Panevėžio apygardos teismo nutartis

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl NŽT 2023-09-22 įsakymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LAT 2011-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019-05-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 23 punktas).

13. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (LAT 2020-10-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020 30 punktas).

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (LAT 2023-03-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 50 punktas).

15. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (LAT 2018-08-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 44 punktas; 2019-06-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019 23 punktas).

16. Bylos duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) bendrija Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1999-03-06, o išregistruota 2022-09-08 ją likvidavus registro tvarkytojo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnį. Ieškovas V. P. nuo 2008-07-25 iki 2022-09-08 buvo išrinktas bendrijos valdytoju. 2000-07-28 tarp Vilniaus apskrities viršininko (nuomotojas) ir (duomenys neskelbtini) bendrijos (nuomininkė) buvo sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1319 kv. m. ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos 99 metams, kuri 2023-09-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2000-07-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo pasibaigusia“ pripažinta pasibaigusia.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškinys dėl NŽT 2023-09-22 įsakymo panaikinimo yra nesusijęs su V. P., kaip fizinio asmens, subjektinių teisių gynimu, o veikti kaip buvęs (duomenys neskelbtini) bendrijos valdytojas ieškinio pateikimo dienai (2024-11-05) jis neturėjo įgaliojimų ir subjektinės teisės, nes jie baigėsi 2022-09-08 kartu su Bendrijos išregistravimu iš juridinių asmenų registro likvidavus šį juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva 2022-09-08.

18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad LVAT 2024-12-18 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-635-520/2024 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-05-25 sprendimą ir bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei VĮ „Registrų centrui“ dėl 2021-08-30 sprendimo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir 2022-09-05 sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikino ir bylą pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismo vertinimu, vertinant skundžiamosios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, nes ieškinio pateikimo teismui dieną (2024-11-05) VĮ „Registrų centro“ sprendimas išregistruoti Bendriją iš Juridinių asmenų registro buvo ir šiuo metu yra galiojantis, nes tebėra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie yra nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

19. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes Bendrija, kuriai atstovauti ir kurios teises siekia ginti ieškovas V. P., negali būti siekiamos iškelti civilinės bylos proceso šalimi, nes, kaip numatyta CPK 38 straipsnio 1 dalyje, civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą (galėjimą turėti civilines teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimą įgyvendinti savo teises ir pareigas) turintys juridiniai asmenys. Kadangi Bendrija neteko civilinio procesinio veiksnumo ją likvidavus ir išregistravus iš juridinių asmenų registro, tai ir ieškovas V. P. (išregistruoto juridinio asmens buvęs valdytojas) neturi įgaliojimų ir subjektinės teisės reikšti ieškinio reikalavimų neegzistuojančio juridinio asmens vardu. Dėl šių argumentų bei motyvų nėra galimybės pasinaudoti ir CPK 45 straipsnio nuostatomis.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas V. P., kaip Bendrijos valdytojas, pareikšti ieškinį atsakovei dėl NŽT 2023-09-22 įsakymo panaikinimo galės tokiu atveju, jei teismas procesiniu sprendimu, vadovaudamasis CK 2.70 straipsnio 5 dalimi, atšauks inicijuotą juridinio asmens likvidavimą ir tuo pačiu atkurs jos valdytojo teisinį statusą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (LVAT 2024-12-18 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-635-520/2024 32 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais vertina ir pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovė UAB „Kokybės ženklas“, nebūdama 2000-07-28 valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, neturi savarankiškos subjektinės teisės ginčyti NŽT 2023-09-22 įsakymo, nes, minėta, valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri NŽT 2023-09-22 įsakymu pripažinta pasibaigusia, buvo sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko (jo teises ir pareigas perėmė NŽT) ir Bendrijos, o ne jos dalyvių (pastato bendraturčių). Taigi NŽT 2023-09-22 įsakymo panaikinimas nei ieškovei UAB „Kokybės ženklas“, nei civilinio proceso teisnumo ir veiksnumo netekusiai Bendrijai nesukels jokių teisinių pasekmių.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė UAB „Kokybės ženklas“, kaip daugiabučio namo bendraturtė, negali reikalauti ginti nuo galimų pažeidimų bet kieno, šiuo atveju – Bendrijos, galimai pažeistas teises ir ginčyti NŽT 2023-09-22 įsakymo net ir tuo atveju, jeigu teismas atšauktų Bendrijos likvidavimą, nes ji pagal bylos duomenis nebuvo Bendrijos organas, pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus iki likvidavimo neturėjo įgaliojimų veikti Bendrijos vardu (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias procesinės teisės normas, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-06 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.