Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-34-361/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-07
Bylos Nr.: AN2-34-361/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-24-3-00220-2019-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)

Teisėjas: Dalius Jocys (pirm.)
Pažeidėjas: L. L.
Institucija: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba
Advokatai: Artūras Jaskelevičius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-34-361/2020

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00220-2019-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.7; 12.7.1; 12.44; 21.11.10; 21.11.11

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresnysis specialistas M. S. 2019 m. spalio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo L. L. pareikštas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalyje ir ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, o būtent dėl to, kad po to, kai 2019 m. liepos 17 d. jam buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN15-37 sutvarkyti statybines atliekas, esančias adresu(duomenys neskelbtini), kurių kiekis didesnis nei 5 kubiniai metrai, jas perduodant atliekų tvarkytojams, iki rugsėjo 15 d. neįvykdė šio nurodymo, nepašalino atliekų. Tokiais veiksmais L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 ir 7 punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu L. L. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį nubaudė 1 000 Eur bauda, o pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį – 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir skyrė galutinę nuobaudą 1 000 Eur baudą.

Šalies argumentai

3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Teigia, jog teismo nutarimas nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas. Iš pateikto G. M. paslaugų įmonės ginčo žemės sklypo plano yra aišku, kad bendras krūvoje L. L. laikomų naudotų statybinių medžiagų kiekis yra 74 kubiniai metrai ir jos yra ant betoninio pagrindo. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2002 m. rugpjūčio 26 pažymėjimo 3 punkte nurodyta, kad šiame žemės sklype yra statinys, o 4 punkte nurodyta, kad šio pastato paskirtis: Gamybos/Gamybinis pastatas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas ir kitos paskirties žemę. Pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi ir į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.

3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktos pareigūno M. S. darytos fotografijos yra skirtingų datų (2019 m. liepos 18 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d.), tačiau vaizdas jose yra vienas ir tas pats. Todėl mano, kad pareigūnas teismui pateikė vieną netikrą fotografiją, o tokie jo veiksmai gali būti vertinami kaip nesąžiningi. Daro išvadą, jog liudytojas M. S. davė melagingus parodymus teismui, siekdamas pateisinti savo veiksmus duodant privalomąjį nurodymą bei surašant administracinio nusižengimo protokolą. Teismas nepatikrino liudytojo parodymų teisingumo, nevertino minėtų 2019 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

3.3. Nesutinka su teismo teiginiais, jog L. L. užteršė aplinką (dirvožemį) ir nuo 1994 m. jam priklausančiame žemės sklype laiko didesnį nei 5 kubiniai metrai statybinių atliekų, tuo teršia aplinką. Teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punktas). Iš byloje esančios foto medžiagos yra aišku, kad statybinės medžiagos nėra paskleistos, siekiant jomis atsikratyti, o priešingai, tvarkingai laikomos vienoje vietoje kompaktiškai, ant betoninio pagrindo, siekiant ateityje panaudoti atitinkamai paskirčiai laikanti teisės aktų reikalavimų. Taigi L. L. tvarkingai vienoje, kitos paskirties, žemės sklypo vietoje laiko (sandėliuoja) savo turtą (naudotas statybinės medžiagas) iki jis teisės aktų nustatyta tvarka bus panaudotas pagal paskirtį. Be to, gavo aukštos kvalifikacijos kraštovaizdžio specialisto prof. habil. dr. R. P. vertinimą dėl teršiamos aplinkos (neigiamo poveikio kraštovaizdžiui). Specialisto vertinimu, poveikis aplinkai (kraštovaizdžiui) yra nereikšmingas nei kaip vizualinės taršos elementas, nei kaip neigiamai veikiantis kraštovaizdžio estetinę vertę, nei kaip reikšmingas poveikis kraštovaizdžio vertybėms ar jo vertingosioms savybėms.

3.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų būti valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad jis privalėtų pagal nepagrįstą aplinkos apsaugos pareigūno nurodymą tuo turtu atsikratyti per duotą terminą, perduodamas kitų asmenų nuosavybėn ir dar primokėdamas, nors minėtas turtas nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai bei savininkui yra reikalingas. Priešingas aiškinimas stokotų konstitucinio pagrindimo bei prieštarautų nuosavybės apsaugai ir viešo intereso sąvokai. Jei teismas mano, kad aplinkos apsaugos pareigūno nurodymu galima reikalauti, kad savininkas perleistų turtą kitiems asmenims, tai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnį yra pakankamas pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, todėl teismas turėtų sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

3.5. L. L. statybos darbus (remontą) užbaigė dar iki 2002 m. liepos 11 d., nes tą dieną buvo gauta Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 239. Taigi, tuo metu, kai L. L. vykdė statybos darbus, 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (įsigaliojo tik nuo 2007 m. sausio 1 d.), dar negaliojo ir negali sukurti jam jokių pareigų, nes neturi atbulinės galios ir negali būti taikomos.

