Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. e2A-59-653/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-03-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
e2A-59-653/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10430-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina (pirm.), Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
AB „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-59-653/2018Proceso Nr. 2-68-3-10430-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 2.1.5.1.2.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, trečiasis asmuo bankrutuojanti A. S. personali įmonė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 19 198,58 Eur už sunaudotą elektros energiją, 165,63 Eur nuostolių už skaitiklių funkcionalumo atstatymą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pagal su S. personaline įmone (toliau S. PĮ) sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau Sutartis), ieškovas atskirais įvadais tiekė elektros energiją į dvi patalpas, apskaitomas dviem elektros skaitikliais. 2010 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo metu nustatyta, kad operatoriaus plombos yra nutrauktos nuo įvadinio apskaitos skydo, sudaužytas skaitiklis ir stiklas bei įtarta, kad plombos yra suklastotos. Dėl to ieškovui buvo padaryta žala. Ieškovas reikalavimą buvo pareiškęs S. PĮ. Teismine tvarka reikalavimai minėtai įmonei buvo patenkinti visiškai. Ieškovas dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo kreipėsi į antstolį, kuomet nustatyta, kad S. PĮ neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Kadangi S. PĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jo savininkas, A. S., už įmonės prievoles atsako savo turtu.Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimus subsidiariai atsakingam asmeniui, tada kai yra pažeista jo teisė ir jis įgyja teisę į pažeistos teisės gynybą, bet neturi laukti tol, kol paaiškės kažkokios kitos aplinkybės dėl pagrindinio skolininko mokumo. Ieškinio senaties termino (3 metai) pradžia yra sietina su elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų surašymo data ir prievolė pasibaigė 2013 m. rugsėjo 21 ir 28 dienomis, t.y. suėjus 3 metų ieškinio senaties terminui. Nebuvus ieškovo reikalavimo subsidiariam skolininkui, teismai neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš fizinio asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2017-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 19 198,58 Eur už sunaudotą elektros energiją, 165,63 Eur nuostolių už skaitiklių funkcionalumo atstatymą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 436 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, jog ieškovas tokį patį reikalavimą jau yra pareiškęs S. PĮ ir šis klausimas yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismuose ir patenkinus ieškinio reikalavimus iš S. PĮ ieškovo naudai priteista 19 198,58 Eur žalos atlyginimo, 165,63 Eur nuostolių už dviejų elektros skaitiklių funkcionalumo atstatymą, 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-14), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 097,03 bylinėjimosi išlaidos. Teismo sprendimo priverstinio vykdymo metu antstolis nustatė, kad S. PĮ neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu tą pačią sumą priteisti iš A. S., kaip S. PĮ savininko.Teismas nustatė, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, tačiau ieškovo prašymu teismas atnaujino ieškinio senaties terminą, nes pripažino, kad ieškovas veikė pareigingai ir sąžiningai – ieškovas jau nuo 2011 metų siekė jam padarytos žalos atlyginimo, bet bylos nagrinėjimas skirtingų instancijų teismuose užtruko beveik ketverius metus. Apie tai, kad S. PĮ neturi jokio turto ir lėšų, ieškovas sužinojo tik iš antstolio gavęs išieškojimo negalimumo aktąPasisakydamas dėl atsakovo atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas gali vėlesniu ieškiniu reikalauti, kad jo patirta žala būtų priteista iš subsidiaraus skolininko.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą atmetant ieškinį.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir pripažino, kad ieškovo – juridinio asmens, savo srities profesionalo, teisės turi būti ginamos teismo pagalba atnaujinus 30 mėnesių praleistą ieškinio senaties terminą, o atsakovo teisės į teisinių santykių stabilumą ir galimybė vadovautis ieškinio senatimi, neturi būti ginamos. Taip pat teismas išnagrinėjo bylą neįteikęs procesinių dokumentų ir tinkamai neinformavęs trečiojo asmens apie teismo posėdžius.Atsakovas tikėjosi, kad ieškinio senaties institutas užtikrins civilinių teisinių santykių stabilumą ir teismas neleis, kad praėjus 6 metams nuo elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų surašymo, ieškovas kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo iš subsidiaraus skolininko. Teismas nepagrįstai pripažino, kad senaties terminas gali būti atnaujintas ir net nenustatė senaties termino pradžios.