- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- A-632-146/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02133-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 8–9, 164–168), prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2867, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. SS-116 (NDNT sprendimas Nr. SS-116) ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-86, ir įpareigoti NDNT iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. jam buvo nustatyta stuburo išvarža, daug kartų buvo taikomas įvairus gydymas, tačiau būklė nepagerėjo, atsirado odos, sąnarių ligos, nugaros skausmas tapo pastovus, lėtinis. 2011 m. dėl stiprių stuburo skausmų jis buvo gydomas Skausmo klinikoje, o 2013 m. nustatytos 4 tarpslankstelinių diskų išvaržos, stuburo kanalo stenozė, osteochandrozė. Nedarbingumas dėl minėtų sveikatos problemų trukdavo vis ilgiau. Pareiškėjas su gydytojo siuntimu 2013 m. gegužės 5 d. su kreipėsi į NDNT Kauno II teritorinį skyrių dėl prarasto darbingumo lygio įvertinimo. NDNT Kauno II teritorinį skyrius 2013 m. rugpūčio 7 d. jam nustatė 50 proc. darbingumo lygį terminuotai. NDNT Kauno IV teritorinis skyrius pagal gydytojo siuntimą 2014 m. gruodžio 1 d. atliko naują pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2867 (toliau – ir 2014 m. aktas Nr. DL-2867) pakeitė jo organizmo funkcijų sutrikimą iš vidutinio į lengvą ir nustatė aukštesnį darbingumo lygį (60 proc.). Pareiškėjas teigė, kad Akte Nr. DL-2867 atliktas vertinimas jam nesuprantamas ir neteisingas, nes gydytojų išvados nepatvirtino sveikatos pagerėjimo, priešingai, o gydytojo siuntime buvo nurodyta, kad liga progresuoja, ryškėja invalidumo reiškiniai. NDNT Kauno IV teritorinis skyrius 2014 m. gruodžio 1 d. atlikdamas vertinimą, rėmėsi tais pačiais 2013 m. tyrimais ir gydytojų išvadomis, pareiškėjas nebuvo objektyviai apžiūrėtas, nebuvo vertintas skausmas, nors lėtinė lumbalgija vertinimo akte yra priskirta prie pagrindinių diagnozių.
Pareiškėjas Aktą Nr. DL-2867 apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui. 2014 m. sausio 12 d. pareiškėjas buvo pakviestas pakartotiniam darbingumo lygio vertinimui. Prieš tai jautėsi blogai (skaudėjo visą stuburą, vartojo vaistus). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė lengvą liemens ir rankų funkcijų sutrikimą. Po vertinimo tą pačią dieną pareiškėjas užsiregistravo pas gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos. 2015 m. sausio 13 d. jam buvo nustatytas ligos paūmėjimas, buvo išduotas siuntimas gydytojo reabilitologo konsultacijai bei nedarbingumo pažymėjimas, o po trijų dienų gydytoja nustatė, kad nugaros juosmeninės dalies raumenys labai įtempti, palpuojant labai jautru, judesiai per stuburą riboti, skausmingi. Šios aplinkybės NDNT Sprendimų kontrolės skyriui netrukdė nustatyti lengvą lemens ir rankų funkcijų sutrikimą. Vadovaudamasis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir DLNT aprašas) 3 punktu, pareiškėjas teigė, kad netinkamai įvertinus medicininius kriterijus, t.y. bazinį darbingumą, jo darbingumo lygis buvo nepagrįstai pakeistas iš 50 proc. į 60 proc. Ginčų komisijos sprendimas neobjektyvus, priimtas iš esmės nenagrinėjant pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
Pareiškėjas akcentavo, kad jo sveikatos istorija patvirtina, jog jo sveikatos sutrikimai yra ilgalaikiai, gydytojai neprognozuoja pasveikimo ar ryškaus sveikatos būklės pagerėjimo. Siekiant išvengti staigių sveikatos būklės paūmėjimų ir ligų progresavimo, pareiškėjui tenka nuolat laikytis gydytojų rekomendacijų, ribojančių veiklos galimybes. Sergant pareiškėjui diagnozuotomis ligomis dirbti įprastomis sąlygomis pareiškėjas negali, o neturėdamas atitinkamų dokumentų, negali reikalauti ar prašyti darbdavio specifinių darbo sąlygų. Panaikinus neįgalumą nėra išduodama išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, taip sudarant prielaidas dirbti tokį darbą, kuris prieštarauja gydytojų rekomendacijoms. Pareiškėjo nuomone, vertinant jo darbingumo lygį nebuvo atsižvelgta į profesinį kriterijų ir ligos įtaką jo vykdytai įprastai profesinei veiklai. Gydytojų išvadose funkcijų nepakankamumas buvo įvertintas II°, o NDNT Kauno IV teritorinis skyrius šį funkcijų sutrikimą vertino kaip lengvą. Pasak pareiškėjo, diagnozės G55.1 ir M42.10 nepagrįstai vertintos kaip viena, todėl neteisingai buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 5 ir 6 punktų nuostatos ir koeficientas 0,9. Diagnozė G55.1 yra pagrindinė diagnozė, o M42.10 yra šalutinė. Teisingai įvertinus diagnozuotas ligas ir tinkamai priskyrus vertes bei vadovaujantis Kriterijų aprašo nuostatomis, būtų nustatytas kitoks darbingumo lygis.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti (I t., b. l. 65–69, 184–186).
