Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-05 · Administracinė byla Nr. AS-858-767-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-01-12Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-03-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-05
Bylos Nr.
AS-858-767-11
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00409-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
UAB „NMF Panda“
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Administracinė byla Nr. AS858-767/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00409-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „NMF Panda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „NMF Panda“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „NMF Panda“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (b. l. 2-4), prašydamas sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, VTPSPI Šiaulių skyrius) 2011 m. birželio 22 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-110622-00039 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) galiojimą iki įsigalios teismo sprendimas administracinėje byloje. Pareiškėjas pažymėjo, jog, neatlikus darbų iki galo, nesutvirtinus karkaso likusiais tvirtinimo elementais, viršutine ir šonine danga, kyla pavojus, kad pastato, esančio Tilžės g. 225A, Šiauliuose, karkasas gali sugriūti. Dėl ko būtų nepataisomai sugadintos konstrukcijos ir tai sukeltų didelę žalą pareiškėjui. Dėl to yra reali grėsmė, jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes surinkti sandėliavimo palapinės dėl sugadintų konstrukcijų pasidarytų nebeįmanoma.

Pareiškėjas nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi byloje Nr. I-393-621/2011 nutarta pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti ir iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Savavališkos statybos akto galiojimą (b. l. 29-32).

2011 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2011 m. rugpjūčio 10 d. atsakovo atskirasis skundas (b. l. 56-58), kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-693-621/2011 dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad su 2011 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi jis nesutinka ir mano, kad teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Manė, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytus motyvus ir visiškai nesivadovavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatomis ir nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pažymėjo, jog pareiškėjui Savavališkos statybos aktas surašytas už tai, kad adresu Tilžės g. 225, Šiauliuose neturėdamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento ūkio būdu stato sandėliavimo paskirties pastatą, kuris pagal atstumus tarp atramų (12 m ir didesnis) yra priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Patikrinimo metu asfaltuotoje aikštelėje ant stulpinių betoninių pamatų buvo montuojamas pastato metalinis karkasas iš surenkamų metalinių konstrukcijų. Pastato ilgis apie 48 m, plotis apie 25 m, aukštis apie 9 m. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrįstai leido pareiškėjui toliau tęsti savavališkus ypatingo pastato statybos darbus neturint parengto ir patvirtinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Teismo nutartyje, atsižvelgiant į nepagrįstus pareiškėjo motyvus, nurodyta, kad nesutvirtinus pastato karkaso likusiais tvirtinimo elementais, viršutine ir šonine danga, kyla pavojus, jog šis karkasas gali sugriūti ir tai sukeltų didelę žalą pareiškėjui, aplinkai ir žmonių sveikatai. Pabrėžė, jog pareiškėjo prašymą teismas patenkino atsižvelgdamas tik į pareiškėjo nurodytus argumentus ir neturėdamas jokio įrodymo, kad pastato sutvirtinimo darbus pareiškėjas atlieka pagal specialistų atliktus paskaičiavimus, atitinkančius statinio esminius reikalavimus. Manė, jog teismas turėjo ir privalėjo įvertinti tą faktą, kad statyba vykdoma savavališkai, kad pareiškėjas stato pastatą, kuris priskiriamas ypatingos kategorijos statiniams neturėdamas parengto ir patvirtinto statinio projekto. Pastato statybą pareiškėjas atlieka ūkio būdu nors vadovaujantis Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi būti ypatingų statinių statybos rangovu turi teisę tik atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Minėtame Statybos įstatymo straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad ūkio būdu ypatingo statinio statyba yra negalima. Pažymėjo, kad statinio karkasą uždengus danga žymiai padidėtų apkrovos karkasui dėl vėjo, kritulių ir taip atsirastų didesnė tikimybė, jog statinys gali neišlaikyti apkrovų ir sugriūti (ypač kai nėra projektinių sprendinių ir specialistų paskaičiavimų). Manė, kad pareiškėjas, uždengęs karkasą ruošiasi eksploatuoti sandėlį ir tada nuostoliai gali būti dar didesni, eksploatuojant taip pastatytą statinį gali nukentėti ir ten dirbsiantys žmonės.

