Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalį ir 317 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, administracine tvarka nebaustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-10-17 administracinio nusižengimo protokolas L. L. surašytas už tai, kad jis po to, kai 2019-07-17 jam buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN15-37 sutvarkyti statybines atliekas adresu (duomenys neskelbtini), kurių kiekis didesnis nei 5 kubiniai metrai, jas perduodant atliekų tvarkytojams, iki rugsėjo 15 d. neįvykdė šio nurodymo, nepašalino atliekų. Tuo L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 ir 7 punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 str. reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės įrodinėjamos byloje esančiais įrodymais:

1) 2019-10-17 administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-2862-2019;

2) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad 2,4991 ha ploto žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2001-06-21 priklauso L. L. (4 b.l.);

3) 2019-07-18 privalomuoju nurodymu Nr. PN15-37, kuriuo L. L. buvo nurodyta iki 2019-09-15 pašalinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 23 str., Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1d., 8 str. 1d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6,7,9 p. reikalavimus – surinkti ir pašalinti iš L. L. valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), statybines atliekas, perduodant jas atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas ir jų perdavimo dokumentų kopijas pateikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos inspekcijai; nurodymas įteiktas L. L. 2019-07-18 (5 b.l.);

4) 2019-07-18 apžiūros aktu, kuriame nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) yra užterštas nepavojingomis statybinėmis atliekomis, o sklypo savininkas paaiškino, kad atliekos priklauso jam ir jis ketina jas naudoti kelių tiesimui (6 b.l.);

5) 2019-10-11 apžiūros aktu, kuriame užfiksuota, kad sklypas tebėra užterštas šiomis nepavojingomis statybinėmis atliekomis; išmatavus atliekų kaupą sertifikuota matavimo juosta, kurios patikros sertifikato Nr. 0394172 nustatyta, kad šio kaupo ilgis yra 12 metrų, plotis 9 metrai, aukštis 1,8 metro, bendras kiekis – 150 kubinių metrų( 7 b.l.);

