- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-30-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10430-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir priteisė iš atsakovo A. S., kaip S. personalios įmonės, savininko ieškovo naudai 19 198,58 Eur už sunaudotą elektros energiją, 165,63 Eur nuostolių už skaitiklių funkcionalumo atstatymą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2016-03-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 436 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, kad jo turtinė padėtis labai sudėtinga, turi du nepilnamečius vaikus, neturi jokio darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino, nustatė atsakovui 10 (dešimties) dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą 432 Eur dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 432 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas gauna valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją – 105,43 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad augina du nepilnamečius vaikus.Teismas atsakovo argumentus, kad jis neturi jokio darbo vertino kritiškai, kadangi Sodros duomenimis atsakovas nuo 2010-07-01 yra IĮ „S. personalinė įmonė“ savininkas, teismui nepateikė jokių duomenų apie pajamas, gaunamas iš šios įmonės. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, kuris ateityje gali būti realizuotas. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie turimas santaupas banko sąskaitose. Atsakovas nepagrindė, kad jo finansinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl sprendė, jog pagrindo tenkinti atsakovo prašymo nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio iki teismo sprendimo priėmimo ir priimti atsakovo apeliacinį skundą.Nurodo, kad nuo 1991-04-08 atsakovas tapo S. personalinės įmonės savininku. Pagal Sodros 2015-06-25 sprendimą paskutines draužiamąsias pajamas A. S. turėjo 2013 metais. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis ir jo kvestionuoti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Reikalavimas pateikti teismui kitus duomenis apie gaunamas pajamas, nei nustatė Sodra, yra nesąžiningas ir prieštarauja kitiems CK 1.5 str. principams. Teismo konstatuota išvada, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas, kuris ateityje gali būti realizuotas yra priimta neįvertinus pateiktų įrodymų. 45 kv.m. namas yra areštuotas pagal 9 vykdomuosius raštus. Arešto mastas kelis kartus viršija namo vertę. Atsakovas pateikė Registro centro išrašą, kuriame yra fiksuoti atsakovui taikomi areštai. Areštas yra taikomas visų pirma skolininko sąskaitoms banke ir tik po to, nekilnojamajam turtui. Nagrinėjamu atveju antstoliai apskaito atsakovo gaunamas pajamas iš Sodros mokamos pensijos ir esant teisiniam pagrindui jas nurašo. Teismas vadovavosi formaliuoju pagrindu ir nustatė įrodymų trūkumą, iš anksto žinant, kad tie įrodymai (sąskaitos išrašas) tik patvirtins, kad atsakovas sąskaitose pajamų neturi, nes jos jau būtų nurašytos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse imperatyviai reglamentuojamas žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygos ir tvarka (CPK 83, 84 straipsniai). Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys šio prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1014/2014; 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016). Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, pareiškęs apeliacinį skundą prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymą grindė savo sunkia finansine padėtimi – darbo neturėjimu, areštuotu nekilnojamuoju turtu bei tik 105,45 Eur per mėnesį gaunama pensija. Taip pat nurodė, jog turi du nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė, kad jo finansinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl konstatavo, kad pagrindo tenkinti atsakovo prašymo nėra. Atskiruoju skundu ginčijamos teismo išvados, argumentuojant, jog teismas nevisapusiškai vertino pateiktus atsakovo duomenis, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmuo dėl sunkios turtinės padėties gali būti atleidžiamas tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (tame tarpe ir už apeliacinį skundą) mokėjimo. Duomenų, kad apeliantas patenka į minėtame įstatyme išvardintų asmenų sąrašą, nepateikta, todėl nėra pagrindo visiškai atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleisti ieškovą nuo beveik visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo galima tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Teismui pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto areštą, gaunamą 105,53 Eur pensiją leidžia spręsti, kad jo galimybės sumokėti žyminio mokesčio dalį yra apribotos. Kita vertus, vien šios aplinkybės, tik dalis duomenų leidžiančių spręsti apie asmens finansinę padėtį. Apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys – išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. S., nesudaro pagrindo visapusiškai spręsti apie jo finansinės padėties sudėtingumą ir atleisti atsakovą beveik nuo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė teismui duomenų apie turimas banko sąskaitas, todėl nėra galimybės patikrinti atsakovo turimų lėšų sąskaitose kaitą ilgalaikėje perspektyvoje. Be to atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas byloje naudojasi privataus advokato paslaugomis, atsakovas yra IĮ „S. personalini įmonė“ savininkas. Nors įstatymai konkrečiai neįtvirtina dalies, kurią sumokėjus būtų galima prašyti atleisti nuo mokesčio mokėjimo, minimumo, teismo vertinimu, sumokėta suma turi atitikti protingumo principą, užtikrinti, kad apeliacijos ir prašymo atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą, teise nebūtų piktnaudžiaujama. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, siekiant užtikrinti apelianto teisę į apeliaciją, teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – apeliantą atleisti nuo 282 Eur mokėtinos už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalies. Atsakovas įpareigotinas sumokėti 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti (CPK 80 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti.
A. S. prašymą tenkinti iš dalies nustatyti 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliantui A. S. sumokėti 150 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį už paduodamą byloje apeliacinį skundą, nuo likusios žyminio mokesčio dalies jį atleisti.