3.6. L. L. nepadarė ir ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nes 2019 m liepos 18 d. privalomasis nurodymas PN15-37 yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, Konstitucijos 23 straipsniui. Naudotų nepavojingų statybinių medžiagų, esančių ant betoninio pagrindo, L. L. nuosavybės teise priklausančiame kitos paskirties žemės sklype, laikymu, L. L. neužteršia aplinkos (kraštovaizdžio) ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai. Todėl byla ir šioje dalyje turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka.

4.1. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad byloje nenustatytas tikslus ginčo atliekų kiekis ir nedaro neigiamo poveikio kraštovaizdžiui. Paaiškina, jog 2019 m. spalio 11 d. apžiūros metu nustatyta, jog ginčo sklypas yra užterštas nepavojingomis statybinėmis atliekomis. Išmatavus šių atliekų kaupą sertifikuota matavimo juosta nustatyta, jog nepavojingų statybinių atliekų kiekis yra apie 150 kubinių metrų (kaupo ilgis – 12 m, plotis – 9 m, aukštis – 1,8 m). Matavimai atlikti vadovaujantis 2002 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, jie yra pagrįsti ir teisingi. Pažymi tai, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį kilti, užtenka nustatyti, jog aplinka buvo užteršta 5 ubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu.

4.2. Apelianto pateikto fizinės geografijos specialisto prof., habil. dr. R. P. vertinimo dėl L. L. laikomų panaudotų atliekų poveikio aplinkai (kraštovaizdžiui), teismas neturėtų vertinti, nes jis pateiktas moksliniu, o ne teisiniu aspektu. Be to, toks vertinimas yra gautas apelianto iniciatyva, neatlikus neigiamo poveikio kraštovaizdžiui tyrimo teisme, todėl sudaro pagrindą abejoti jo visapusiškumu, objektyvumu ir nešališkumu.

4.3. Nesutinka su skundo teiginiais dėl neva neteisingai nustatytos žemės sklypo paskirties. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas, priklausantis L. L., yra 2,4991 ha ploto, jo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, žemės ūkio naudmenų našumo balas – 49,6. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atliekos yra žemės sklype, kuriame yra dirvožemis, auga augmenija, nors minėto išrašo duomenimis, šio žemės sklypo teritorija yra pilnai užstatyta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas, kuriame laikomos atliekos, yra žemės ūkio paskirties ir turėtų būti naudojamas pagal paskirtį, kuri nesuderinama su statybinių atliekų surinkimu, laikymu ir perdirbimu. Atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kokios paskirties žemės sklypas yra, svarbu tai, kad jame bet kuriuo atveju negali būti laikomos (sandėliuojamos) nepavojingos atliekos, nes L. L. neturi leidimo šiai veiklai vykdyti.

4.4. Dėl apelianto teiginių, jog liudytojas M. S. davė melagingus parodymus teismui, pateikė tas pačias fotonuotraukas tik skirtingomis datomis, nurodo, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Liudytojas pareigūnas M. S. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suvokė atsakomybę už duodamus parodymus, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad pastarojo duoti parodymai yra melagingi ar jis elgėsi nesąžiningai.

4.5. L. L. byloje teigė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios panaudotos statybinės medžiagos nėra atliekos, šiomis panaudotomis statybinėmis medžiagomis jis neketina atsikratyti, nes tai jo turtas, jas ketina panaudoti keliui tiesti. Jis taip pat nurodė, jog šiomis medžiagomis neteršia aplinkos, jas sandėliuoja, laiko iki kol panaudos keliui tiesti. Privalomojo nurodymo, L. L. teigimu, jis nevykdė, nes laiko jį neteisėtu. Tačiau nustatyta tvarka ir terminais šio nurodymo neginčijo. Iš šių aplinkybių daro išvadą, kad L. L. nusprendė ignoruoti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir jų nevykdyti. Tokie L. L. veiksmai (neveikimas) suponuoja tiesioginę tyčią darant administracinius nusižengimus, t. y. neįvykdant privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų bei teršiant aplinką nepavojingomis atliekomis. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, atliekos yra medžiagos ar daiktai, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Nagrinėjamu atveju L. L. „statybiniu laužu“, kaip pats jį pavadino, privalo atsikratyti, ir kitaip nei atliekos pavadinti šių daiktų negalima. Vadovaujantis įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Iš šio įstatymo ir kyla pareiga tvarkyti atliekas. Kadangi ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. L., tai pastarojo, kaip savininko, pareiga yra naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, o taip pat savo sklype, vykdant ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Be to, panaudotos statybinės atliekos nėra tinkama medžiaga keliui tiesti. Keliui tiesti turi būti naudojamos sertifikuotos medžiagos. Tam, kad panaudota statybinė atlieka būtų tinkama keliui teisti, ją privalu perduoti atliekų tvarkytojui, perdirbti, sertifikuoti ir tik po to panaudoti (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės). Nagrinėjant bylą buvo išsiaiškintos visos nusižengimo aplinkybės ir, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo pažeistos nei materialiosios, nei proceso teisės normos. Nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai taikant bei aiškinant teisės normas, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto L. L. atstovo advokato A. Jaskelevičiaus apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad, priešingai nei mano apeliantas, apylinkės teismo nutarimo dalis dėl L. L. kaltės padarius ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta viešame pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais. Ginčo, kad L. L. neįvykdė privalomojo nurodymo per jame nustatytą beveik dviejų mėnesių terminą, nėra. L. L. privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo teismine tvarka neginčijo ar termino pratęsti jo įvykdymui neprašė. Privalomasis nurodymas priimtas kompetentingo subjekto, yra tinkamos formos, o jame reikalavimas dėl statybos atliekų pašalinimo iki konkrečios datos suformuluotas aiškiai ir teisiškai pagrįstas.

6. Tačiau apygardos teismas pritaria apelianto teiginiams, jog skundžiamu nutarimu L. L. nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte reglamentuota, jog atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; 7 punkte – Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.

7. Sistemiškai aiškinant išdėstyto teisinio reguliavimo nuostatas ir kartu vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, matyti, jog nei 2019 m. liepos 17 d. vyresniojo specialisto M. S. privalomajame nurodyme Nr. PN15-37, nei šio pareigūno L. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra L. L. inkriminuojama aplinkos užteršimo būtent nepavojingomis atliekomis aplinkybė ANK 247 straipsnio 13 dalies dispozicijos prasme. Taigi privalomame nurodyme ir administracinio nusižengimo protokole nurodytų kaip pažeistų teisės aktų nuostatose nėra normų, kurios įpareigotų L. L. surinkti ir pašalinti iš sklypo aplinką teršiančias ir būtent nepavojingas atliekas. Privalomame nurodyme nurodomų aplinkybių, jog L. L. valdomas žemės sklypas yra užterštas statybinėmis atliekomis ir tokių atliekų laikoma daugiau kaip penki kubiniai metrų, savaime nepakanka pripažinti, jog šios atliekos yra priskirtinos būtent nepavojingų atliekų kategorijai ir teršia aplinką. Todėl apylinkės teismo motyvai, kuriais nukreipiama į 2006 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 1, 8, 12, 16 punktų ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punkto nuostatas, vertinami kaip formalūs, nekoreliuojantys su L. L. inkriminuoto kaltinimo turiniu. Tokių apylinkės teismo nutarime nurodytų teisės aktų ar kurio iš jų nuostatų pažeidimu L. L. net nebuvo kaltinamas. Be to, žalos aplinkai (ne)padarymo dėl ginčo atliekų, beje, kaip matyti iš fotonuotraukų, esančių tvarkingai supiltų vienoje krūvoje, ant žemės turinčios kietą pagrindą, laikymo, sandėliavimo ir pan. aplinkybė, L. L. apskritai neinkriminuota (b. l. 10-12). Atsižvelgiant į visa tai, apelianto argumentai dėl ginčo statybos atliekų (ne)pavojingumo aplinkai, dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (ne)galiojimo, papildomai nevertinami.

8. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-31-2014).

9. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas protokole nepagrįstai išplėtė kaltinimo L. L. ribas iki ANK 247 straipsnio 13 dalies, o apylinkės teismas, neatkreipęs į tai dėmesio, nepagrįstai įžvelgė L. L. veiksmuose tokio administracinio nusižengimo sudėtį ir jį nubaudė. Todėl skundžiamo nutarimo dalis, kuria L. L. nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį naikinama ir jam administracinio nusižengimo byla pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį nutraukiama, jo veiksmuose nenustačius šio administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Apylinkės teismas, už nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė L. L. 200 Eur baudą. Skirdamas tokią nuobaudą, teismas pagrįstai atsižvelgė į administracinio nusižengimų pobūdį, L. L. asmenybę – nėra baustas administracine tvarka, ūkininkauja didelio žemės ploto ūkyje, jo amžių ((duomenys neskelbtini) metų) ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagrindo keisti nutarimu skirtą, beje, mažesnę nei ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali, baudą, apygardos teismas neturi (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Tokia nuobauda leis pasiekti jai keliamus tikslus – atgrasys L. L. nuo administracinių nusižengimų darymo ir tinkamai jį nubaus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria L. L. nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį jam nutraukti.

Kitą apylinkės teismo nutarimo dalį (dėl L. L. nubaudimo pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys