Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. STS-1836 „Dėl A. M. darbingumo lygio“, trečiųjų suinteresuotų asmenų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. SS-1769, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. S-202 „Dėl A. M. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą išspręsti pareiškėjo A. M. darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. siuntime Nr. 21 į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodytos pagrindinės diagnozės: TLK-10-AM kodais M54.16 Radikulopatija, juosmens sritis (radikulopatija, juosmens dalies); T90.5 Intrakranijinio sužalojimo padariniai; F07.0 Organinis asmenybės sutrikimas; 167.8 Kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos (lėtinė liga); H90.3 Neurosensorinis prikurtimas, abipusis (AD – 11,6 dB, AS – 15 dB); M42.16 Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis. Prie siuntimo pridėti sveikatos aprašymai: 2019 m. kovo 26-balandžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-37/2019, 2017 m. spalio 30 d. ir 2020 m. birželio 22 d. neurologo, 2017 m. spalio 31 d. stuburo dalies KT tyrimas, 2020 m. gegužės 27 d. psichiatro, 2020 m. birželio 12 d. galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas, 2020 m. birželio 17 d. otorinolaringologo. A. M. 2020 m. liepos 3 d. pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2020 m. liepos 7 d. surašė Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2020 m. liepos 14 d. taip pat surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1352. Minėto akto 18 punkte nurodyta pagrindinė diagnozė TLK-10-AM – F07.0 Organinis asmenybės sutrikimas; H90.3 Neurosensorinis prikurtimas, abipusis (AD-11,6 dB, AS-15 dB – nevertinama); 167.8 Kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos (lėtinė galvos smegenų išemija, eisena lengvai ataksiška); M42.16 Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis (2st.); M54.16 Radikulopatija, juosmens sritis (radikulopatija, juosmens dalies); T90.5 Intrakranijinio sužalojimo padariniai (galvos sužalojimo padariniai (trauma 1999 m.)).

Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1352 25 punkte nurodyta, kad bazinis darbingumas 72 proc. nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktus: I. 14.2. (80 %)-M42.16; M54.16 Neurologas – stuburo osteochondrozė juosmens dalies, radikulopatija juosmens dalies, degeneraciniai pakitimai 2 st. Rankų jėga 4 balai, kojose 5 balai, Lasego s. neigiami. I. 7.2. (80 %)-167.8; T90.5; Neurologas – lėtinė galvos smegenų išemija, galvos sužalojimo padariniai (GST 1999 m.). 2020-06-12 GS KT – prienosiniai ančiai oringi, etmoidalinėse celėse polipozinis gleivinės sustorėjimas. Smegenų atrofijos požymiai. Nuo galvos smegenų atsiranda vestibulopatija. Eisena lengvai ataksiška. II. 20.1. (85 %)-F07.0 Psichiatras – organinis asmenybės sutrikimas. Medikamentinis gydymas neskirtas, nepageidauja.

2020 m. liepos 14 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius priėmė sprendimą Nr. STS-1836 „Dėl A. M. darbingumo lygio“, kuriame nustatė, kad pareiškėjui nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai įvertinti pagal užpildytą asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, patvirtintą Kriterijų aprašo 2 priede, įvertinus klausimyną nustatyti 23 balai, kurie vadovaujantis Kriterijų aprašo 10 punktu, prilyginti koeficientui 1.0.

A. M. 2020-08-17 pateikė skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2020 m. liepos 14 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius priėmė sprendimą Nr. STS-1836 „Dėl A. M. darbingumo lygio“.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dar kartą 2020-09-08 užpildė Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, kuriame nustatyti 25 balai, 2020-09-16 užpildė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1445.

2020 m. rugsėjo 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. SS-1769 „Dėl A. M. darbingumo lygio“, kuriuo paliko galioti Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 14 d. priimtą sprendimą Nr. STS-1836, kuriuo A. M. nustatytas 70 proc. darbingumo lygis.

Byloje taip pat nustatyta, kad Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. S-202 „Dėl A. M. darbingumo lygio“ A. M. skundą atmetė ir 2020-08-16 Tarnybos sprendimą Nr. SS-1769 „Dėl A. M. darbingumo lygio“ paliko nepakeistą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ).

Asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba; NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013, 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjo sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu nepasisakys.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus. <...> Teismas turi patikrinti, ar Tarnybos sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. NDNT ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., LVAT 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.).

NSIĮ 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

NSIĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

NSIĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis).

Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus, Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimais, nes jie priimti neatsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę bei 2019-03-26 teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą.

Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; 2) asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui atlikti vertino gydymo įstaigos siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodytus duomenis bei medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie pareiškėjo būklę. Kaip minėta, 2020 m. liepos 3 d. siuntime Nr. 21 į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodytos pagrindinės diagnozės: TLK-10-AM kodais M54.16; F07.0; 167.8; H90.3; M42.16. Prie siuntimo pridėti sveikatos aprašymai: 2019 m. kovo 26-balandžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-37/2019, 2017 m. spalio 30 d. ir 2020 m. birželio 22 d. neurologo, 2017 m. spalio 31 d. stuburo dalies KT tyrimas, 2020 m. gegužės 27 d. psichiatro, 2020 m. birželio 12 d. galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas, 2020 m. birželio 17 d. otorinolaringologo.

2020 m. liepos 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. Darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, kad diagnozė ,,H90.3 Neurosensorinis prikurtimas, abipusis (AD-11,6 dB, AS-15 dB – nevertinama)“. Ginčų komisija nurodė, kad ,,Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino siuntime nurodytos diagnozės H90.3, nes neurosensorinis prikurtimas (abipusis) neatitinka Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo nuostatų reikalavimų (2020-06-17 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės otorinolaringologo konsultacijos metu nustatyta TA KS AD-11,6 dB, AS-15 dB)“, o tiksliau – Kriterijų aprašo 1 priedo IV skyriaus ,,Ausų, nosies ir gerklų ligos“ nuostatų. Kaip nurodyta atsiliepime, likusi diagnozė negali būti įvertinta bazinio darbingumo verte, nes nesukelia žymesnių sveikatos funkcijos sutrikimų, neatitinka Kriterijų aprašo 1-ojo priedo punktų, dėl ko asmens darbingumo lygio neįtakoja.

Kaip jau buvo minėta, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad atsakovas nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais.

Iš atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. STS-1836 „Dėl A. M. darbingumo lygio“ ir 2020 m. liepos 14 d. darbingumo lygio vertinimo akto neaišku, kodėl nebuvo vertinama diagnozė H90.3 Neurosensorinis prikurtimas (abipusis), tačiau tai paaiškinta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundžiamu sprendimu ir atsiliepimu bei Ginčų komisijos ginčijamu sprendimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius pareigą pagrįsti priimto sprendimo motyvus, nurodant pareiškėjui priežastis, kodėl darbingumo lygis nebuvo vertintas ir pagal diagnozę H90.3, tačiau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. STS-1836 „Dėl A. M. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. SS-1769 neaišku, ar buvo atsižvelgta ir vertinama 2019 m. kovo 26-balandžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-37/2019, nes pastarasis ekspertizės aktas nepaminėtas nei ginčijamame 2020 m. liepos 14 d. sprendime Nr. STS-1836, nei 2020 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. SS-1769, nei atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos darbingumo lygio vertinimo aktuose, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, nes iš Ginčų komisijos sprendimo matyti, jog pastarasis ekspertizės aktas buvo aptartas patvirtinant Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 20.1 punkto reikalavimus. Be to, 2019 m. kovo 26-balandžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-37/2019 konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), o pastaroji diagnozė taip pat buvo nustatyta 2020-05-27 psichiatro ir įvertinta tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos ginčijamais sprendimais ir darbingumo lygio vertinimo aktuose.

Pareiškėjas nurodo, kad su Ginčų komisijos ir Teritorinio skyriaus išvadomis nesutinka, kadangi nurodytas Šiaulių ligoninės neurologo tyrimas yra netikslus ir neatspindi jo būklės. Jam turėjo būti nustatytas sutrikimas, numatytas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4.4 punkte.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-632-146/2017 pasisakė, kad: „Darbingumo lygis pareiškėjui buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašu, pirmiausia įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus ir taip pat pagal kitus kriterijus, nurodytus Kriterijų apraše“.

Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, socialinės apsaugos, socialinės paramos santykių poįstatyminis teisinis reguliavimas gali apimti atitinkamų procedūrų nustatymą, taip pat tokį įstatymais grindžiamą teisinį reguliavimą, kai poreikį įstatyminį teisinį reguliavimą detalizuoti ir konkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose objektyviai lemia būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija tam tikroje srityje (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).

Kaip nurodyta atsiliepime, Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 4 punkto nuostatos netaikytinos, nes jos naudojamos dėl galvos smegenų pažeidimų (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) apytakos sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos (kai organiniai smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais, būtinas neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir gydytojo psichiatro konsultacijos). Pareiškėjo atžvilgiu dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą T90.5 (Intrakranijinio sužalojimo padariniai (galvos sužalojimo padariniai) taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 7 punkto papunktis, nes dėl patirtos traumos yra diagnozuota ataksija (neurologinis požymis, susidedantis iš valingos raumenų koordinacijos nebuvimo), o organinis asmenybės sutrikimas (TLK-10-AM kodas F07.0) buvo vertintas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 20 punkto atitinkamu papunkčiu, nes būtent toks kriterijų pritaikymas labiausiai atitinka A. M. diagnozuoto sveikatos funkcijos sutrikdymą.

Atsakovė ginčijamame sprendime nurodė, kad vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 7.2 punktu nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis. Minėto Kriterijų aprašo 7.2 punkte numatyta, kad lengviems smegenų pažeidimams, kai sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant) nustatoma, kai reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses, piršto ir nosies, kelio ir kulno testus atlieka su intensija ir ataksija, priskiriamas 80 procentų darbingumas. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius, Tarnyba ar Ginčų komisija neteisingai įvertino pareiškėjos bazinį darbingumą.

2019 m. kovo 26-balandžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-37/2019 ,,Išvados“, be kita ko, nurodyta, kad ,,Silpnaprotystės, psichozės reiškinių nepastebėta. <...> tiriamasis pilnai orientuotas, adekvataus elgesio, emocijų, kritiškas kaltinimų, situacijos atžvilgiu. Atliktas psichologinis tyrimas konstatavo atminties, dėmesio proceso pakitimus, stokojantį nuoseklumo, aplinkybišką, klampų mąstymą bei pakankamas intelektines funkcijas, pakankamą socialinį nuovokumą“, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog jo protinio darbingumo lygis žemas.

Pareiškėjo teigimu, jis negali dirbti pagal turimą bendrovės vadovo patirtį. Teisėjų kolegija nurodo, kad tai nereiškia, kad pareiškėjas negali dirbti ir kitos kvalifikacijos darbų. Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius įvertino pareiškėjo darbingumo lygį, tačiau nevertina ir nenurodo, kokius konkrečius darbus pareiškėjas gali atlikti. Pareiškėjui nustatytas 72 proc. darbingumo lygis, tai reiškia, kad jis gali dirbti daugelį kitų darbų ne pagal jo profesiją. Tarnyba neturi pareigos nurodyti, kokius darbus pareiškėjas gali dirbi, tuo pačiu neturi pareigos priimti sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo, vadovaudamasi kitais nei medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis ir faktais.

Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama medicininė diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Vadovaujantis Kriterijų aprašu asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankišku. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams: 93–101 balas – koeficientas 0,7; 84–92 balai – koeficientas 0,8; 68-83 balai – koeficientas 0,9; 23–67 balai – koeficientas 1; 10–22 balai – koeficientas 1,1; 0–9 balai – koeficientas 1,2.

2020-07-07 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniame skyriuje, o 2020-09-08 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užpildytas Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Pareiškėjas patvirtino, kad su darbingumo lygio vertinimo tvarka yra supažindintas, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno reikšmė, vertinant darbingumo lygį, yra žinoma. Užpildžius pirminį klausimyną bendra balų suma – 23, kurie vadovaujantis minėto Kriterijų aprašo 10 punktu prilyginti koeficientui 1. Užpildžius pakartotinį klausimyną bendra balų suma – 25, kurie vadovaujantis minėto Kriterijų aprašo 10 punktu prilygintini koeficientui 1.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus, Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės (įvertintos visos pareiškėjui nustatytos pagrindinės diagnozės, užpildytas klausimynas), sprendimai pagrįsti teisės aktais (Kriterijų aprašo 1 ir 2 priedo nuostatomis), pareiškėjo pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančių dokumentų duomenis, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teismui netenkinus pareiškėjo patikslinto skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą Tarnybos Šiaulių I teritorinį skyrių spręsti darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo.

Pareiškėjas prašė paskirti ekspertizę organinio pobūdžio psichikos pakitimo kilmės nustatymui ir diagnozės patikslinimui, tačiau šis prašymas netenkintinas, nes, kaip jau minėta, darbingumo lygis pareiškėjui buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašu, pirmiausia įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus ir taip pat pagal kitus kriterijus, nurodytus Kriterijų apraše. Teismas vertino, ar atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagal turimus (gautus) duomenis priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl skirti ekspertizę diagnozės patikslinimui netikslinga.

Tvarkos aprašo 45 punkte, be kita ko, numatyta, kad už pateikto siuntimo į NDNT teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas. Jei pareiškėjas nesutinka su gydytojo specialisto tyrimu (konsultacijos išvada), pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl sveikatos ištyrimo ir konsultacijos išvados.

Teismas pažymi, jog pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), jis gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

Likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir detaliau neanalizuoja, be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.