Paaiškino, jog pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas yra vienas iš esminių reikalavimų, t. y. svarbu, kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų neigiamų pasekmių. Be to, eksploatuojant pastatą iškyla ir gaisrinės saugos klausimas, t. y. ar kilus gaisrui laikančios konstrukcijos galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas, dūmų plitimą statinyje, ar veiktų įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos. Manė, jog teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukeltų neigiamų padarinių ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims. Atsakovo nuomone, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę didesnė grėsmė kyla tęsiant statinio statybą be nustatyta tvarka parengto projekto, negu neatliekant jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti apsaugant statybvietę ir aplinką.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 60-62) nutarė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti ir iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Savavališkos statybos akto galiojimą. Teismas pabrėžė, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo padėčiai, nuostolių atsiradimas, nelaikytinos ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali apsunkintas ar tapti neįmanomas. Nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl galimos pastato griūties nesutvirtinus statinio karkaso nepagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl teismas darė išvadą, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą.

Teismo manymu, patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Savavališkos statybos aktą, pareiškėjas galės toliau tęsti statybos darbus. Todėl, įvertinus pareiškėjo prašyme bei atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas UAB „NMF Panda“ atskiruoju skundu (b. l. 66-67) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Savavališkos statybos akto galiojimą iki įsigalios teismo sprendimas administracinėje byloje. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, jog Savavališkos statybos akte reikalaujama tuoj pat sustabdyti sandėliavimo paskirties pastato, esančio Tilžės g. 225A, Šiauliuose, statybą, nevykdyti jokių kitų statybos darbų. Tačiau, kaip matyti iš nuotraukos, kuri pridedama prie Savavališkos statybos akto, sandėliavimo paskirties kilnojamojo daikto karkasas yra surinktas tik iš dalies. Neatlikus darbų iki galo ir nesutvirtinus šio karkaso likusiais tvirtinimo elementais, viršutine ir šonine danga, kyla pavojus, jog šis karkasas gali sugriūti. Dėl ko būtų nepataisomai sugadintos konstrukcijos ir tai sukeltų didelę žalą pareiškėjui. Dėl šios priežasties yra reali grėsmė, jog priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes surinkti sandėliavimo palapinės dėl sugadintų konstrukcijų pasidarytų nebeįmanoma. Pabrėžia, jog atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių priežasčių ir įrodymų, kodėl uždengus danga statinio karkasą žymiai padidėtų apkrovos karkasui dėl vėjo, kritulių ir taip atsirastų tikimybė, kad statinys gali neišlaikyti apkrovų ir sugriūti. Nurodo, jog, neatlikus darbų iki galo ir nesutvirtinus šio karkaso likusiais tvirtinimo elementais, viršutine ir šonine danga, kyla pavojus, kad šis karkasas gali sugriūti, nes tai nėra nekilnojamasis statinys, kurio elementai tvirtinami kitaip nei kilnojamojo daikto.

Atsiliepimas

Atsakovas VTPSPI Šiaulių skyrius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 71-73) prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodoma, jog teismas pagrįstai ir teisėtai panaikindamas taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę įvertino Statybos įstatymo nuostatas ir neleido pareiškėjui toliau tęsti savavališkų ypatingo pastato statybos darbų be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Teismas, panaikindamas 2011 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, įvertino tą faktą, kad statyba vykdoma savavališkai, kad pareiškėjas stato pastatą, kuris priskiriamas ypatingos kategorijos statiniams neturėdamas parengto ir patvirtinto statinio projekto. Pastato statybą pareiškėjas atlieka ūkio būdu, nors vadovaujantis Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi būti ypatingų statinių statybos rangovu turi teisę tik atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Pabrėžia, jog pareiškėjo motyvai, kad nesutvirtinus pastato karkaso likusiais tvirtinimo elementais, viršutine ir šonine danga, kyla pavojus, jog šis karkasas gali sugriūti ir tai sukeltų didelę žalą pareiškėjui, aplinkai ir žmonių sveikatai, yra atmestini. Nurodo, jog pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindžia prielaidomis, nepateikdamas jokių įrodymų, kad pastato sutvirtinimo darbus pareiškėjas atlieka pagal specialistų atliktus paskaičiavimus, atitinkančius statinio esminius reikalavimus.

Atsakovas pažymi, jog statinio karkasą uždengus danga žymiai padidėtų apkrovos karkasui dėl vėjo, kritulių ir taip atsirastų didesnė tikimybė, kad statinys gali neišlaikyti apkrovų ir sugriūti (nėra projektinių sprendinių ir specialistų paskaičiavimų). Mano, kad pareiškėjas uždengęs karkasą ruošiasi eksploatuoti sandėlį ir tuomet nuostoliai gali būti dar didesni, eksploatuojant taip pastatytą statinį gali nukentėti ir ten dirbsiantys žmonės. Pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas yra vienas iš esminių reikalavimų. Be to, eksploatuojant pastatą iškyla ir gaisrinės saugos klausimas, t. y. ar kilus gaisrui laikančios konstrukcijos galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas, dūmų plitimas statinyje, ar veiktų įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos. Pabrėžia, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones didesnė grėsmė kyla tęsiant statinio statybą be nustatyta tvarka parengto projekto, negu neatliekant jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti apsaugant statybvietę ir aplinką.

