Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės UAB ,,Topo grupė“ atstovams advokatui Stasiui Drazdauskui, advokato padėjėjui Ignui Motiejūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Topo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Avitelos prekyba“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB ,,Topo grupė“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės UAB ,,Avitelos prekyba“ prekės ženklo ,,TECH TOP“ (reg. Nr. 76099) registraciją negaliojančia ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad yra prekių ženklo „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVADONOJIMAI“, fig. (reg. Nr. 75840) savininkė. Prekių ženklas pareikštas registruoti 2016 m. spalio 12 d. Nicos klasifikacijos 35 klasės paslaugoms: reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla; pavyzdžių platinimas; prekių pardavimo skatinimas (kitiems); prekių užsakymų administracinis tvarkymas; komercinė informacija ir patarimai vartotojams (konsultacijų teikimas); reklaminių skelbimų platinimas; rinkodara; buitinės technikos, elektronikos prietaisų, garso ar vaizdo perdavimo bei atkūrimo aparatūros, mobiliųjų telefonų, duomenų dorojimo įrenginių, kompiuterių bei jų dalių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių mažmeninėse ir didmeninėse parduotuvėse bei žiniatinklio svetainėse bei 41 klasės paslaugoms: apdovanojimo renginių ir konkursų rengimas ir vedimas (ne komercijos ar reklamos reikmėms). Ieškovė žymenį „TECH TOP“ mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje naudoja nuo 2015 m., t. y. būtent šiuo žymeniu teikia prekybos paslaugas, siūlydama įsigyti apdovanojimuose nominuotus bei juos laimėjusius įrenginius. Ieškovė savo prekybos vietose taip pat rengia ir balsavimą už nominuotus technikos įrenginius. Tuo tarpu atsakovė 2016 m. vasario 22 d. pateikė paraišką registruoti prekių ženklą „TECH TOP“, fig. (reg. Nr. 76099), Nicos klasifikacijos 35 klasės paslaugoms: prekių pardavimo skatinimas (kitiems); prekių pateikimas žiniasklaidoje pardavimo reikmėms; prekių rodymas; reklama. Ieškovė žymenį „TECH TOP“ mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje naudoja nuo 2015 m., t. y. anksčiau nei buvo pateikta atsakovės paraiška registruoti prekių ženklą.

3. Atsakovė, pateikdama paraišką registruoti prekių ženklą „TECH TOP“, negalėjo nežinoti apie ieškovės žymens „TECH TOP“ naudojimą, atsižvelgiant į jo naudojimo mąstą bei ieškovės vykdomą rinkodarą, todėl atsakovė pasinaudojo esama padėtimi ir žinodama, kad konkurentė – ieškovė – naudoja panašų žymenį, pateikė registruoti prekių ženklą „TECH TOP“, fig. (reg. Nr. 76099), taip siekdama nesąžiningai užkirsti kelią ieškovei naudoti žymenį „TECH TOP“ prekybos paslaugoms žymėti.

4. Minėta, jog ieškovė žymenį „TECH TOP“ 35 klasės paslaugoms buitinės technikos, elektronikos prietaisų, garso ar vaizdo perdavimo bei atkūrimo aparatūros, mobiliųjų telefonų, duomenų dorojimo įrenginių, kompiuterių bei jų dalių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių mažmeninėse ir didmeninėse parduotuvėse bei žiniatinklio svetainėse naudoja nuo 2015 m. rugsėjo mėn., tai yra būtent šiuo žymeniu teikia prekybos paslaugas, siūlydama įsigyti TECH TOP Nacionaliniuose technikos apdovanojimuose nominuotus įrenginius. Ieškovė, švęsdama 20 metų gimtadienį, 2015 m. nusprendė suorganizuoti tuo metu pirmuosius Lietuvoje Nacionalinius technikos apdovanojimus, kuriuose buvo nustatyta 12 nominacijų, dėl kurių varžėsi net 60 produktų. Vertinant produktus ir renkant nugalėtojus, pusę balsavimo taškų turėjo speciali ieškovės pakviesta komisija, kurią sudarė daug garsių ir žinomų asmenybių. Pirmoji apdovanojimų ceremonija įvyko 2015 m. lapkričio 4 d. Iki apdovanojimų ceremonijos, apytiksliai nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki apdovanojimų ceremonijos, buvo vykdoma apdovanojimų viešinimo kampanija, kuri, neįskaitant kitų, apėmė šias viešinimo priemones: reklamą televizijos „LNK“ eteryje (2015 m. spalio mėn. – 2015 m. lapkričio mėn.); reklamą televizijos „BTV“ eteryje (2015 m. spalio mėn. – 2015 m. lapkričio mėn.); reklamą televizijos „TV1“ eteryje (2015 m. spalio mėn. – 2015 m. lapkričio mėn.); reklamą portale delfi.lt (2015 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. lapkričio mėn.). Apdovanojimų viešinimo kampanijos metu, ieškovės parduotuvėse (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jonavoje, Jurbarke, Marijampolėje, Panevėžyje ir kituose miestuose) prie prekių, kurios buvo nominuotos apdovanojimuose, buvo naudojamas žymuo „TECH TOP“, siekiant atkreipti klientų dėmesį į atitinkamas nominuotas prekes bei skatinti jas įsigyti, taip parodant, kad šios prekės yra vienos iš geriausių savo kategorijose. Apdovanojimų viešinimo kampanijos metu, žymuo „TECH TOP“ taip pat buvo naudojamas ir ieškovės prekių kataloguose – leidiniuose, pateikiant žymenį prie nominuotų prekių, taip skatinant jas įsigyti. Papildomai, ieškovė žymenį „TECH TOP“ patalpino ant įvairių išorinių lauko reklaminių stendų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei kituose miestuose. Iš viso reklama su „TECH TOP“ žymeniu buvo skleidžiama net 25-iuose miestuose, iš viso – 35 parduotuvėse, bei el. svetainėse – topocentras.lt ir euronics.lt. Apdovanojimų viešinimo kampanijos metu ieškovės internetinėje svetainėje buvo suteikta galimybė balsuoti už apdovanojimuose nominuotas prekes, pažymėtas žymeniu „TECH TOP“. Prekes, nominuotas ir laimėjusias prizines vietas apdovanojimuose, pažymėtas „TECH TOP“ žymeniu, taip pat buvo galima įsigyti ir ieškovės internetinėje svetainėje esančioje el. parduotuvėje. 2015 m. apdovanojimų ceremonijos tiesioginė transliacija vyko televizijos „LNK“ eteryje lapkričio 4 d. nuo 19:30 val. Renginį organizavo apie 170 asmenų. Renginyje dalyvavo apie 400 kviestinių svečių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių, kurie buvo fotografuojami prie stendo su „TECH TOP“ žymeniu. Apdovanojimų ceremonijos transliacija susilaukė itin didelio visuomenės dėmesio. Tai buvo penkta populiariausia tos dienos laida, nusileidusi tik žinioms ir populiariam televizijos serialui. Apdovanojimai pritraukė didžiausią auditoriją, kuri bent 1 minutę įsijungė šią laidą ir artimiausią poziciją aplenkė net 1,4 karto. Pagal pateiktą statistiką pagrindinė laidą žiūrėjusi auditorija buvo išsilavinę, aukštą socialinį statusą turintys miestiečiai. Bendras apdovanojimų ceremonijos transliacijos pasiekimas „LNK“ kanale buvo didesnis nei prieš savaitę per „LNK“ kanalą ir didesnis nei „TV3“ kanale. Apdovanojimus transliavęs „LNK“ kanalas buvo labiausiai žiūrimas tarp kitų pagrindinių televizijos kanalų pusės apdovanojimų metu. Po apdovanojimų ceremonijos, įvairiuose naujienų portaluose (delfi.lt, 15min.lt ir kt.) buvo išplatinti straipsniai, kuriuose pateikta informacija apie laimėjusius technikos įrenginius bei apdovanojimų ceremonijoje besilankiusius žinomus žmones. Po apdovanojimų ceremonijos, ieškovės parduotuvėse prekės, kurios atitinkamose kategorijose užėmė prizines vietas, t. y. trečią, antrą ir pirmąją vietas, buvo pažymėtos žymeniu „TECH TOP“, taip nurodant, kad prekės buvo pripažintos, kaip geriausios savo kategorijose ir skatinant vartotojus jas įsigyti. Ieškovės parduotuvėse 2015 m. per mėnesį vidutiniškai apsilankė 500 tūkstančių klientų / lankytojų. Ieškovės internetinėje svetainėje topocentras.lt per mėnesį vidutiniškai apsilankydavo 400 tūkstančių klientų / lankytojų. Tai reiškia, jog su „TECH TOP“ žymeniu 2015 m. ieškovės parduotuvėse ir internete susidūrė bent 900 tūkstančių žmonių. Į 2015 m. vykusius apdovanojimus ir prekių ženklą „TECH TOP“ bei jo viešinimą ieškovė iš viso investavo daugiau kaip 115 000 EUR be PVM. Prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau jo žinomumas pasiekė ir kitas Baltijos šalis dėl renginyje dalyvavusių kviestinių svečių iš užsienio.