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog pagal teismų praktiką, papildomo skolininko subsidiarios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal ieškinį subsidiariam skolininkui.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, nustatęs, kad savo pažeistų teisių gynimo ieškovas siekė nuo 2011 metų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįteikęs procesinių dokumentų ir tinkamai neinformavęs trečiojo asmens apie teismo posėdžius. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo – A. S. personali įmonė nėra byloje pareiškęs apeliacinio skundo, todėl dėl ieškovo nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino kreditoriui pareiškus ieškinį subsidiariam skolininkui atskiroje byloje.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2011-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys atsakovei S. personalinei įmonei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys VĮ Turto fondas, UAB „Lemorida“, UAB „Talema“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (c.b. Nr. 2-5098-808-2013). 2014-05-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas sprendimą iš dalies pakeitė. 2014-06-03 buvo išduotas vykdomasis raštas. Iš antstolio G. B. 2015-12-18 patvarkymo Nr. S-40-21623 Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo/persiuntimo (el. b. l. 37) ir prie jo pridėto išieškojimo negalimo akto Nr. S-40-21624 (el. b. l. 38) matyti, jog atsakovas neturi turto ir/ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti priteistą sumą. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, ieškovė 2016-03-24 teismui pateikė naują ieškinį dėl tokio paties dydžio žalos atlyginimo iš A. S. kaip subsidiaraus su A. S. personaline įmone skolininko.Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovo praleistą trejų metų ieškinio senaties terminą. Apeliantas tikėjosi, kad ieškovui per 6 metus nuo 2010-09-21 ir 2010-10-28 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų surašymo nepareiškus ieškinio subsidiariam skolininkui, atsakovui bus taikoma apsauginė senaties termino funkcija.Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-23 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).Šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo dar 2010 m., kuomet po apžiūros 2010-10-28 akto ieškovas sužinojo apie jo pažeistas teises. Ieškinį dėl skolos žalos atlyginimo pagrindiniam skolininkui ieškovas pareiškė 2011-11-18. Po 2015-12-18 antstolio G. B. priimto patvarkymo Nr. S-40-21623 ir išieškojimo negalimo akto Nr. S-40-21624 ieškovas ieškinį subsidiariam atsakovui pareiškė praėjus keturiems mėnesiams. Taigi, šioje byloje, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinys pareikštas praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis praleistas terminas buvo nepagrįstai atnaujintas. Vertinant ieškovo elgesį, svarbu pažymėti, kad jis yra stambus verslo subjektas, ieškinio dalykas yra tiesiogiai susijęs su jo vykdoma komercine veikla, tuo tarpu juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Nors ieškovas teisingai nurodo, kad papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal ieškinį subsidiariam skolininkui, tačiau šios procesinės teisės turėjimas savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovas neturėjo pagridno abejoti, kad teismo sprendimas nebus įvykdomas, tačiau, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas ieškovo prašymu 2011-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2245-808/2011 atsakovo S. personalinės įmonės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, ieškovas jau bylos pradinėje stadijoje turėjo galimybę įsitikinti ar individuali įmonė turės pakankamai turto patenkinti ieškovo reikalavimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad individuali įmonė bent iš dalies geranoriškai dalies įvykdė prievolę ieškovui atlyginti žalą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas, rūpestingas įgyvendindamas savo teises, jau 2011 m. galėjo numatyti būtinybę pareikšti ieškinį ir subsidiariam skolininkui, o ne laukti, kol bus gautas išieškojimo negalimumo aktas.Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4433-864/2017 S. personalinei įmonei yra iškelta bankroto byla, o 2017-09-26 nutartimi patvirtintas AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 23 313,52 Eur kreditorinis reikalavimas. Šioje byloje bendraatsakoviu buvo įtrauktas ir įmonės savininkas – A. S.. Taigi, ieškovo teisė į kreditorinio reikalavimo patenkinimą bankroto byloje iš bankrutuojančios individualios įmonės ir jos savininko turto nėra paneigta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias senaties taikymą, todėl nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi nuo likusios žyminio mokesčio dalies apeliantas buvo atleistas šioje byloje priimta 2017-03-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl ši mokesčio dalis - 327 Eur (432Eur-105 Eur) priteistina iš ieškovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ apelianto A. S. naudai 150 Eur, valstybės naudai 327 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Dainius RinkevičiusEglė SurgailienėJelena Šiškina