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad NDNT yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl atlikdama asmens darbingumo lygio vertinimą ji tiesiogiai netiria asmens sveikatos, bet remiasi asmeniui nustatytas diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į NDNT. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Teisės aktai nesuteikia teisės NDNT nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjo ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos NDNT gautuose dokumentuose. Pareiškėjo skunde minima lėtinė liumbalgija NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose atskiru kodu nebuvo nurodyta.
Vertinant pareiškėjo bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus G55.1 ir M42.10, buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 punktu, kuris taikomas nustačius dviejų ir daugiau sąnarių artrozes (kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių), II funkcinio nepakankamumo klasę (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla), II rentgenologinę stadiją (aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas). Remiantis minėtu punktu, pareiškėjo darbingumo lygis yra įvertintas 60 proc. bazinio darbingumo verte. Šis punktas taikytas, nes pareiškėjui diagnozuoti radikulopatijos reiškiniai kaklinės ir juosmeninės stuburo dalyse, L4-5, L5-S1 išvaržos, stenozės požymiai, tarpslankstelinių diskų išvaržų C5-6, C6-7 požymiai, stuburo kanalo stenozės požymiai, osteochondrozės požymiai. Nustatyti II funkcinio nepakankamumo klasę sąlygojantys II rentgenologinės stadijos degeneraciniai pakitimai. Žemesnė bazinio darbingumo vertė nenustatyta, nes remiantis NDNT pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, pareiškėjui nenustatyti aukštesnę funkcinio nepakankamumo klasę sukeliantys rentgenologiniai pakitimai (III rentgenologinę stadija nustatoma diagnozavus vidutinį sąnario plyšio susiaurėjimą, kai yra nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų).
Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus M07.30 ir L40.5, vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.1 punktu, kuris taikomas artritų ir sisteminių jungiamojo aparato ligų atveju (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis), kai asmeniui yra nustatytas lengvas judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo darbingumo lygis įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte, nes pareiškėjui diagnozuota psoriatinė artropatija, P aktyvumas. Bėrimo elementai plaštakose, sąnarių judesiai pilnos apimties, kiek skausmingi, tinimų nestebima. Rentgeno tyrimo duomenimis: sakroileito ir koksito neįtariama, plaštakose be žymesnių pakitimų. Nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas, asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikalingi vaistai. Žemesnė bazinio darbingumo vertė nenustatyta, nes remiantis NDNT pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, pareiškėjui nenustatytas vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių). Vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą.
Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktais, jei organizmo kitų funkcinių sutrikimų atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Šiuo atveju vienas funkcinis sutrikimas yra įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte, todėl 60 proc. padauginus iš 0,9 asmeniui nustatomas 54 proc. bazinis darbingumas. Pareiškėjo užpildyto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 17, todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.4 punktu, klausimyno balų suma prilyginta koeficientui 1,1, taigi 54 proc. padauginus iš koeficiento 1,1, ir gautą sandaugą suapvalinus, nustatytas 60 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjo darbingumo lygis, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, pasikeitė todėl, kad keitėsi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjui nustatyta neurologinė patologija tiek 2013 m., tiek ir 2014–2015 m. vertinta vadovaujantis tuo pačiu 60 proc. verte įvertintu Kriterijų aprašo l priedo XIII dalies 76.2.2 punktu, tačiau 2013 m. galiojusioje Kriterijų aprašo redakcijoje buvo numatyta pastaba, kad kai asmeniui yra diagnozuota radikulopatija, bazinio darbingumo lygio procentai mažinami 5 proc., o 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Kriterijų aprašo redakcijai, minėta pastaba į Kriterijų aprašą nebuvo įtraukta. Pareiškėjo skunde minimas Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2 punktas galiojo nuo 2006 m. gegužės 13 d. iki 2012 m. vasario 1 d. ir vertinant pareiškėjo darbingumo lygį nebuvo taikytas.
Darbingumo lygis nustatomas įvertinus po baigto gydymo išliekantį funkcinį sutrikimą, o dėl ūmių funkcinių būklių darbingumo lygis negali būti nustatytas. Be to, dėl asmenų galimybės dirbti konkretų darbą (nepriklausomai nuo jiems nustatyto darbingumo lygio), atsižvelgdami į darbo vietoje galimus rizikos veiksnius, sprendžia gydantys gydytojai. Esant reikalui asmuo siunčiamas darbo medicinos gydytojo konsultacijai. NDNT neturi duomenų apie darbo sąlygas asmenims atliekant konkrečias pareigose numatytas užduotis, todėl išduodamose išvadose ribojimai ir rekomendacijos tėra bendro pobūdžio. NDNT paaiškino, jog pildant pareiškėjo veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, profesinės kvalifikacijos kriterijus įvertintas 2 balais. Atsižvelgiant į pareiškėjo įgytas profesines kvalifikacijas, darbinės veiklos stažą ir darbo pertrauką, vertinta, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet esant atitinkamam darbinės aplinkos pritaikymui, galėtų dirbti kitos kvalifikacijos darbus. Darbo patirties kriterijus taip pat įvertintas 2 balais – laikyta, kad asmuo neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, bet gali juos įgyti. Pasak atsakovo, pareiškėjo darbingumo lygis įvertintas kartu su siuntimu pateiktais ir papildomai gautais medicininiais dokumentais. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad diagnozė M42.10 turėtų būti vertinama atskirai nuo diagnozės G55.1. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančios teisės normos numato, kad darbingumo lygis nustatomas ne dėl kiekvienos diagnozės atskirai, bet dėl ligų ar traumų pasekmėje atsiradusių funkcinių sutrikimų pagal sukeliamo sutrikimo mastą. Tai, kad diagnozė siuntime įrašyta prie pagrindinių ar prie gretutinių susirgimų, įtakos vertinimui iš esmės neturi. Stuburo osteochondrozė (M42.10) – tai degeneracinė sąnarių liga, kuri pažeidžia stuburą, o tiksliau – tarpslankstelinius diskus, todėl ši liga pagrįstai vertinta kartu su kita siuntime nurodyta degeneracine sąnarių liga G55.1 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė (II t., b. l. 7–12).
Teismas nustatė, kad NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2439 pareiškėjas buvo pripažintas iš dalies darbingu, jam nustatytas 50 proc. darbingumas iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. NDNT Kauno IV teritorinis skyrius 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2867 pareiškėją pripažino darbingu – nustatė jam 60 proc. darbingumą. Nesutikdamas su tokiu darbingumo lygio vertinimu, pareiškėjas padavė skundą NDNT. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir taip pat nustatė pareiškėjui 60 proc. darbingumo lygį, todėl 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. SS-116 paliko galioti NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2867. Ginčų komisija 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. S-86 pareiškėjo skundo taip pat netenkino.
Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) nuostatas, neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato NDNT (18 str. 1 d.), o kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, apibrėžia bei dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V179 patvirtintas Kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Kadangi pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas 2014 m. lapkričio 28 d. – 2014 m. gruodžio 1 d., ginčui aktuali minėto įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. sausio 1 d.
Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (Kriterijų aprašo 1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (Kriterijų aprašo 2 priedas). Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 p.). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (Kriterijų aprašo 6 p.).