Pabrėžia, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau – ir STR 1.09.06:2010) 31 punktu, kuriame numatyta, kad pareigūnas, surašęs savavališkos statybos aktą, privalo patikrinti statybą ir nustatyti, ar toliau nevykdoma savavališka statyba, ar nevykdomi jokie statybos darbai, išskyrus darbai, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, patikrino Savavališkos statybos aktu sustabdytą statinio statybą ir surašė sustabdytos statybos patikrinimo aktą Nr. SSP-60-110829-00120, kuriame užfiksuota, kad pastato statyba baigta, pastate sandėliuojama gamybos produkcija.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria teismas nutarė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti ir iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Savavališkos statybos akto galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą, tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Teisėjų kolegija pastebi, jog Savavališkos statybos aktas pareiškėjui surašytas dėl sandėliavimo paskirties pastato, esančio Tilžės g. 225 A, Šiauliuose (b. l. 18-21). Savavališkos statybos aktas buvo surašytas, nes buvo pažeisti reikalavimai statytojui nustatyta tvarka turėti parengtą statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ir juo reikalaujama sustabdyti pastato statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę, aplinką (b. l. 18-21).

Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės grindžia tuo, kad, neatlikus darbų iki galo ir nesutvirtinus karkaso likusiais tvirtinimo elementais, viršutine ir šonine danga, kyla pavojus, jog šis karkasas gali sugriūti. Dėl to būtų nepataisomai sugadintos konstrukcijos ir tai sukeltų didelę žalą pareiškėjui. Pažymėjo, kad yra reali grėsmė, jog, priėmus teismo sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes surinkti sandėliavimo palapinės dėl sugadintų konstrukcijų pasidarytų nebeįmanoma (b. l. 66-67). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pabrėžtina, jog Savavališkos statybos akte pareiškėjui yra leidžiama atlikti darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę, aplinką. Taigi, pareiškėjui yra neuždrausta atlikti pačių reikalingiausių ir būtiniausių veiksmų, reikalingų apsaugoti asmenų saugumą, aplinką (b. l. 18-21). Teisėjų kolegijos nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų sugadintos pastato konstrukcijos ir dėl to pareiškėjas patirtų žalą, tai nėra pakankamas pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, dėl Savavališkos statybos akto nesustabdymo kilusi žala (t. y. sugadintų konstrukcijų kaina, jų statymo išlaidos ir kiti patirti nuostoliai) galėtų būti atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjo nurodomas tikslas išvengti galimų finansinių nuostolių ateityje taip pat pats savaime ABTĮ 71 straipsnio prasme nėra pagrindas pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina, jog reikalavimo priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti, kad teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Be to, teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo teiginius (t. y. kad pareiškėjas pastato statybą atlieka ūkio būdu, nors vadovaujantis Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi būti ypatingų statinių statybos rangovu turi teisę tik atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, jog statinio karkasą uždengus danga žymiai padidėtų apkrovos karkasui dėl vėjo, kritulių ir taip atsirastų didesnė tikimybė, kad statinys gali neišlaikyti apkrovų ir sugriūti (nėra projektinių sprendinių ir specialistų paskaičiavimų), galimybę, jog pareiškėjas uždengęs karkasą ruošiasi eksploatuoti sandėlį ir tuomet nuostoliai gali būti dar didesni, eksploatuojant taip pastatytą statinį gali nukentėti ir ten dirbsiantys žmonės) nurodo, jog didesnė grėsmė kyla tęsiant statinio statybą be nustatyta tvarka parengto projekto, negu neatliekant jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti apsaugant statybvietę ir aplinką.

Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. rugpjūčio 29 d. buvo patikrinta Savavališkos statybos aktu sustabdyta statinio statyba ir buvo surašytas sustabdytos statybos patikrinimo aktas Nr. SSP-60-110829-00120, kuriame užfiksuota, kad pastato statyba baigta, pastate yra sandėliuojama gamybos produkcija (b. l. 71-77). Į tai atsižvelgus galima daryti išvadą, jog pareiškėjas sutvirtino pastato konstrukcijas ir nebeliko pareiškėjo nurodytų priežasčių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, pažymi, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo administracinėje byloje įvykdymas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „NMF Panda“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis