone, sprendimas konfiskuoti naftos produktus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, priimtas nepagrįstai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus įgaliotas atstovas prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą atmesti.

Skundas tenkinamas.

Šioje byloje ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo nėra, apeliaciniame skunde ginčijamas tik paimtų daiktų – dyzelinio kuro konfiskavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas, spręsdamas daiktų konfiskavimo klausimą, netinkamai taikė įstatymo nuostatas.

ATPK 171² str. 1 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 289 iki 5795 eurų už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šioje normoje biokuras, bioalyva ir naftos produktai yra išskirti iš kitų akcizais apmokestinamų prekių, todėl ATPK 171² straipsnis yra specialioji norma ATPK 163² straipsnio atžvilgiu. LAT pažymėjo ir tai, kad ATPK 171² straipsnio 1 dalies norma taikoma tuo atveju, kai minėti produktai įgyti teisėtai, nėra ribotos apyvartos, atitinka Privalomuosius kokybės rodiklių reikalavimus ir yra tinkami naudoti Lietuvoje bei už juos sumokėtas akcizo mokestis, tačiau yra pažeistos jų gabenimo, laikymo taisyklės (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-677/2015).

ATPK 171² straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus. Kuro gabenimo ir laikymo tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. J. nurodytu laiku nurodytoje vietoje įvairių tūrių talpose laikė 1495 litrus dyzelino be šio naftos produkto įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad ūkininkai ir fiziniai asmenys turi laikytis Taisyklių 12–13, 18–20 punktuose nustatytų reikalavimų, kai laiko ar gabena degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai. Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose (kuro objektuose) naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir jie turi būti pateikiami tikrinimo metu. Jeigu naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ar gabenimo dokumentai yra įforminti elektroninėmis priemonėmis, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys turi turėti galimybę juos atspausdinti.

Pažymėtina, kad jog ATPK 171² str. 1 d. sankcijoje pažeidimo dalyko konfiskavimo įstatymo leidėjas nenumatė, todėl nagrinėjant minėtame straipsnyje numatyto pažeidimo bylas konfiskavimas gali būti skiriamas tik vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog gali būti konfiskuojamas daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, arba daiktai, kurių apyvarta uždrausta.

Apylinkės teismas skundžiama nutartimi nutarė konfiskuoti kurą, kuris buvo paimtas iš V. J. ir laikomas jam priklausančiame ūkiniame pastate (1495 litrai dyzelino), kaip daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo objektas. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. J. inkriminuoto ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo tiesioginis objektas (vertybės ir teisiniai gėriai, į kuriuos neteisėtai kėsinamasi) yra ne pats kuras, kaip savarankiška materiali vertybė, o teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiję su naftos produktų gabenimo ir laikymo tvarka – patikrinimo metu V. J. neturėjo kuro įsigijimo dokumentų. Taigi, šiuo atveju konfiskuoti naftos produktus kaip administracinio teisės pažeidimo objektą nėra pagrindo. Iš to seka, kad V. J. nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose rastas ir paimtas dyzelinis kuras galėtų būti konfiskuojamas tik nustačius, kad jis neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės reikalavimų, nustatytų Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei Lietuvos standartizacijos departamento LST EN 590 reikalavimų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. I-348/D1-1014/3-742 patvirtintų Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių 8 punkte numatyta, Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama naudoti tik tokį kūrenamąjį mazutą, gazolį, benziną, dyzeliną, biodegalus, skystąjį kurą ir suskystintas naftos dujas, kurių kokybė atitinka Privalomųjų kokybės rodiklių 1 priede nustatytus reikalavimus. Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad kuro, kuris negali būti naudojamas Lietuvos Respublikoje, apyvarta yra uždrausta.

Iš byloje esančių Muitinės laboratorijos 2016-09-07 (11–22 b. l.), 2016-09-08 (23–32 b. l.) atliktų tyrimų protokolų matyti, kad ištyrus iš talpų (6 vnt. 200 l talpų, 12 vnt. 20 l talpos, 1 vnt. 25 l talpos, 3 vnt. 10 l talpos, iš viso 1495 l dyzelino) kuro mėginius, nustatyta, kad tirtas dyzelinas atitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. I-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimus ir yra naftos produktas, atitinkantis ,,gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnis 2 e) papildomoji pastaba) – dyzelinas su biodyzelinu (Nr.1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 kuro bandiniai) ir šio produkto KN kodas yra 2710 20 11, bei dyzelinas be biodyzelino (Nr. 2, 13 kuro bandiniai), kurio KN kodas yra 2710 19 43. Nagrinėjimu atveju nustačius, kad pas V. J. rastas dyzelinas atitinka Lietuvoje naudojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomuosius kokybės rodiklius, nėra pagrindo jį konfiskuoti kaip kurą, kurio apyvarta uždrausta.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis, kuria išspręstas daiktų konfiskavimo klausimas, priimta netinkamai taikant ATPK 26 str. nuostatas, todėl nutartis keičiama – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus skundas netenkinamas ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. VMI-04N-74021148-16 paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį pakeisti – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. VMI-04N-74021148-16 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.