5. Atsakovė iš esmės teikia tas pačias paslaugas (tą patvirtina ir faktas, jog atsakovė paraišką registruoti prekių ženklą pateikė tai pačiai 35 klasei), kaip ir ieškovė, o įprastai verslo praktikoje verslininkams yra gerai žinoma apie jų konkurentų didesnės reikšmės projektus, todėl yra pakankamai pagrįstas pagrindas manyti, jog atsakovė, 2016 m. vasario 22 d. pateikdama paraišką registruoti prekių ženklą „TECH TOP“, fig. (reg. Nr. 76099) 35 klasės paslaugoms, žinojo arba negalėjo nežinoti apie ieškovės ankstesnes teises į žymenį „TECH TOP“. Vertinant atsakovės nesąžiningumą, privalu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas žino / turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms bei pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei priklausantis prekių ženklas „TECH TOP“ yra naudojamas žymėti prekybos paslaugas, t. y. ieškovė būtent šiuo žymeniu teikia prekybos paslaugas, siūlydama įsigyti apdovanojimuose nominuotus ar laimėjusius įrenginius nuo 2015 m. rugsėjo mėn., prekių ženklui „TECH TOP“ bei jo viešinimui panaudotas lėšas, reklamavimo mąstą, akivaizdu, jog atsakovė negalėjo nežinoti apie tokio prekių ženklo naudojimą, todėl paraiškos registracijai padavimo metu turėjo nesąžiningų ketinimų. Atsakovė padavė paraišką įregistruoti ieškovei priklausantį prekių ženklą „TECH TOP“ tai pačiai 35 klasei. Taigi atsakovė savo veiksmais ketino užkirsti kelią ieškovei toliau naudotis šiuo žymeniu savo veikloje. Šią aplinkybę įrodo tai, kad ieškovei įregistravus prekių ženklą „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“, fig. (reg. Nr. 75840), atsakovė 2017 birželio 26 d. Valstybiniam patentų biurui pateikė protestą dėl ieškovės prekių ženklo „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ registracijos pripažinimo negaliojančia, registruotų 35 klasės paslaugų atžvilgiu. Kadangi šiuo metu atsakovė siekia dalinai panaikinti ieškovės prekių ženklo registraciją, tai neatmeta galimybės, kad atsakovė vėliau sieks visiškai uždrausti ieškovei naudoti prekių ženklą „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“, pateikdama ieškinį teismui.