Taigi sprendžiant, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas teisingai, teismas turi įvertinti, ar NDNT, atsižvelgdama į pateiktus medicininius dokumentus ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, teisingai vadovavosi Kriterijų aprašu, tinkamai įvertino bazinio darbingumo ir veiklos bei gebėjimo dalyvauti dydžius bei teisingai apskaičiavo darbingumo lygį. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų.
Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjui išduotame siuntime dėl darbingumo lygio nustatymo kaip pagrindė diagnoze nurodyta nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinių diskų sutrikimais G55.1 (M51.1), kitos ligos – suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, įvairios stuburo sritys M42.10, psoriozinė artropatija act. II°, IF II°, dauginės vietos M07.30 ir artropatinė psoriozė L40.5. Lumbalgija kaip atskira diagnozė nenurodyta nei siuntime, nei kituose medicininiuose dokumentuose, todėl pareiškėjo teiginius dėl šios ligos nevertinimo teismas atmetė.
Teismas pažymėjo, kad tiek stuburo osteochondrozė (M42.10), tiek ir nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinių diskų sutrikimais G55.1 yra degeneracinės sąnarių ligos, todėl sutiko su atsakovu, kad šios ligos vertinamos kartu ir bazinio darbingumo procentai skaičiuotini pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 76 punktą, nustatantį bazino darbingumo procentus sergant dviejų ir daugiau sąnarių artrozėmis (kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių). Minėtame punkte nurodyta, jog darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Iš pareiškėjo medicininių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjui nustatytas II° funkcinis nepakankamumas, be to, 2013 m. birželio 3 d. stuburo kaklinės dalies magnetinio rezonanso tyrimo išvados ir 2013 m. gegužės 27 d. stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimo išvados pagrindžia II rentgenologinę degeneracinių stuburo pakitimų stadiją, todėl atsižvelgiant į Kriterijų aprašo 1 priedą, atsakovas pagrįstai pagrindinę pareiškėjo diagnozę vertino pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2.2 punktą ir nustatė 60 proc. darbingumo lygį.
Pareiškėjui taip pat diagnozuota žvynelinė (psoriazė) ir psoriazinė artropatija (sąnarių pažeidimas) (M07.30 ir L40.5). Darbingumo procentas dėl šios ligos vertintinas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 77 punktą – artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju medicininiai dokumentai patvirtina, jog ši liga gali būti priskirta lengvam judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcijos sutrikimui, t. y. negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas. Turi reguliariai vartoti vaistus. Teismo vertinimu, pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 77.1 punktą pagal šią diagnozę skaičiuotinas 80 proc. darbingumo lygis.
Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų. Kadangi dėl žvynelinės (lengvesnio organizmo funkcijos sutrikimo) bazinio darbingumo koeficientas nustatytas 80 proc., vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9, t. y. 60 proc. bazinis darbingumas dauginamas iš 0,9 ir gaunamas 54 proc. bendras bazinis darbingumas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbingumo lygio nustatymo, užpildė asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, kuriame pateikti atsakymai vertinami balais pagal Kriterijų aprašo 2 priedą. Atsakymus į klausimyne pateiktus klausimus pateikė pats pareiškėjas ir surinko 17 balų, o tai pagal Kriterijų aprašo 10.4 4 punktą atitinka koeficientą 1,1. Minėtu klausimynu, be kita ko, vertinamos asmens darbinės veiklos galimybės, todėl pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas neatsižvelgė į ligos įtaką jo profesinei veiklai, vertinti kritiškai.
Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Be to, DLNT aprašo 11 punktas nustato, jog darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu. Taigi nagrinėjamu atveju 54 proc. bendras bazinis darbingumas daugintinas iš koeficiento 1,1, ir tai sudaro 59,4 proc., todėl suapvalinus minėtą skaičių pareiškėjo darbingumo lygis yra 60 proc., t. y. toks, kokį jam nustatė NDNT teritorinis skyrius, NDNT bei Ginčų komisija.
NDNT asmens darbingumo lygį vertina pagal pateiktus medicininius dokumentus. Bylos medžiaga patvirtina, jog NDNT Kauno IV teritorinis skyrius pasinaudojo DLNT aprašo 13.1 punkto teise ir iš gydymo įstaigos išsireikalavo papildomus dokumentus, reikalingus tinkamai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo medicininiai dokumentai buvo įvertinti tinkamai, t. y. diagnozės ir jų pagrindu atsiradę funkciniai sutrikimai įvertinti pagal tinkamas Kriterijų aprašo nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas neteisingai.
Atsiliepimas
Dėl pareiškėjo teiginių, jog jo sveikatos būklė nuo 2013 m. nepagerėjo, o darbingumo lygis 2014 m. nustatytas didesnis nei buvo 2013 m., teismas atkreipė dėmesį į tai, kad NDNT pateiktame atsiliepime paaiškino, jog tokia situacija susidarė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Iš 2013 m. rugpjūčio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2439 teismas nustatė, kad pagrindinė diagnozė taip pat buvo vertinta pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2.2 punktą, tačiau 2013 m. bazinis koeficientas dėl šios ligos buvo 5 proc. mažesnis dėl tuo metu galiojusios Kriterijų aprašo 1 priedo 76 punkto pastabos, jog esant radikuliopatijai, bazinio darbingumo lygio procentai mažinami 5 procentais. Nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojančioje Kriterijų aprašo redakcijoje minėtos išimties dėl radikulopatijos nebeliko, todėl Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2.2 punkte nustatytas procentas nebemažinamas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2013 m. pareiškėjui diagnozuota žvynelinė buvo vertinta pagal kitą Kriterijų aprašo punktą, t. y. 2013 m. žvynelinė (psoriazė) vertinta kaip odos liga (Kriterijų aprašo 1 priedo 63 p.) ir bazinis darbingumas nustatytas 70 proc., o 2014 m., atsižvelgta į artropatinę psoriazę ir ji vertinta kaip jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato liga bei nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas. Tačiau net ir tuo atveju, jei ir 2014 m. minėta diagnozė būtų vertinama tokiu procentiniu dydžiu kaip ir 2013 m., tai nekeistų bazinio darbingumo apskaičiavimo, nes pagal Kriterijų aprašo 6.1 punktą toks procentinis dydis vis tiek atitinka koeficientą 0,9. Be to, 2013 m. taikyti funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, buvo pakeisti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijais, taigi pasikeitė ir taikytini koeficientai, kas lėmė ir skirtingo darbingumo lygio apskaičiavimą.
III.
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (II t., b. l. 22–25).
Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytus argumentus, neišanalizavo iki galo visų teisės aktų (Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77 punkto antrojo sakinio), pritarė atsakovo klaidingai pozicijai.
2014 m. gruodžio 1 d. atlikdamas vertinimą NDNT Kauno IV teritorinis skyrius rėmėsi tais pačiais 2013 m. magnetinio rezonanso tyrimais ir gydytojų išvadomis, kurios iš esmės patvirtino tas pačias ligas bei tuos pačius funkcinių sutrikimų dydžius. Gydytojų išvadose (reumatologo ir neurologo) funkcijų nepakankamumas buvo įvertintas II° (IF II°). Tačiau 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2867 18 punkte buvo pažymėtas lengvas funkcijų sutrikimas, nors prieš tai pareiškėjas turėjo vidutinį (2013 m. rugpjūčio 7 d. vertinimo aktas Nr. DL-2439). Tokio NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimo motyvai nėra aiškūs. Todėl apeliantui kyla pagristų abejonių dėl NDNT ir pirmosios instancijos teismo teiginio, jog pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas pasikeitė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Ginčas dėl bazinio darbingumo vertinimo liko neišspręstas. Nėra aišku, ar pagrįstai diagnozėms M07.30 ir L40.5 buvo taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.1 punktas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad III lygio reumatologo konsultacijos metu (2014 m. lapkričio 21 d.) nustatyta diagnozė: Psoriasis vulgaris: act. I°. Arthropathia psoriatica. IF II°, nurodant ligos kodą M07.30. Kadangi liga M07.30 yra lėtinės formos, jos aktyvumo laipsnis gali kisti, kaip kad šiuo atveju ir tai nėra įvardijama kaip „ryškus nesutapimas“. Taigi II ir III lygio medicinos specialistų konsultacijų išvados patvirtino tą patį funkcijų sutrikimo dydį (IF II°), atsiradusį dėl minėtos ligos. Apeliantas nurodo, kad tokios specialistų išvados iš esmės patvirtino pareiškėjo neįgalumą ir nekėlė gydytojams abejonių dėl blogėjančios sveikatos. NDNT, vertindama ligą M07.30, rėmėsi tik dalimi diagnozės, t. y. aktyvumo laipsniu, ir nepagristai panaudojo tai kaip vienintelį reikšmingiausią kriterijų, tokiu būdu iškreipdama realią situaciją. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. sausio 13 d. vertinimo akte Nr. DL-3439 ir 2015 m. sausio 13 d. sprendime Nr. SS-116 nėra užsiminta apie tą išvadų dalį, kurioje prie ligos M07.30 nurodomas funkcijų sutrikimo dydis (IF II°). Sprendimą „lengvas judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas“ priėmė NDNT, o ne medicinos specialistai. Lietuvos reumatologų asociacijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintas Psoriazinio artrito ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 28 įsakymu Nr. V-288 patvirtinta Reumatoidinio artrito diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodika funkcijų sutrikimus sergant artritais skirsto į keturis lygius, išreiškiant skaičiais. Tai pat nurodoma funkcijų sutrikimo diagnostikos metodika. NDNT, vertindama pareiškėjo funkcijų sutrikimus, tokių metodų netaikė. Vertinant rankų funkcijų sutrikimą buvo atsižvelgiama tik į judesius, į odos ligą, kaip paaiškėjo, atsižvelgta nebuvo. Pareiškėjo manymu, bėrimai delnuose nėra tas pats, kaip bėrimai alkūnėse ar keliuose. Tai ne tik aiškiai matoma, bet ir jaučiama, todėl daro įtaką bendram rankų funkcijų sutrikimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui (II t., b. l. 40–42).
Atsakovo nuomone teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisingai įvertino teisingai taikydamas teisės aktus.
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai, jog vertinant psoriazę (žvynelinę) ir psoriazinę artropatiją nebuvo atsižvelgta į reumatologų konsultacijų išvadose nurodytą funkcinio nepakankamumo laipsnį, neatitinka tikrovės. Vertinant šių ligų sukeliamą funkcinį sutrikimą remtasi ne tik pareiškėjo minimų gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis, bet ir kituose NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašyta bendra asmens sveikatos būkle (ligos ir gydymo eiga), posėdžių NDNT metu gautais objektyviais duomenimis bei asmens išsakytais nusiskundimais.
NDNT pažymi, kad pareiškėjas teisingai nurodo, kad 2013 m. jam nustatytos diagnozės (kodai M07.30 ir L40.5) vertintos kaip vidutinis sutrikimas – atsižvelgiant į tuo metu vyravusią sutrikimo pasireiškimo formą (nustatyti pažeidimai odos lenkiamųjų paviršių (alkūnių ir krumplių) srityse) minėtos diagnozės iš tiesų vertintos kaip sukeliančios vidutinį funkcijos sutrikimą – vadovautasi 70 proc. bazinio darbingumo verte įvertintu Kriterijų aprašo 1-o priedo X dalies 63 punktu (taikomu esant nuolatiniam vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimui (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; nustačius vidutinį funkcijos sutrikimą (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja), tačiau įtakos pasikeitusiam darbingumo lygiui tai neturėjo. Tiek dėl Kriterijų aprašo I priedo X dalies 63 papunkčio (įvertinto 70 proc. verte), tiek dėl XIII dalies 77.1 papunkčio (įvertinto 80 proc. verte) nustatytas bazinio darbingumo procentas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, ir 2013 m., ir 2014 m. prilygintas tam pačiam koeficientui 0,9.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, diagnozės pagal kodus M07.30 ir L40.5 (psoriazė ir psoriazinė artropatija) negali būti vertinamos atskirais Kriterijų aprašo 1-o priedo punktais, nes iš esmės yra tos pačios kilmės ligos padariniai. Kaip nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas, pareiškėjo darbingumo lygis pakito vien dėl teisės aktų pakeitimo (panaikinus Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 76 punkto išimtį, leidusią esant radikulopatijai bazinio darbingumo procentus mažinti 5 procentais bei funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus (darbo aplinkybes) pakeitus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijais).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2867, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. SS-116, priimtą atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą laikotarpiui iki 2014 m. lapkričio 28 d., bei ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-86. Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti NDNT iš naujo įvertinti jo darbingumo lygį.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas visiškai, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų argumentų, nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai dėl nustatyto darbingumo lygio (60 proc.), netinkamai taikė teisės normas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamais NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2867 ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr.SS-116 pareiškėjui laikotarpiui iki 2014 m. lapkričio 28 d. buvo nustatytas aukštesnis darbingumo lygis (60 proc.) nei buvo nustatytas NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DL-2439 (toliau – ir 2013 m. aktas Nr. DL-2439) ir galiojo laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. (50 proc.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia skundžiamų aktų panaikinimo, teigdamas, kad jo sveikata nepagerėjo, todėl jam negalėjo būti nustatytas aukštesnis darbingumo lygis nei ankstesnio vertinimo metu.
Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodyta, kad (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr.XII-471 redakcija neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NSIĮ 18 str.1 d.), ginčus tarp asmens ir tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NSIĮ 23 str.1 d.).
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą (6 d.); darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (9 dalis); darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (jei jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu) (7 dalis). Darbingumo lygis nustatomas gali būti nustatomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 1-6 punktuose nurodytais terminais. Aptariamo straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas darbingumo lygio nustatymas vieniems metams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 12 mėnesių. NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DL-2439 pareiškėjui buvo darbingumo lygis (50 proc.) buvo nustatytas vieneriems metams (galiojo nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d.).
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Šie teisės aktai buvo ne kartą keičiami. Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio vertinimo metu galiojantys teisės aktai. Nagrinėjamoje byloje ginčijami NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-2867 ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr.SS-116 buvo priimti galiojant 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr.A1-131/V-349 (įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d.) redakcijos (su 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A1-531/V-1146 padarytais pakeitimais) Kriterijų aprašui ir NDNT aprašui. NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DL-2439 nustatant pareiškėjo darbingumo lygį (50 proc.) galiojo ankstesnių redakcijų Kriterijų aprašas (2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.A1-6/V-18 redakcija) ir NDNT aprašas (2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr.A1-504/V-1031 redakcija). Pažymėtina, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Kriterijų aprašu ir jo 1 ir 2 priedais buvo atitinkamai koreguoti asmens darbingumo lygio vertinimo kriterijai.
Pagal aptariamos redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šio Aprašo 6.1-6.4 punktuose nustatyta tvarka. Jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1 punktas). Jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8 (6.2 punktas) ir t. t. (Kriterijų aprašo 6.3-6.4 punktai).
Pagal nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Kriterijų aprašą asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (8 punktas). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (9 punktas). Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai 10.1-10.5 punktuose nurodytiems koeficientams nuo 0,7 (kai surenkama didžiausias galimas balų skaičius 73-76 balai) iki 1,2 (kai surenkamas mažiausias balų skaičius - 0–3 balai) (10 punktas). Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (11 punktas).
Pagal iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą asmens darbingumo lygis buvo nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Pagal Kriterijų aprašo 13-21 punktus funkciniai profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas) galėjo būti vertinami kaip nepalankios, vidutinio palankumo ir palankios aplinkybės ir priklausomai nuo to, kurios aplinkybės dominuoja, nustatomas atitinkamas koeficientas (esant nepalankių aplinkybių daugumai -0,7, vidutinio palankumo -1)), o bazinio darbingumo procentai dauginami iš nustatyto koeficiento. Pagal nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Kriterijų aprašą funkciniai profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms buvo pakeisti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijais, kurie įvertinami balais, atsižvelgiant į vertinamojo užpildytą klausimyną (Kriterijų aprašo 2 priedas). Pažymėtina ir tai, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. keitėsi ir Kriterijų aprašo priedas „Bazinio darbingumo procentai“. Ginčo atveju yra aktuali Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalis „Jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos“, nes pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 20 d. siuntimas į NDNT buvo išduotas nurodant pagrindinę diagnozę G.55.1, kuri patenka į Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalį.
Nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76 punkte nurodyta, kad į šį skyrių patenka dviejų ir daugiau sąnarių artrozės: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygi procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos). Atitinkamai 76 punkto 76.1-76.4.2 papunkčiuose XIII skyriaus 76 punktui priskirtos ligos išdėstytos pagal funkcinio nepakankamumo klases (nuo I iki IV) ir rentgenologines stadijas (nuo I iki IV) nurodant bazinio darbingumo procentą (intervale nuo 100 iki 30 proc.). Iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76 punkte buvo pastaba „esant radikulopatijai, mieloišemijai, mielopatijai, arklio uodegos sindromui, bazinio darbingumo procentai mažinami 5 procentais“. Nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76 punktas yra be šios pastabos, o tai reiškia, kad esant minėtoms diagnozėms bazinis darbingumas nebegali būti mažinamas 5 procentais.