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė palaikė protokole nurodytas aplinkybes ir prašė skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ANK 247 straipsnio 13 dalį ir 317 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, laiku neįvykdydamas 2019-07-18 jam duoto teisėto ir nenuginčyto privalomojo nurodymo, nesutvarkė jam priklausančiame sklype laikomų nepavojingų statybinių atliekų, todėl turi būti pripažįstamas užteršęs jomis aplinką. L. L. pripažino, kad šis žemės sklypas ir jame esančios atliekos priklauso jam, patikrinimą atlikusiam pareigūnui nurodė, kad ketina ateityje jas naudoti privažiavimų į sklypą tiesimui, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis to daryti negali, nes neturi sertifikato tvarkyti tokias atliekas, kurios privažiavimams įrengti gali būti naudojamos tik susmulkintos iki tam tikros frakcijos. Nepaisydamas šio įspėjimo ir neįvykdydamas privalomojo nurodymo nei per jam duotą 2 mėnesių terminą, nei vėliau, L. L. užteršė aplinką ( dirvožemį) šiomis nepavojingomis atliekomis. Užteršimo mastas buvo nustatytas atliekant specialius atliekų krūvos matavimus, jokių kitų duomenų, paneigiančių šių matavimų rezultatus, L. L. nėra pateikęs. Šios statybinės atliekos susidarė ne statybos šioje teritorijoje metu, ji nėra įteisinta kaip statybvietė, todėl negali būti joje laikomos; naudoti leidžiama tik sertifikuotų įmonių atitinkamai sutvarkytas atliekas ir jas gali naudoti tik tokios įmonės, o šiuo atveju sertifikavimas nebuvo atliktas ir L. L. savo žemės ūkio paskirties sklype neturėjo teisės jų laikyti, o turėjo jomis atsikratyti pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir Taisyklių reikalavimus. Pateikė fotografijas (47, 48 b.l.), iš kurių matyti, kad jau 2012 metais tame sklype buvo neaukšta statybinių atliekų krūva, o taip pat – gelžbetonio plokščių, kurių dabar nebėra, o krūva ženkliai išaugusi, vadinasi, tos plokštės buvo į ją susmulkintos ir greičiausiai dar iš kitur atliekų atvežta ir sandėliuojama, neturint tam teisės.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Aplinkos apsaugos departamento vyresnysis specialistas Mindaugas Salys, surašęs šio administracinio nusižengimo protokolą, parodė, kad jis, vykdydamas savo tarnybines pareigas, 2019 m. liepos mėn., važiuodamas per (duomenys neskelbtini) miestelį, pastebėjo (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje sukrautą aukštą statybinių atliekų krūvą ir, nustatęs šio sklypo savininką, 2019-07-18 iškvietęs į posėdį, paėmė L. L. paaiškinimą ir išdavė jam privalomąjį nurodymą iki 2019-09-15 sutvarkyti šias atliekas nurodytu būdu. Po šio termino pasibaigimo patikrinus situaciją, buvo nustatyta, kad statybinės atliekos nesutvarkytos, jų nesumažėjo, L. L. pareiškė nurodymo nevykdęs, nes laikęs jį neteisėtu, bet ir neapskundęs, kad išsiaiškintų jo teisėtumą, todėl jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir duotas pakartotinis administracinis nurodymas sutvarkyti šias atliekas iki 2019-12-17. Tokiomis atliekomis yra teršiamas dirvožemis ir kraštovaizdis, todėl jos negali būti nei laikomos, ypač žemės ūkio paskirties sklype, nei naudojamos keliams tiesti; panašioms savo reikmėms jas galėtų naudoti tik sertifikuotos tvarkyti tokias atliekas įmonės ir statybvietėse, o čia nėra statybvietė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nurodė, kad 2019-07-18 buvo iškviestas į aplinkos apsaugos inspekciją, kur jam surašytas privalomasis nurodymas ir paaiškinta, kad jis privalo išvežti jo sklype (duomenys neskelbtini) laikomas statybines atliekas ir atiduoti jas sutvarkyti sertifikuotoms įmonėms. Jis nurodė, kad šios atliekos priklauso jam, yra tam tikras jo turtas, kurį jis naudos savo sklypo tvarkymo reikmėms, todėl neketina jo niekam atiduoti; laikomos jos ant betoninės aikštelės, nepavojingos, todėl aplinkai kenkti niekaip negali; ir jų kiekis yra mažesnis nei nurodytas protokole, kiek jis pats skaičiavo, ne didesnis kaip 50 m³. Šios atliekos susidarė iš tame pačiame sklype anksčiau, tarybinio ūkio laikais, buvusių statinių, aikštelės griuvėsių ir jis perėmė jas kartu su visus sklypo, kai nusipirko jį 1990-1996 m. laikotarpiu. Jų kiekis nuo tada nepasikeitė, tik į vieną krūvą jos visos buvo surinktos šią vasarą, todėl ir užkliuvo aplinkos apsaugos inspektoriui, nors šie pareigūnai lankėsi šiame sklype ir anksčiau.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė nutraukti šią bylą ir neskirti L. L. nuobaudos taip pat ir tuo pagrindu, kad jau yra suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis; pati protokolą surašiusi institucija pateikė fotografijas, kad šiame sklype tokia atliekų krūva yra jau nuo 2012 metų, o pretenzijos dėl to pareikštos tik šiemet. Žemės sklypą L. L. įsigijo 1994 metais (45 - 46 b.l.), statinį rekonstravo 2002 metais, visos šios atliekos yra susidariusios tame pačiame sklype, likusios iš anksčiau čia buvusių statinių. Iš 2019-11-12 antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo26-27 b.l.) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos 2019-11-19 tyrimų protokolo Nr. K 1057 matyti, kad jokių kenksmingų medžiagų šių statybinių medžiagų mėginiuose nebuvo rasta, jos laikomos ant nuo seno įrengtos betono aikštelės, todėl dirvožemiui jokios įtakos nedaro, o dėl kraštovaizdžio ar kitokio teršimo - nėra jokių teisės aktų reikalavimų, kuriuos L. L. būtų pažeidęs, todėl yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu; tokia veika užtraukia baudą nuo 2300 iki 2900 eurų.

Lietuvos Respublikos ANK 317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė ( bauda asmenims nuo 150 iki 300 eurų ) už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.

Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kas yra atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. 20 šio straipsnio punkte įvardinta, kas gali būti atliekų tvarkytoju – tai įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą. 4 šio įstatymo straipsnyje nurodyti reikalavimai atliekų tvarkymo organizavimui: atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas turi perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą. 4¹ straipsnio 3 punkte pažymėta, kad atliekas privaloma tvarkyti, be kita ko, ir nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui, kas atitinka 8 straipsnio šiame įstatyme 1 dalies nuostatą, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad nekenktų žmonėms ir aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o 7 punkte nurodyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. 50 punkte nurodyta, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt.; vadovaujantis 52 punktu, šia veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Šių Taisyklių I priede išdėstyta atliekų skirstymo į pavojingas ir nepavojingas reglamentavimas, o 17 atliekų sąrašo pozicijoje nurodytos statybinės ir griovimo atliekos. 2006-12-29 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 1 straipsnyje nurodyta, kad statybinės atliekos – tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. 8 straipsnyje nurodyta, kad nepavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos, o 12 punkte – kad jos gali būti smulkinamos vietoje, kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo projekte. Tokį smulkinimą gali atlikti gali vykdyti statybines atliekas tvarkančios įmonės, registruotos Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vykdančios atliekų apskaitą ir teikiančios atliekų apskaitos ataskaitas pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse ir Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Taip susmulkintos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos šių Taisyklių 16 punkte nurodytais būdais arba naudojamos kaip statybos produktai, kai jų atitiktį šių produktų gamintojas patvirtina atitikties deklaracija. Neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos laikiniems keliams statybvietėje tiesti, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punkte apibrėžta, kad aplinkos teršimas – tai medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas, o 21 punkte nurodyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Šio įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o 23 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: (...) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes) (32 straipsnis). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kompleksiškai vertinant visas byloje nustatytas aplinkybes, ANK 247 straipsnio 13 dalies ir 217 straipsnio 1 dalies apibrėžtą administracinio nusižengimo sudėtį ir ją atskleidžiančių aukščiau išvardytų teisės normų turinį, L. L. pripažįstamas kaltu padaręs šiuos administracinius nusižengimus tuo, kad nuo 1994 metų jam priklausančiame žemės sklype laiko didesnį nei 5 kubiniai metai kiekį statybinių atliekų, tuo teršdamas aplinką, ir per jam nustatytą terminą neįvykdė 2019-07-18 jam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų. Kad L. L. yra didesnio kaip 5 kubiniai metrai statybinių medžiagų atliekų, laikomų žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkas patvirtino ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo, ir rašytiniai bylos duomenys bei fotografijos, įrodantys šių atliekų kaupimąsi ir buvimą tame sklype jau ne vienerius metus. Šioje vietoje pasakytina, kad tai, jog šių atliekų čia laikymas nuo 2012 metų ar dar anksčiau nesudaro pagrindo taikyti patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties instituto, kadangi tokių atliekų laikymas yra trunkamasis pažeidimas, daromas kiekvieną dieną iki jo darymo pabaigos ir asmuo, tęsdamas tokio pažeidimo darymą iš metų į metus, gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už visus šios veikos darymo laikotarpius. ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, todėl konstatuotina, jog nėra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Taip pat byloje nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo užfiksuota ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo, kad laikomos buvo nepavojingos atliekos, t.y., statybinės atliekos, teisės aktų nepriskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau tų pačių aukščiau išvardintų teisės aktų draudžiamos laikyti, pažeidžiant juose nustatytą tvarką. Kompleksiškai vertinant Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių cituotąsias nuostatas, matyti, kad tokių atliekų turėtojas negali disponuoti jomis savo nuožiūra ir laikyti netgi savo privačioje nuosavybėje, o privalo nustatyta tvarka atsikratyti ir ta tvarka L. L. buvo išaiškinta, suteikiant galimybę susitvarkyti, nepadarant administracinio nusižengimo, duodant jam 2019-07-18 privalomąjį nurodymą, kur išsamiai nurodyta privaloma jam kaip fiziniam asmeniui atsikratymo tokiomis atliekomis tvarka. Kad pasirašytinai gavo tokį privalomąjį nurodymą ir suprato jam keliamus reikalavimus, pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o tai, kad jis jo nevykdė, laikydamas neteisėtu, tačiau ir nustatytu terminu nepasitikrindamas jo teisėtumo jam išaiškinta ir nurodyta apskundimo tvarka, ir sudaro objektyviąją L. L. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, pusę. Šioje byloje iškilo esminis ginčas dėl to, ar L. L. sklype laikyti objektai yra būtent (statybinės) atliekos ir ar jomis yra teršiama aplinka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas laikėsi nuomonės, kad tai yra statybinės medžiagos, kurias jis turi teisę laikyti savo sklype ir ateityje pagal poreikį panaudoti tiesdamas kelius (privažiavimus) ir jos niekaip neteršia aplinkos, grįsdami tai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos 2019-11-19 tyrimų protokolu Nr. K 1057, kuriame esą nurodyta, kad jokių kenksmingų medžiagų šių statybinių medžiagų mėginiuose nebuvo rasta. Kaip jau minėta, L. L. nebuvo ir nėra traukiamas atsakomybėn už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis, todėl šis tyrimas jo kaltės nei patvirtina, nei paneigia; kaip matyti iš aukščiau išdėstytų teisės aktų, kurių pažeidimas sudaro jam inkriminuoto administracinio nusižengimo turinį, analizės ir protokolą surašiusios institucijos atstovės bei liudytojo M.Salio paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu, aplinkos teršimu laikomas taip pat ir poveikis dirvožemiui, kai teršalai (šiuo atveju - statybinių medžiagų atliekos) pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja bei kraštovaizdžiui, kuriam agrarinėje vietovėje stūksantis 150 kubinių metrų statybinių medžiagų nuolaužų kauburys tikrai turi neigiamą reikšmę. Kaip nustatyta byloje, žemės sklypas, kuriame buvo laikomos šios atliekos, yra žemės ūkio paskirties ir turėtų būti naudojamas būtent pagal šią paskirtį, kuri nesuderinama su statybinių atliekų surinkimu, laikymu ir perdirbimu. Tokias funkcijas gali vykdyti tam teisės aktų nustatyta tvarka įgalintos įmonės laikomos tokios atliekos, arba statybos vykdymo laikotarpiu – statytojai, vykdantys tokią veiklą pagal patvirtintą statybos projektą, o L. L. privalomojo nurodymo jam davimo metu ir iki šiol nei vieno iš šių statusų neturi. Todėl, nors Lietuvos Respublikoje toks panašių statybinių atliekų naudojimas grunto sutvirtinimui, įrengiant sklype keliukus, yra plačiai paplitęs, jis yra neteisėtas ir nesudaro pagrindo tokio pobūdžio atliekų laikymui nenustatytose tam vietose ir neįgalintų tam asmenų. Beje, cituotuose teisės aktuose įtvirtinta, kad tokiam L. L. nurodytam tikslui galėtų būti naudojamos tik iki tam tikros frakcijos susmulkintos statybinių medžiagų atliekos, o tai vėlgi gali daryti tik įgalintos tam įmonės tinkamai tam įrengtose teritorijose, užtikrindamos tokio proceso kuo mažesnį pavojingumą aplinkai ir žmonių sveikatai bei mokėdamos atitinkamus su šia veikla susijusius mokesčius.

Įvertinus visas nustatytas ir čia aptartas faktines bylos aplinkybes bei teisinį jų reguliavimą, pripažintina, kad L. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 247 straipsnio 13 dalyje ir 317 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, L. L. asmenybę, amžių, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą. L. L. padarė šiuos nusižengimus, būdamas 65 metų amžiaus, ir tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; ją sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad šis asmuo nėra buvęs baustas administracine tvarka, nors ir būdamas vyresnio amžiaus, jis ūkininkauja didelio žemės ploto ūkyje ir tai, kaip ir pats nurodė, greičiausiai buvo esminė priežastis, dėl kurios jis neapskundė 2019-07-18 jam duoto privalomojo nurodymo per nustatytą gan trumpą 10 dienų terminą, neišsiaiškino dėl jo teisėtumo ir neįgijo žinojimo, kad jį teks įvykdyti. Taip pat teismas įvertina tas byloje nustatytas aplinkybes, kad šios statybinių medžiagų atliekos yra šiame sklype likusių tarybinio ūkio statinių griuvėsių likučiai, suversti ant nuo tų pat laikų didžiąja dalim išlikusios betono aikštelės ir iš visų aplinkos teršimo aspektų atitinka tik neigiamo poveikio kraštovaizdžiui, kurį detalizuojančių teisės aktų nėra arba jie nebuvo nurodyti privalomajame nurodyme ir administracinio nusižengimo protokole, bei taip pat nedetalizuoto poveikio dirvožemiui, ženkliai mažinamo dėl atliekų buvimo ant betonuotos aikštelės, kriterijus. Tuo tarpu ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta sankcija – bauda nuo 2300 iki 2900 Eurų – yra neabejotinai didelė ir neproporcinga būtent šiam L. L. iš užsispyrimo ir įsitikinimo savo teisumu, o ne siekimo kenkti aplinkai, padarytam pažeidimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę už minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. L. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 247 straipsnio 13 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą,

Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 317 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Informuoti L. L., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19107007536, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.