Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas: 1) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį 2300 Eur bauda; 2) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 2000 Eur bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas; 3) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausmė, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas, laisvės atėmimo bausmė atlikta, bauda nesumokėta 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 286 straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 40 MGL (2000 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2026 m. sausio 14 d., apie 4.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent mažiausiai 3,15 promilių neblaivumas, ir šiais veiksmais, būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, taip pat būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 243 straipsnyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metų laikotarpiui, piktybiškai, tyčia vengė atlikti jam teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad nepamena, kada tai įvyko, galėjo būti sausio 14 d. Iš ryto, 4.30 val., važiavo pas draugės, nes norėjo pasikalbėti. Prieš važiuojant pas draugės, vartojo alkoholį, lyg tai vartojo daug šampano. Nesijautė neblaivus, būnant streso būsenoje alkoholio poveikis kitoks. Pareigūnai sakė, kad neatrodė išgėręs, nors buvo nustatytas 3 promilių neblaivumas. Važiavo su automobiliu Volkswagen CC, kurį buvo išsinuomojęs iš įmonės Mažeikiuose. Teisės vairuoti neturi, nes ji atimta ankstesniais teismų sprendimais. Nuomos įmonei išsiuntė savo vairuotojo pažymėjimo fotonuotrauką. Bendrovė pasitikėjo ir išnuomojo jam automobilį. Šiuo metu jo gyvenime yra krizė, išsiskyrė, pradėjo vartoti alkoholį, kuriuo bandė viską „užglaistyti“, tačiau pasielgė netinkamai. Yra pasiryžęs gydytis dėl alkoholio vartojimo, atlyginti žalas ir sumokėti baudas, nori „kabintis“ į gyvenimą. Dėl padarytų veikų labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo L. G. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus jaunesniojo tyrėjo A. M. 2026 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. sausio 14 d., apie 4.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas stovintis užvestas automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo. Privažiavus prie jo ir paklausus, ką veikia, jis nurodė, kad laukia, kol atvyks draugas ir jį pasiims. Apie 4.35 val., važinėjant aplinkinėmis gatvėmis, pravažiavo tas pats Volkswagen Passat automobilis, kurį vairavo asmuo, anksčiau stovėjęs prie automobilio (duomenys neskelbtini). Naudojant specialiuosius garso bei šviesos signalus, minėtas automobilis 4.35 val. sustabdytas (duomenys neskelbtini). Sustojus prieš šį automobilį, iš jo išlipo automobilio vairuotojas, nustatyta, kad tai L. G., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar jis yra vartojęs alkoholio, ir jei yra, prieš kiek laiko, L. G. nurodė, kad yra vartojęs prieš maždaug 3 valandas. L. G. nustatytas neblaivumas (1 t., b. l. 30-32).

2026 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ant važiuojamosios kelio dalies per dvi važiavimo juostas pastatytas baltos spalvos automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo durelėse matoma viena tuščia alkoholio „Bosca Gold“ tara, gale, dešinėje pusėje, ant žemės padėtos tuščios alkoholinio gėrimo „Alita Sunday“ taros (1 t., b. l. 16-29).

2026 m. sausio 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, negalėjo pirštu paliesti nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkotesteriu pirmu tikrinimu 4.38 val. jam nustatytas 3,39 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 4.58 val. – 3,15 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 33).

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir su paskirta bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. (1 t., b. l. 100-103).

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu L. G. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, ir su paskirta bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025 m. spalio 23 d. (1 t., b. l. 104-111).

Iš 2026 m. sausio 19 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašto ir pateikto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad L. G. į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą įtrauktas 2024 m. spalio 15 d., gavus vykdyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, ir 2024 m. spalio 29 d. pasirašytinai supažindintas su šia baudžiamojo poveikio priemone bei jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. 2025 m. spalio 31 d. Probacijos tarnyboje buvo gautas vykdymui Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendis, kuriuo L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus, dėl ko 2025 m. lapkričio 3 d. L. G. išsiųstas informacinis pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (1 t., b. l. 40-50).???

2026 m. sausio 14 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23 (1 t., b. l. 35).

Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. G. 2026 m. sausio 14 d., apie 4.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas bei tuo pačiu, būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, taip pat būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 243 straipsnyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metų laikotarpiui, piktybiškai tyčia vengė atlikti jam teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymu aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. G.vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, bei tuo pačiu vengė atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Tuo L. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. G. pripažintinas recidyvistu, nes būdamas teistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą būnant pilnamečiu, ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinę analogišką nusikalstamą veiką (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straipsnis) kategorijoms, kaltinamasis per dviejų metų laikotarpį už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo nuteistas du kartus, taip pat vieną kartą teistas už nusikalstamą veiką, numatytą 243 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. jis taip pat pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymą, tačiau nuosprendis šiuo metu neįsiteisėjęs. Kaltinamasis dirba pagal individualios veiklos pažymą, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 74-75, 76-83, 84-95). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis). Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.) Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

Kaip jau minėta, kaltinamasis L. G. teisiamas ne pirmą kartą, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, matyti, kad prieš tai paskirtos bausmės teigiamo poveikio kaltinamajam neturėjo, kaltinamasis savo polinkio nusikalsti nepakeitė. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra pasiryžęs gydytis dėl alkoholio vartojimo, tačiau jokių jo ketinimus patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Įvertinus byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas spendžia, kad kaltinamajam L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, kad L. G. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. K. L. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, galiojant uždraudimui naudotis teise vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamasis per trumpą laiką teisiamas jau ketvirtą kartą, L. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones septynerių metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. G., būdamas neblaivus, nuomos sutarties pagrindu vairavo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „R.“ priklausantį automobilį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio savininkas neperdavė jo vairuoti neblaiviam kaltinamajam. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Emprekis duomenis automobilio vertė yra 9098 Eur su PVM (1 t., b. l. 36). Jokių papildomų duomenų, paneigiančių VšĮ Emprekis pažymoje nurodytą automobilio rinkos kainą, teismui nepateikta. Įvertinus šias aplinkybes, iš L. G. išieškotini 9098 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios L. G. paliktinos galioti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tenkinus UAB „R.“ prašymą, grąžintas savininkei, todėl jis paliktinas savininkės nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); laikmena su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt.) (vokas prie baudžiamosios bylos viršelio), paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2026 m. sausio 14 d. 4.38 val. iki 2026 m. sausio 14 d. 15.40 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 7 (septynerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. G. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 9098 Eur (devynis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti L. G. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad L. G. yra recidyvistas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininkės UAB „R.“ nuosavybėje; laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

K. L. G. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.