- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-189-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02907-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- O. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) O. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-421-832/2019 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei O. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės O. R. priešieškinį ieškovui M. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė O. R. (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydama penkių metų laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimais ieškovui M. S. priteistas 1128,02 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-421-832/2019 priteisė iš ieškovo 777,98 Eur piniginę kompensaciją už atidalintą nekilnojamąjį turtą atsakovės naudai, taip pat priteisė iš atsakovės 1 406 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo naudai. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 679- 372/2019 priteisė iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo naudai; ieškovui yra skolinga 1 128,02 Eur . Šios sumos išmokėti ieškovui iš karto atsakovė neturi galimybės, nes yra nedirbanti pensininkė, gaunanti 287,67 Eur pensiją, kitų pajamų neturi.
2. Ieškovas M. S. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad su minėtu atsakovės prašymu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas yra daugiavaikis tėvas (turintis tris mažamečius vaikus), rūpinasi insultą patyrusiu tėvu, ieškovo vienintelis pajamų šaltinis yra jo amatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė atsakovės O. R. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-421-832/2019.
4. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatė, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu veikė aktyviai, teikė priešieškinį, ją atstovavo advokatas, kuriam už atstovavimą sumokėjo 1 920 Eur.
5. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepadengė nei dalies išlaidų ir nesistengia to daryti, kai tuo tarpu jai pačiai ieškovas 2019 m. balandžio 15 d. pervedė 1 900 Eur. Teismo vertinimu, iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad jos mėnesinės įplaukos 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu yra daugiau nei 566 Eur per mėnesį.
6. Teismas darė išvadą, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 5 metų laikotarpiui, būtų pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai ir interesai bei nepagrįstai suteiktas pranašumas atsakovei. Juo labiau, jog tai ne sprendime nurodytos piniginės sumos išdėstymas, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
7. Teismui tenkinus atsakovės prašymą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui (laimėjusiam bylą) nepagrįstai užsitęstų ir būtų pažeista bylos šalių pusiausvyra, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų realus pagrindas taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, prašymas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) O. R. prašo 2019-12-19 nutartį panaikinti ir prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jos pastovias mėnesines pajamas sudaro 287,67 Eur pensija ir 9,50 Eur specialiojo transporto išlaidų kompensacija.
8.2. Apeliantė samdėsi advokatą, nes nenorėjo prarasti senelių, tėvų ir jos pačios gimtus namus. Be to, pinigus advokatui samdyti paskolino dukra.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantės turtinė padėtis buvo detaliai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme.
9.2. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovas teikė į bylą įrodymus apie planuojamą gyvenamojo namo renovaciją, nors dabar įrodinėju sunkią turtinę padėtį – negalėtų būti esminė, nes gyvenamojo namo renovacijai ieškovo šeima ketina imti kreditą iš kredito įstaigos.
9.3. Teismui tenkinus apeliantės prašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mokėjimo išdėstymo, būtų neproporcingai pažeista ieškovo teisė atgauti patirta bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujai pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų priėmimo
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
13. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovo prašymą dėl sutikimo remontuoti gyvenamąjį namą (2019 m. birželio 11 d.); numatomų atlikti statybos darbų sąmatą (sudaryta 2018 m. kainų lygiu); pasiūlymą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (2018 m. rugpjūčio 20 d.); Viekšnių miestelio gyventojų liudijimą (2019 m. gruodžio 26 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai neturi reikšmės klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo išsprendimui. Taigi apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti kaip negalinčius patvirtinti/paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių ją nagrinėjant apeliacine tvarka.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019)
15. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-346/2013).
16. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
17. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą – kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų faktiškai paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
18. Apie būtinybę teismui, sprendžiančiam CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto instituto taikymo klausimą, užtikrinti, kad sprendimo vykdymo atidėjimu ar išdėstymu nebūtų iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, taip pat nebūtų pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, buvo pasisakęs ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą (penkerių metų laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimais ieškovui M. S. priteistas 1128,02 Eur bylinėjimosi išlaidas), konstatavęs, kad būtų pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai ir interesai bei nepagrįstai suteiktas pranašumas apeliantei.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, neturi teisinio ir/ar faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nagrinėjamu klausimu.
21. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės tik atkartoja jau pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, jog jos dabartinė finansinė situacija neleidžia jai sumokėti visos priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, akcentuoja jos gaunamos pensijos dydį 287,67 Eur). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis apeliantės pateiktu sąskaitos išrašu, pagrįstai vertino, kad apeliantės mėnesinės įplaukos 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu buvo daugiau nei 566 Eur per mėnesį. Darytina išvada, jog apeliantė nepagrindė jos deklaruojamos itin sunkios turtinės padėties (CPK 178 straipsnis), dėl kurios, apeliantės teigimu, sprendimo vykdymas be išdėstymo jai būtų itin žalingas.
22. Taigi, kaip teisingai akcentuoja ieškovas savo atsiliepime į skundą, apeliantės dėstomi argumentai apie jos sunkią turtinę padėtį yra visiškai deklaratyvūs, neparemti konkrečiais įrodymais, todėl negali būti laikomi pakankamais tokiam institutui, kaip sprendimo vykdymo išdėstymas, taikyti, tuo labiau kai ieškovas 2019 m. balandžio 15 d. apeliantei pervedė 1 900 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju vien tik deklaratyvių apeliantės pažadų pagrindu išdėsčius 1 128,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mokėjimą 5 metams nebūtų išlaikyta bylos šalių interesų pusiausvyra. Taip pat, būtų pažeisti teisėti ieškovo lūkesčiai bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis). Apeliantei nepateikus pakankamų įrodymų nei jos turtinės padėties sunkumui nagrinėjamu metu įrodyti, nei jos padėties pagerėjimo ateityje perspektyvoms pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir išdėstyti priteisto iš apeliantės ieškovui 1 128,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo grąžinimą.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrindamas tai, kas nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.