Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ribojimus, taip pat Teisėjų Tarybos rekomendacijas teikti prioritetą rašytinei teismo posėdžio formai, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 30 d. 15.30 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiant procesinius dokumentus.

Iki paskirto teismo posėdžio laiko iš dalyvaujančių byloje asmenų negauta prieštaravimų dėl rašytinės teismo posėdžio formos, taip pat negauta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) tesimas turi išaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisiniu padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2-15).

Iš pareiškėjo A. P. pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-841-06/03 motinos Č. S. ir tėvo R. P. valdžia sūnaus A. P. atžvilgiu apribota neterminuotai, nustatyta valstybės nuolatinė globa ir nuolatinė gyvenamoji vieta paskirta Vilniaus 1 vaikų globos namuose. 2020 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad R. P. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto – 21/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21/100 dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21/100 dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Iš teismo iniciatyva gauto 2020 m. gruodžio 30 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl mirusio R. P. palikimo priėmimo pareiškimo nėra niekas padavęs. Iš Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės 2020 m. lapkričio 24 d. pranešimo matyti, kad po palikėjo R. P. mirties nėra jokių įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad A. P., kaip R. P. sūnus, yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas turėjo priimti iki 2006 m. gruodžio 7 d., taigi pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido 14 metų.

Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes apie tėvo R. P. mirtį sužinojo tik 2020 m. birželio mėnesį gavęs iš Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro raštą. Jokių įrodymų, paneigiančių tokią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, byloje negauta. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1995 m. sausio 5 d. gyveno Vilniaus 1 vaikų globos namuose, o nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. atliko bausmę Vilniaus pataisos namuose. R. P. mirė dar pareiškėjui būnant nepilnamečiui, todėl pareiškėjas, net jeigu būtų žinojęs apie atsiradusį palikimą, būdamas nepilnametis nebūtų galėjęs savarankiškai kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių spręstina, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl to, jog pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis ir tiek apie tėvo mirtį, tiek apie atsiradusį palikimą jam nebuvo žinoma. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, sužinojęs apie atsiradusį palikimą, iš karto kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymėtina ir tai, kad termino palikimui priimti pratęsimui neprieštaravimo ir valstybę atstovaujanti VĮ Turto bankas.

Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Nors pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido apie 14 metų, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, daro išvadą, jog nėra pagrindo netenkinti pareiškimo ir konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeist suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens interesus. Tokias aplinkybes jis turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė, be to, nenurodė, jog prieštarauja pareiškimui. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, A. P. (A. P.) pratęstinas terminas palikimui po R. P. (R. P.) mirties priimti (CK 5.50 straipsni, 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 576 straipsnio 2 dalis, 578 straipsnis).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis, siekdamas priimti palikimą po R. P. (R. P.) mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 45-ąjį notaro biurą (Ulonų g. 1, Vilnius).

Teismas šioje byloje patyrė 8,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus pareiškimą priteistinos iš A. P. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjui A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti A. P. (A. P.), kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 45-ąjį notaro biurą.

Priteisti iš pareiškėjo A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,59 Eur (aštuoni eurai 59 ct)procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.