6. Atsakovė UAB ,,Avitelos prekyba“ atsiliepimu į ieškinį ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti.

7. Atsakovė nurodo, kad remiantis Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, būtina įrodyti dvi aplinkybes: tai, kad ginčijamo ženklo savininkas žinojo apie ankstesnę suinteresuoto asmens teisę; tai, kad ginčijamo prekių ženklo savininko ketinimai buvo nesąžiningi. Nesąžiningi veiksmai turi būti vertinami prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia tariamų atsakovės nesąžiningų ketinimų, kurie būtų egzistavę ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo momentu. ESTT nurodė, kad 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 4 straipsnio 4 dalies g punktas aiškintinas taip, jog aplinkybės, kad paraišką pateikęs asmuo žino arba turi žinoti, jog paraiškos pateikimo momentu trečiasis asmuo naudoja prekių ženklą, kurį galima supainioti su prašomu įregistruoti prekių ženklu, savaime nepakanka paraišką pateikusio asmens nesąžiningumui, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, įrodyti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 27 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-320/12). Taigi, ginčo prekių ženklo paraiškos pateikimo metu atsakovės žinojimas apie ieškovės naudojamą žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“, šioje byloje nėra pakankama aplinkybė konstatuoti galimus nesąžiningus atsakovės ketinimus, ginčo prekių ženklo registracijos momentu. Ieškovė žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudoja nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, o atsakovės prekių ženklo „TECH TOP“, fig. (Nr. 76099) paraiška buvo paduota 2016 metu vasario 22 d., t. y. praėjus tik keturiems mėnesiams, todėl akivaizdu, kad ieškovės žymens naudojimo trukmė iki atsakovės prekių ženklo paraiškos padavimo dienos buvo labai trumpa. Todėl abejotina, ar tokį trumpą laikotarpį galima laikyti žinojimo apie žymens naudojimo pagrindą. Atsakovė tiesiogiai nebuvo informuota apie ieškovės žymenį. Kita vertus, ieškovė žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudoja išimtinai nacionaliniams technikos apdovanojimams rengti, t. y. 41 klasės paslaugoms, kai tuo tarpu atsakovės prekių ženklas yra registruotas visiškai kitoms 35 klasės paslaugoms, taigi atsakovė negalėjo numanyti, kad ieškovė gali turėti interesą ir į 35 klasės paslaugas.

8. Ieškovė žymenį ,,TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojo išimtinai apdovanojimų paslaugoms žymėti. Tai, kad buvo organizuojami ir rengiami „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ žymeniu žymimi apdovanojimai, jokiu būdu nereiškia, kad šiuo žymeniu buvo žymimos ir prekybos paslaugos. Atitinkamai ieškovė žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojo apdovanojimų viešinimo kampanijos metu ir išimtinai technikos apdovanojimų viešinimo tikslu. Visi ieškovės pateikti įrodymai yra susiję tik su žymens „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojimu 41 klasės paslaugoms žymėti, taigi neturi jokio ryšio su ieškinio teisiniu pagrindu šioje byloje. Ieškovė klaidingai interpretuoja žymens „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojimą 35 klasės paslaugoms žymėti, nes tai, kad ,,TECH TOP“ apdovanojimuose nominuota ir laimėjusi konkreti prekė buvo pažymėta, kad ji yra laimėjusi ,,TECH TOP“ apdovanojimą, jokiu būdu nereiškia, kad šis žymuo buvo naudojamas 35 klasės paslaugoms žymėti. Toks žymens naudojimas nebent galėtų būti laikomas žymens naudojimu konkrečioms prekėms žymėti, kaip nurodantis tų prekių savybes. Pats žymuo „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ nurodo, kad jis yra susijęs su technikos apdovanojimais, tačiau ne su prekyba.

9. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės prekių ženklo „TECH TOP“ paraiškos pateikimo momentu, ieškovė žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojo išimtinai 41 klasės paslaugoms žymėti. Taigi ginčo žymens paraiškos pateikimo metu ieškovė pirmumo teisę į žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ turėjo tik 41 klasės paslaugų atžvilgiu. Tuo tarpu ginčo prekių ženklas yra registruotas 35 klasės paslaugoms. Taigi, net vertinant, ar atsakovės veiksmai buvo nesąžiningi, tai yra reikšminga aplinkybė, nes 35 ir 41 klasių paslaugos nėra konkuruojančios, taigi net jei atsakovė ir būtų žinojusi apie ieškovės naudojamą žymenį, paraiškos nepanašioms paslaugoms žymėti pateikimas negali būti laikomas nesąžiningais ketinimais.

10. Atsakovė, padavusi paraišką prekių ženklo „TECH TOP“ registracijai 35 klasės paslaugoms, neturi net hipotetinės galimybės ateityje bandyti uždrausti ieškovei naudoti žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ 41 klasės paslaugoms žymėti, nes minėtos paslaugos yra visiškai skirtingos ir jokia visuomenės klaidinimo tikimybė neegzistuoja. Tai, kad atsakovė yra pateikusi protestą dėl ieškovės vėlesnio prekių ženklo „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ registracijos Nr. 75840 pripažinimo negaliojančia būtent 35 klasės paslaugoms, nereiškia ir neįrodo atsakovės nesąžiningų ketinimų, nes protestas yra paduotas dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia 35 klasės paslaugoms, o ne dėl registracijos ir naudojimo 41 klasės paslaugoms. Jei protestas bus patenkintas, ieškovės prekių ženklas „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ liks galioti 41 klasės paslaugoms ir ieškovas šį ženklą ir toliau sėkmingai galės naudoti žymint nacionalinius technikos apdovanojimus.

11. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinio argumentus, papildomai nurodydama, jog atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nagrinėjamus prekių ženklus laiko klaidinamai panašiais ir registruotus tapačioms bei panašioms 35 klasės paslaugoms bei pateiktame atsiliepime į ieškinį to neginčija, todėl laikytina, kad ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

12. Atsakovė nepagrįstai suabsoliutina ir akcentuoja tik prekių ženklo ,,TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“, fig. (Reg. Nr. 75840) naudojimo trukmę. ESTT savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant ar prekių ženklas žinomas reikšmingai visuomenės daliai, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, tokios kaip ženklo užimama rinkos dalis, jo naudojimo intensyvumas, geografinis mastas, investicijos, padarytos reklamuojant prekių ženklą, taip pat ir naudojimo trukmė (1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Nr. C-375/1997). Taigi prekių ženklo naudojimo trukmė tėra viena iš aplinkybių, kuria remiantis yra įrodinėjamas prekių ženklo žinomumas. Kartu su ieškiniu buvo pateikti įrodymai apie prekių ženklo „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojimo intensyvumą (naudotas 25 miestuose, 35 parduotuvėse, bei dvejose interneto svetainėse, pagrindiniuose Lietuvos miestuose kabėjo reklaminiai stendai, buvo publikuojami straipsniai žiniasklaidoje ir kt.) bei investuotos lėšos į prekių ženklo reklamą (apytikriai 115 000 EUR be PVM.) leidžia daryti išvadą, jog vien sąlyginai neilga prekių ženklo naudojimo trukmė – šeši mėnesiai – paneigia atsakovės argumentus, jog atsakovė nežinojo / negalėjo žinoti apie ieškovei priklausantį tapatų prekių ženklą. Būtent šiuo 2015 m. rugsėjo mėn. – 2016 m. vasario mėn. laikotarpiu vykdytas ieškovės prekių ženklo naudojimo intensyvumas lemia tai, jog prekių ženklas negalėjo būti nežinomas atsakovei.

13. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė žymenį ,,TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojo išimtinai nacionaliniams technikos apdovanojimams rengti (41 klasės paslaugoms), kai tuo tarpu atsakovė prekių ženklą įregistravo 35 klasės paslaugoms, todėl, pasak atsakovės, ji negalėjo numanyti, kad ieškovė gali turėti interesą ir į 35 klasės paslaugas. Ieškovė žymenį ,,TECH TOP“ mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje naudoja nuo 2015 m., t. y. būtent šiuo žymeniu teikia prekybos paslaugas, siūlydama įsigyti būtent apdovanojimuose nominuotus bei juos laimėjusius įrenginius. Pagal Nicos klasifikaciją, 35 klasės paslaugos apima prekių sukaupimą (išskyrus vežimą) kitiems, teikiant pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių ir tokias paslaugas gali teikti mažmeninės parduotuvės, didmeninės parduotuvės, prekybos automatai, užsakymams paštu skirti katalogai ar elektroninės priemonės, pvz., žiniatinklio svetainės ar teleparduotuvės. Ieškovės veikla, naudojant prekių ženklą „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“, atitinka 35 klasės paslaugų aprašymą, būtent buitinės ir kitos technikos pardavimą parduotuvėse ir žiniatinklio svetainėse. Vadovaujantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos gairėmis dėl prekių ženklų, nebūtina, kad ženklas būtų pritvirtintas ant pačių prekių. Ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ar paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų. Šis teiginys patvirtina, jog ieškovė, atvaizduodama prekių ženklą „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ ant ar prie apdovanojimuose nominuotų ir juos laimėjusių įrenginių, faktiškai naudojo šį ženklą prekybos paslaugoms. Prekių ženkle esantys elementai negali nulemti kokioms prekėms ir / ar paslaugoms yra naudojamas ir registruojamas prekių ženklas, tačiau būtent prekių ženklo savininkas laisva valia pasirenka kokioms prekėms ir / ar paslaugoms naudoti žymenį, atitinkamai prekių ženklą sudarantys žodiniai elementai negali turėti jokios esminės reikšmės, vertinant kokias paslaugas teikia ar neteikia ūkio subjektas. Taigi atsakovės argumentas, jog pats žymuo nurodo, kad jis yra susijęs su technikos apdovanojimais, tačiau ne su prekyba, vertintinas kaip klaidinantis teismą.

14. Atsakovė atsiliepime iš esmės neigia turėjusi galimybę sužinoti apie ieškovės naudojamą tapatų prekių ženklą, tačiau atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes: į tai, jog ieškovei priklausantis prekių ženklas „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“, (reg. Nr. 75840) yra naudojamas prekybos paslaugoms, t. y. ieškovė būtent šiuo žymeniu teikia prekybos paslaugas, siūlydama įsigyti apdovanojimuose nominuotus ar laimėjusius įrenginius nuo 2015 m. rugsėjo mėn., prekių ženklo viešinimui panaudotas lėšas, reklamavimo mąstą (apdovanojimų bei nominuotų produktų reklamos transliavimas per skirtingus televizijos kanalus, reklamavimas radijo stotyse, naujienų portaluose, o taip pat ir pačių apdovanojimų ceremonijos transliavimas per televizijos kanalą bei ceremonijos žiūrimumą), akivaizdu, jog atsakovė negalėjo nežinoti apie tokio prekių ženklo naudojimą, todėl paraiškos registracijai padavimo metu turėjo nesąžiningų ketinimų.

15. Be to, atsakovė iškraipo faktus ir ieškovės poziciją, teigdama, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė prekių ženklo „TECH TOP“ paraiškos pateikimo metu, ieškovės žymenį naudojo išimtinai 41 klasės paslaugoms žymėti. Minėta, jog ieškovė žymenį naudojo ne tik 41 klasės paslaugoms, tačiau ir 35 klasės paslaugoms, t. y. vykdydamas prekybą. Dėl to nepagrįstas atsakovės argumentas, kad net ir atsakovei žinant apie ieškovės naudojamą žymenį, jos veiksmai nebūtų laikomi nesąžiningais, nes paraiška buvo pateikta nepanašioms paslaugoms. Atsakovė įregistravo prekių ženklą būtent tos pačios – 35 klasės paslaugoms, kurias teikia ir ieškovė, todėl jos veiksmai laikytini nesąžiningais.

16. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai pažymi, jog ieškovė neįrodė nei investicijų, padarytų reklamuojant prekių ženklą, nei tuo labiau – ilgo naudojimo trukmės. Visų pirma, atsakovės prekių ženklo „TECH TOP“ (Reg. Nr. 76099) paraiška buvo paduota 2016 metų vasario 22 d., t. y. praėjus tik keturiems – penkiems mėnesiams nuo ieškovės prekių ženklo naudojimo pradžios, todėl akivaizdu, kad ieškovės žymens naudojimo trukmė iki atsakovės prekių ženklo paraiškos padavimo dienos buvo labai trumpa, todėl abejotina, ar tokį trumpą laikotarpį galima laikyti žinojimo apie žymens naudojimą pagrindu. Antra, absoliučiai visi ieškovės pateikti įrodymai yra susiję tik su žymens „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS PADOVANOJIMAI“ naudojimu 41 klasės paslaugoms žymėti, todėl tai neturi jokio ryšio su ieškinio teisiniu pagrindu nagrinėjamoje byloje.

17. Nors ieškovė teigia, kad buvo pateikti įrodymai apie prekių ženklo „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojimo intensyvumą bei investuotos lėšos į prekių ženklo reklamą, tačiau nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad tokios nurodytos lėšos iš tikrųjų buvo investuotos. Ieškovė, nurodydama, kad prekių ženklas buvo naudotas 25 miestuose, 35 parduotuvėse, nutyli aplinkybę, kad visos 35 parduotuvės priklauso pačiai ieškovei. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAS“ naudojo apdovanojimų viešinimo kampanijos metu ir išimtinai technikos apdovanojimų viešinimo tikslu, t. y. buvo naudojamas išimtinai 41 klasės paslaugoms žymėti. Ieškovė neturi parduotuvės ar internetinės svetainės pavadinimu „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“, taigi neįrodė, kad žymeniu „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ buvo žymimos ieškovės parduotuvės ar internetinė svetainė. Ieškovė prekybos paslaugoms žymėti naudoja registruotus prekių ženklus „TOPO CENTRAS“, kurie yra registruoti 35 klasės paslaugoms ir šiais prekių ženklais yra žymimos tiek ieškovei priklausančios parduotuvės, tiek ir internetinės prekybos internetinis puslapis www.topocentras.lt.

18. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad ji, atvaizduodama prekių ženklą „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ ant ar prie apdovanojimuose nominuotų ir juos laimėjusių įrenginių, faktiškai naudojo šį ženklą prekybos paslaugoms, nes toks žymens naudojimas nebent galėtų būti laikomas žymens naudojimu konkrečioms prekėms žymėti, kaip nurodantis tam tikras prekių savybes. Toks konkrečių apdovanojimuose nominuotų ir juos laimėjusių įrenginių žymėjimas žymeniu „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ gali būti vertintinas kaip žymens naudojimas konkrečioms Nicos klasifikacijos klasių prekėms žymėti, kuriomis prekiauja ieškovė, tačiau jokiu būdu ne prekybos paslaugoms. Juk pačios parduodamos prekės pažymėjimas konkrečiu prekių ženklu nereiškia, kad jeigu tas ženklas yra naudojamas kartu su parduodama preke tai jis yra skirtas ir prekybos paslaugoms žymėti. Pats žymuo „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ nurodo, kad jis yra susijęs su nacionaliniais technikos apdovanojimais, todėl akivaizdu, kad jis skirtas žymėti 41 klasės paslaugas ir nėra niekaip susijęs su prekyba. Prekių ženklo naudojimas vienai klasei nepateisina (neapima) ir kitos klasės naudojimo. Tai kad prekių ženklai registruoti tiek 35, tiek ir 41 klasės paslaugoms, nereiškia, kad abiem šioms klasėms ir yra iš tiesų naudojami. Ieškovė siekia suklaidinti teismą, nes žymuo „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ pažodžiui nurodo, kad jis yra susijęs su technikos apdovanojimais. Juolab pati ieškovė patvirtina, kad šis žymuo buvo naudojamas apdovanojimų viešinimo kampanijos metu ir išimtinai technikos apdovanojimų viešinimo tikslu, ką rodo ieškovės pateikti įrodymai. Taigi akivaizdu, jog ieškovė žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojo išimtinai nacionaliniams technikos apdovanojimams rengti, t. y. 41 klasės paslaugoms ženklinti.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovės žymuo nėra tapatus atsakovės prekių ženklui. Be to, ieškovė žymenį naudoja 41 klasės paslaugoms, o atsakovės prekių ženklas yra registruotas 35 klasės paslaugoms. Ieškovė žymens „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ 35 klasės paslaugoms niekada nenaudojo ir nenaudoja, todėl atsakovės prekių ženklo registracija niekaip negalėjo ir negali užkirsti kelio ieškovei toliau naudoti žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ 41 klasės paslaugoms žymėti. Taigi ieškovė pirmumo teisę į žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ turėjo tik 41 klasės paslaugu atžvilgiu. Tuo tarpu ginčo prekių ženklas yra registruotas 35 klasės paslaugoms. Taigi vertinant, ar atsakovės veiksmai buvo nesąžiningi, tai yra reikšminga aplinkybė, nes 35 ir 41 klasių paslaugos nėra konkuruojančios, taigi net jei atsakovė ir būtų žinojusi apie ieškovės naudojamą žymenį, paraiškos nepanašioms paslaugoms žymėti pateikimas negali būti laikomas nesąžiningais ketinimais. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2017 m. lapkričio 30 dieną priimtame sprendime byloje T-687/16, atmetė apeliaciją ir paliko galioti apeliacinės tarnybos sprendimą kuriame buvo konstatuota, kad nesant paslaugų panašumo, pareiškėjas negali būti kaltinamas turėjęs nesąžiningų ketinimų. Bendrasis Teismas, priimdamas minėtą sprendimą, rėmėsi ESTT išaiškinimu byloje C-529/07, kad vienas iš svarbių veiksnių, nustatant pareiškėjo nesąžiningus ketinimus, yra ar žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms. Atsižvelgus į tai, Bendrasis teismas konstatavo, kad kadangi prekių ar paslaugų tapatumas ar panašumas yra viena iš būtinųjų sąlygų konstatuoti suklaidinimo tikimybei, apeliacinė tarnyba teisingai konstatavo, kad nesąžiningi pareiškėjo ketinimai nebuvo nustatyti.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB ,,Topo grupė“ yra nacionalinio prekių ženklo ,,TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ [fig.] (Reg. Nr. 75840) savininkė. Paraiškos pateikimo data – 2016 m. spalio 12 d. Prekių ženklas registruotas 2017 m. balandžio 14 d. Nicos klasifikacijos 35 klasės paslaugoms: reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla; pavyzdžių platinimas; prekių pardavimo skatinimas (kitiems); prekių užsakymų administracinis tvarkymas; komercinė informacija ir patarimai vartotojams (konsultacijų teikimas); reklaminių skelbimų platinimas; rinkodara; buitinės technikos, elektronikos prietaisų, garso ar vaizdo perdavimo bei atkūrimo aparatūros, mobiliųjų telefonų, duomenų dorojimo įrenginių, kompiuterių bei jų dalių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių mažmeninėse ir didmeninėse parduotuvėse bei žiniatinklio svetainėse bei 41 klasės paslaugoms: apdovanojimo renginių ir konkursų rengimas ir vedimas (ne komercijos ar reklamos reikmėms).

22. Atsakovė UAB ,,Avitelos prekyba“ yra nacionalinio prekių ženklo ,,TECH TOP“ [fig.] (Reg. Nr. 76099) savininkė. Paraiškos pateikimo data – 2016 m. vasario 22 d. Prekių ženklas registruotas 2017 m. gegužės 30 d. Nicos klasifikacijos 35 klasės paslaugoms: prekių pardavimo skatinimas (kitiems); prekių pateikimas žiniasklaidoje pardavimo reikmėms; prekių rodymas; reklama.

24. Byloje kilo ginčas dėl prekių ženklo registracijos ,,TECH TOP“ [fig.] (Reg. Nr. 76099) pripažinimo negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu.

25. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, jog prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, kai paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamojo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai. Priešinga situacija reikštų tai, kad įstatyme nustatytas prekių ženklų registracijos negaliojimo pagrindų sąrašas iš baigtinio faktiškai taptų nebaigtinis, ir asmenys, registruodami prekių ženklus, negalėtų prognozuoti teisinių savo veiksmų pasekmių, t. y. kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių jo ženklo registracija galėtų būti ginčijama kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009).

27. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nurodyti teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai taikytini ir tais atvejais, kai prekių ženklo registracija yra ginčijama ir dėl jos neatitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams (Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnis) ir dėl to, kad, ieškovo manymu, paraiška ženklui registruoti buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-485/2012).

28. ESTT 2009 m. birželio 11 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje C-529/07, išaiškino, kad vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 51 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį.

29. Tai, kad, sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės, akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006; 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2008). Svarbiausia, kad registracijos faktas, kaip toks, (net ir absoliutiems ir (arba) kitiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, neatitinkančio prekių ženklo), kitų subjektų komercinis interesas į tam tikrus ženklus ar žymenis savaime negali reikšti nesąžiningų pareiškėjo ketinimų. Žinojimas apie kitus įregistruotus ir (arba) naudojamus ženklus, skirtus tapačioms arba panašioms prekėms žymėti, per se taip pat nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą (ESTT 2009 m. birželio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje C-529/07; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009). Nurodytoje praktikoje tiek ESTT, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog, siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Tai inter alia susiję su aplinkybe, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo ženklo registracijos panaikinimo, yra negaliojimas ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1340/2002; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009). Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjimo atvejo aplinkybėmis. Vertinant nesąžiningus ketinimus, svarbu užtikrinti tinkamą subjektyvaus ir objektyvaus elementų simbiozę (ESTT 2009 m. birželio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje C-529/07; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009).

30. Nei nacionaliniai, nei Bendrijos teisės aktai neapibrėžia prekių ženklo naudojimo sąvokos. Kadangi siekiant įrodyti žymens naudojimo pirmumo aplinkybę būtina vertinti ir tai, ar tokio naudojimo pakanka, kad apie tokį naudojimą taptų žinoma tretiesiems asmenims, teismo vertinimu, pagal analogiją yra aktuali ir žemiau nurodoma nacionalinių ir bendrijos teismų suformuota praktika, tiesa, suformuota prekių ženklų naudojimo kontekste.

31. Pagrindiniai vertinamieji kriterijai yra nustatyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje: ženklo naudojimas turi būti tikras ir neapsimestinis, juo neturi būti siekiama vien tik išlaikyti teises, suteiktas prekių ženklo. Be to, naudojimas turi būti neatsiejamas nuo pagrindinės prekių ženklo funkcijos – garantuoti galimybę atskirti vieno gamintojo prekes ar paslaugas nuo kitų prekių ar paslaugų. Prekių ženklas turi būti naudojamas rinkoje ir būtent toms prekėms ir (arba) paslaugoms, kurioms yra registruotas. Vertinant naudojimo tinkamumą ir pakankamumą turi būti atsižvelgta į visus faktorius bei aplinkybes, leidžiančius nustatyti ar komercinis prekių ženklo naudojimas yra tikras, o ypač – ar tokiu naudojimu yra siekiama išlaikyti ar sukurti rinkos dalį konkrečiame ekonominiame sektoriuje prekių ženklu pažymėtoms prekėms ir (arba) paslaugoms (2003 m. kovo 1 d. sprendimas byloje C-40/01). Nurodytame ETT sprendime nustatyti prekių ženklo naudojimo pakankamumo vertinimo kriterijai papildomai detalizuoti ETT 2004 m. sausio 27 d. sprendime byloje C-259/02, nurodant, kad klausimas, ar naudojimo pakanka šių prekių ar paslaugų rinkos daliai išlaikyti ar įgyti priklauso nuo keleto veiksnių ir kiekvieno konkretaus atvejo vertinimo; veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti, yra šių prekių ir paslaugų savybės, ženklo naudojimo dažnumas ar reguliarumas, ar ženklas naudojamas visoms tapačioms savininko prekėms ar paslaugoms parduoti, ar tik kai kurioms iš jų; jeigu ženklą naudoja vienas klientas, kuris importuoja prekes, kurioms įregistruotas ženklas, to gali pakakti įrodyti, kad ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, jei paaiškėja, kad importo operacija yra tikrai komerciškai pagrįsta ženklo savininkui.

32. ETT praktikoje taip pat nurodoma, kad neįmanoma abstrakčiai nustatyti, kokią kiekybinę ribą reikėtų pasirinkti siekiant nustatyti, ar naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, ar ne, ir atitinkamai negali būti objektyvios de minimis taisyklės, kuria būtų iš anksto nustatytas naudojimo lygis, reikalingas naudojimui „iš tikrųjų“ pripažinti; pagal bendrą taisyklę, jeigu naudojimas turi tikrą komercinį tikslą, net ir minimalaus prekių ženklo naudojimo gali pakakti naudojimui iš tikrųjų įrodyti, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas bei atitinkamą rinką (2012 m. vasario 2 d. sprendimas byloje T-387/10; 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje T-409/07).

33. Įrodymai, reikalingi naudojimui įrodyti, turi apimti požymius, susijusius su prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vieta, laiku, apimtimi ir pobūdžiu; šie naudojimo įrodymo reikalavimai yra kumuliatyvūs (ETT 2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje T-92/09). Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą; atskiras kiekvieno iš įvairių reikšmingų veiksnių vertinimas nėra tinkamas (ETT 2011 m. vasario 17 d. sprendimas byloje T-324/09). ETT praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl prekių ženklo naudojimo pakankamumo, nesiekiama įvertinti įmonės komercinės sėkmės ar patikrinti jos ekonominės strategijos, taip pat nesiekiama apriboti prekių ženklo apsaugos, suteikiant ją tik naudojant prekių ženklą plačiu komerciniu mastu (ETT 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje T-203/02).

34. Ieškovė įrodinėja, jog žymenį ,,TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ jis naudojo nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio.

35. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės žymuo ,,TECH TOP Nacionaliniai technikos apdovanojimai“, kurio pagrindinis dominuojantis elementas yra ,,TECH TOP“, buvo pradėtas viešinti ir reklamuoti dar 2015 m. rugsėjo mėnesį, t. y. anksčiau nei atsakovė pateikė paraišką Valstybiniam patentų biurui registruoti ginčo žymenį, taigi ieškovė įrodė, jog turi pirmumo teisę į ginčo žymenį.

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad organizuojant TECH TOP Nacionalinių technikos apdovanojimų renginį, buvo vykdoma apdovanojimų viešinimo kampanija, kurios metu renginys buvo reklamuojamas televizijos „LNK“ eteryje (2015 m. spalio mėn. – 2015 m. lapkričio mėn.), televizijos „TV1“ eteryje (2015 m. spalio mėn. – 2015 m. lapkričio mėn.), portale delfi.lt (2015 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. lapkričio mėn.). Be to, apdovanojimų viešinimo kampanijos metu ieškovės parduotuvėse (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jonavoje, Jurbarke, Marijampolėje, Panevėžyje ir kituose miestuose) prie prekių, kurios buvo nominuotos apdovanojimuose, buvo naudojamas žymuo „TECH TOP“, kuriuo buvo siekiama atkreipti klientų dėmesį į atitinkamas nominuotas prekes ir skatinti jas įsigyti, taip parodant, kad šios prekės yra vienos iš geriausių savo kategorijose. Apdovanojimų viešinimo kampanijos metu žymuo „TECH TOP“ taip pat buvo naudojamas ir ieškovės prekių kataloguose – leidiniuose, pateikiant žymenį prie nominuotų prekių, taip skatinant jas įsigyti. Ieškovės žymuo „TECH TOP“ buvo patalpintas ant įvairių išorinių lauko reklaminių stendų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei kituose miestuose, reklama su „TECH TOP“ žymeniu buvo skleidžiama net 25-iuose miestuose, iš viso: 35 parduotuvėse, o taip pat el. svetainėse topocentras.lt ir euronics.lt. Apdovanojimų viešinimo kampanijos metu ieškovės internetinėje svetainėje buvo suteikta galimybė balsuoti už apdovanojimuose nominuotas prekes, pažymėtas žymeniu „TECH TOP“. Prekes, nominuotas ir laimėjusias prizines vietas apdovanojimuose, pažymėtas „TECH TOP“ žymeniu, taip pat buvo galima įsigyti ir ieškovės internetinėje svetainėje esančioje el. parduotuvėje. Pirmoji TECH TOP Nacionalinių apdovanojimų ceremonija įvyko 2015 m. lapkričio 4 d. 2015 m. apdovanojimų ceremonija vyko televizijos „LNK“ tiesioginiame eteryje lapkričio 4 d. nuo 19:30 val. Renginį organizavo apie 170 asmenų (prodiuserių personalas sudarė 15 asmenų, kūrybinio bei techninio aptarnavimo personalas – 100 asmenų, programos dalyviai ir atlikėjai – apie 60 asmenų). Renginyje dalyvavo apie 400 kviestinių svečių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių, kurie buvo fotografuojami prie stendo su „TECH TOP“ žymeniu. Apdovanojimų ceremonijos transliacija susilaukė didelio visuomenės dėmesio, tai penkta populiariausia tos dienos laida, nusileidusi tik žinioms ir populiariam televizijos serialui. Apdovanojimai pritraukė didžiausią auditoriją, kuri bent 1 minutę įsijungė šią laidą ir artimiausią poziciją aplenkė net 1,4 karto. Pagal pateiktą statistiką pagrindinė laidą žiūrėjusi auditorija buvo išsilavinę, aukštą socialinį statusą turintys miestiečiai. Bendras apdovanojimų ceremonijos transliacijos pasiekimas „LNK“ kanale buvo didesnis nei prieš savaitę per „LNK“ kanalą ir didesnis nei „TV3“ kanale. Apdovanojimus transliavęs „LNK“ kanalas buvo labiausiai žiūrimas televizijos kanalas apdovanojimų metu. Po apdovanojimų ceremonijos įvairiuose naujienų portaluose (delfi.lt, 15min.lt ir kt.) buvo išplatinti straipsniai, kuriuose pateikta informacija apie laimėjusius technikos įrenginius bei apdovanojimų ceremonijoje besilankiusius žinomus žmones. Be to, ieškovės parduotuvėse prekės, kurios atitinkamose kategorijose užėmė prizines vietas, t. y. trečią, antrą ir pirmąją vietas, buvo pažymėtos žymeniu „TECH TOP“, taip nurodant, kad prekės buvo pripažintos, kaip geriausios savo kategorijose, ir skatinant vartotojus jas įsigyti. Taip pat svarbi aplinkybė, jog ieškovės parduotuvėse 2015 m. per mėnesį vidutiniškai apsilankė 500 tūkstančių klientų / lankytojų. Ieškovo internetinėje svetainėje topocentras.lt per mėnesį vidutiniškai apsilankydavo 400 tūkstančių klientų / lankytojų.

37. Teismas sprendžia, jog tokio žymens viešinimo pakanka, kad atsakovė, būdama ūkio subjektu, kuris veikia toje pačioje rinkoje kaip ieškovė, sužinotų apie tai, kad ieškovė pradėjo naudoti, viešinti ir reklamuoti žymenį ,,TECH TOP Nacionaliniai technikos apdovanojimai“. Akivaizdu, jog idėja sukurti žymenį kilo būtent ieškovei, ką rodo ir aktyvus šio žymens įvedimas į rinką, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovė pateikė paraišką registruoti ginčo žymenį, pasinaudojusi svetima idėja, taigi turėdama nesąžiningų ketinimų.

38. Teismas sutinka su ieškovės nurodomais argumentais, jog ESTT yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant, ar prekių ženklas žinomas reikšmingai visuomenės daliai, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, tokios kaip ženklo užimama rinkos dalis, jo naudojimo intensyvumas, geografinis mastas, investicijos, padarytos reklamuojant prekių ženklą, taip pat ir naudojimo trukmė (1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Nr. C-375/1997). Prekių ženklo naudojimo trukmė tėra viena iš aplinkybių, kuria remiantis yra įrodinėjamas prekių ženklo žinomumas. Kadangi su ieškiniu buvo pateikta pakankamai įrodymų apie žymens „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojimo intensyvumą (naudotas 25 miestuose, 35 parduotuvėse bei dviejose interneto svetainėse, pagrindiniuose Lietuvos miestuose kabėjo reklaminiai stendai, buvo publikuojami straipsniai žiniasklaidoje ir kt.) bei investuotas lėšas į prekių ženklo reklamą (apytikriai 115 000 Eur be PVM), teismas daro išvadą, jog vien sąlyginai neilga prekių ženklo naudojimo trukmė (apytiksliai šeši mėnesiai) paneigia tikimybę, jog atsakovė, būdama ieškovės konkurentė, galėjo nežinoti ar nesidomėti apie ieškovės naudojamą žymenį paraiškos padavimo metu.

39. Teismas taip pat daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad ji nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio žymenį „TECH TOP Nacionaliniai apdovanojimai“ su aiškiai dominuojančia dalimi ,,TECH TOP“ naudojo ne tik 41 klasės paslaugoms ,,apdovanojimo renginių ir konkursų rengimas ir vedimas (ne komercijos ar reklamos reikmėms), bet ir 35 klasės paslaugoms „buitinės technikos, elektronikos prietaisų, garso ar vaizdo perdavimo bei atkūrimo aparatūros, mobiliųjų telefonų, duomenų dorojimo įrenginių, kompiuterių bei jų dalių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių mažmeninėse ir didmeninėse parduotuvėse bei žiniatinklio svetainėse“ ženklinti, t. y. teikė prekybos paslaugas, siūlydama įsigyti TECH TOP Nacionaliniuose technikos apdovanojimuose nominuotas prekes. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė žymenį ,,TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ naudojo išimtinai nacionaliniams technikos apdovanojimams rengti (41 klasės paslaugoms), kai tuo tarpu atsakovė prekių ženklą įregistravo 35 klasės paslaugoms, todėl, pasak atsakovės, ji negalėjo numanyti, kad ieškovė gali turėti interesą ir į 35 klasės paslaugas. Teismo vertinimu, ieškovės organizuotas renginys – TECH TOP nacionaliniai technikos apdovanojimai – rodo ne tik tai, kad ieškovė pirmesnį žymenį naudojo tik 41 klasės paslaugoms, bet taip pat, kad šis žymuo buvo naudojamas ir 35 klasės prekėms žymėti. Visų pirma, ieškovės pagrindinė veikla nėra tokio pobūdžio renginių ar konkursų organizavimas, todėl renginio organizavimas negali būti vertinamas kaip savitikslis. Tokio pobūdžio renginių organizavimas yra skirtas būtent prekių pardavimo skatinimui, prekių pateikimo žiniasklaidoje pardavimo reikmėms, reklamuoti prekes, t. y. būtent tokio pobūdžio paslaugoms, kaip ir registruotas atsakovės prekių ženklas. Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė žymenį ,,TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje naudoja nuo 2015 m., t. y. šiuo žymeniu teikia prekybos paslaugas, siūlydama įsigyti apdovanojimuose nominuotus bei juos laimėjusius įrenginius. Pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją, 35 klasės paslaugos apima prekių sukaupimą (išskyrus vežimą) kitiems, teikiant pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių, ir tokias paslaugas gali teikti mažmeninės parduotuvės, didmeninės parduotuvės, prekybos automatai, užsakymams paštu skirti katalogai ar elektroninės priemonės, pvz., žiniatinklio svetainės ar teleparduotuvės. Ieškovės veikla, naudojant žymenį, o vėliau ir registruotą prekių ženklą „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ atitinka 35 klasės paslaugų aprašymą, būtent buitinės ir kitos technikos pardavimą parduotuvėse ir žiniatinklio svetainėse. Vadovaujantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) gairėmis dėl prekių ženklų (C dalis (protestas), 6 skirsnis (naudojimo įrodymas), 2.3.2 skirsnis), ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ar paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų. Taigi ieškovė, atvaizduodama žymenį „TECH TOP NACIONALINIAI TECHNIKOS APDOVANOJIMAI“ ant ar prie apdovanojimuose nominuotų ir juos laimėjusių įrenginių, faktiškai naudojo šį ženklą prekybos paslaugoms.

40. Tokią išvadą teismas daro pagal analogiją, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas pagrindines taisykles dėl prekių ženklo naudojimo (iš dalies) (2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). Tuo atveju, jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas pakankamai didelei prekių ar paslaugų kategorijai, kad ją būtų galima suskirstyti į kelias autonomiškas pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint dalį šių prekių ar paslaugų įrodymas apima tik vieną ar kelias pakategores, kurioms priklauso prekės ar paslaugos, kurioms žymėti realiai naudojamas prekių ženklas. Priešingai, jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, apibrėžtoms taip tiksliai ir išsamiai, kad neįmanoma atitinkamos kategorijos suskirstyti į akivaizdžias pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint minėtas prekes arba paslaugas įrodymas apima visą šią kategoriją. Praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis. „Prekių ar paslaugų dalies“ sąvoka negali apimti visų parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainų, tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas ar pakategores (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

41. Be to, ETT praktikoje nurodoma, kad neįmanoma abstrakčiai nustatyti, kokią kiekybinę ribą reikėtų pasirinkti siekiant nustatyti, ar naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų ar ne, ir atitinkamai negali būti objektyvios de minimis taisyklės, kuria būtų iš anksto nustatytas naudojimo lygis, reikalingas naudojimui „iš tikrųjų“ pripažinti. Pagal bendrą taisyklę, jeigu naudojimas turi tikrą komercinį tikslą, net ir minimalaus prekių ženklo naudojimo gali pakakti naudojimui iš tikrųjų įrodyti, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas bei atitinkamą rinką (ETT 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje T-409/07, ETT 2012 m. vasario 2 d. sprendimas byloje T-387/10). Praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis. Dėl to „prekių ar paslaugų dalies“ sąvoka negali apimti visų parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainų, o tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas arba pakategores (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkina.

43. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė nurodo, jog patyrė 3 526,98 EUR (3 495,98 EUR atstovavimo išlaidų ir 31 EUR už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys yra tenkinamas, bylinėjimosi išlaidas ieškovei privalo atlyginti atsakovė. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkinamas, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, taip pat bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, sprendžia, kad 3 526,98 EUR bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisia 3 526,98 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Topo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Avitelos prekyba“ tenkinti.

Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Avitelos prekyba“ prekės ženklo ,,TECH TOP“ (reg. Nr. 76099) registraciją negaliojančia.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Topo grupė“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Avitelos prekyba“ 3 526,98 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.