Šis teisinio reguliavimo pasikeitimas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimui buvo reikšmingas ta prasme, kad vertinant 2013 metais pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76.2.2 papunktį jame nurodytas bazinis darbingumas (60 proc.) atsižvelgiant į pastabą dėl radikulopatijos diagnozės pareiškėjui galėjo būti mažinamas ir buvo sumažintas 5 procentas nustatant 55 proc. bazinio darbingumo lygį, o vertinant pakartotinai 2014 metais Kriterijų aprašui nebenumatant tokio mažinimo, pareiškėjo Bazinis darbingumas buvo nustatytas 60 procentų.
Byloje yra duomenys apie tai, kad NDNT Kauno IV teritorinio skyrius, gavęs pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo ir UAB „Ave vita“ klinikos išduotą pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 20 d. siuntimą į NDNT, 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr.R-3733 kreipėsi į siuntimą išdavusią įstaigą dėl papildomų dokumentų pateikimo, prašydama pateikti papildomus dokumentus: III lygio neurologo konsultaciją, patikslinant stuburo sutrikimų funkcinio nepakankamumo klasę, III lygio reumatologo konsultaciją, nurodant uždegiminio proceso aktyvumą, judamojo aparato pokyčių laipsnį, gydymą, radiologo konsultaciją, nurodant ro pakirimų stadiją. Iš Iš NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2867 matyti, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertintas gavus papildomus medicininius duomenis (2014 m. lapkričio 17 d. klinikų neurologo konsultaciją, 2014 m. lapkričio 21 d. klinikų reumatologo konsultaciją, 2014 m. liepos 29 d. reumatologo konsultaciją). Šie bylos duomenys rodo, kad NDNT teritorinis skyrius pareiškėjo darbingumo lygį vertino turėdamas medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklės pokyčius per metus, praėjusius nuo 2013 metais atlikto darbingumo lygio vertinimo. Apelianto argumentai esą jo vertinimas buvo atliktas pagal 2013 metų duomenis nepagrįsti. Minėtais 2014 metų lapkričio mėnesį pareiškėjui buvo nustatyti II funkcinio nepakankamumo klasę lemiantys II rentgenologinės stadijos degeneraciniai pakitimai, kurie patenka į Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76.2.2 punkto taikymo sritį.
Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį gretutinės diagnozės M07.30 ir L40.5 buvo kvalifikuotos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 77.1 punktą (bazinis darbingumas 80 proc.). Apelianto teiginiai esą atsakovas, vertindamas ligą M07.30, rėmėsi tik dalimi diagnozės nepagrįsti ir neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo 77.1 punkto aprašymo. NDNT Sprendimų kontrolės sprendime yra motyvuotai išdėstyta, kad atliekant vertinimą pagal gretutines diagnozes M07.30 ir L40.5 buvo atsižvelgta į 2014 m. liepos 29 ir papildomos 2014 m. lapkričio 21 d. reumatologo konsultacijos duomenis. Šio punkto taikymas NDNT Sprendimų kontrolės sprendime aiškiai motyvuotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su tokiu kvalifikavimu. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą (šiuo atveju taikytinas 6.1 punktas), jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70-80, dėl sunkiausio organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Šiuo atveju pareiškėjui pagrįstai nustatytas ėl sunkiausio organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentas (60 proc.) buvo pagrįstai padaugintas iš koeficiento 0,9 taip apskaičiuojant bendrą bazinį darbingumą - 54 proc.
Pareiškėjui užpildžius klausimyną „Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną“ jo asmens veiklos ir gebėjimai dalyvauti buvo įvertinti 17 balų, o tai lėmė Kriterijų aprašo 10.4 punkte numatyto koeficiento 1.1 taikymą (54 proc.x 1,1 = 59,4 proc., suapvalinus 60 proc.).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą išnagrinėjo išsamiai visapusiškai, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.