Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.10; 1.3.4.1.5.2.1.8; 1.3.5.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7

2021 m. kovo 30 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Driverta“ atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Driverta“ ieškinį atsakovui M. V. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. visiškai atsiskaičiusi su atsakovu 2020-07-22 nutraukiant tarp šalių sudarytą darbo sutartį; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau ir – Darbo ginčų komisija, DGK) prašydamas išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetinės ir dienpinigius, iš viso 3000 Eur, savo prašymą grįsdamas tuo, kad pas ieškovę nuo 2017-04-28 iki 2020-07-22 dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi; darbo sutartis su atsakovu nutraukta darbuotojo iniciatyva, tačiau nutraukus darbo santykius su atsakovu esą nebuvo pilnai atsiskaityta darbo sutarties nutraukimo dieną. Atsakovo teigimu jam nesumokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigiai. DGK 2020-10-02 sprendimu Nr. DGKS-5756 atsakovo prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 272,15 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigius už 2020 m. liepos mėn., 2424,44 Eur atostoginius ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją ir 2371,91 Eur netesybas. Ieškovė su DGK sprendimu nesutinka, nes, nutraukiant darbo sutartį, su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta. Pagal šalių sudarytą 2017-04-28 darbo sutartį Nr. 12, atsakovas priimtas dirbti pas ieškovę vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutarties 1.3 punkte nustatytas valandinis darbo užmokestis – 3,03 Eur/val. Nuo 2017-12-29 nurodytas darbo sutarties punktas pakeistas, kurio nustatomas valandinis įkainis – 3,20 Eur/val. Nuo 2018-12-28 nurodytas darbo sutarties punktas pakeistas, kurio nustatomas valandinis įkainis – 4,50 Eur/val. Taip pat šalys susitarė, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas vieną kartą per mėnesį, iki kalendorinio mėnesio 15 dienos už parėjusį mėnesį. Nuo 2019-12-30 nurodytas darbo sutarties punktas pakeistas, kurio nustatoma, kad mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis padaugintas iš koeficiento 1.6505. Taip pat šalys susitarė, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas vieną kartą per mėnesį, iki kalendorinio mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį. Šalių pasirašytos ir sulygtos darbo sutarties pagrindu ieškovė skaičiavo ir mokėjo atsakovui darbo užmokestį nuo darbo sutarties sudarymo pradžios (2017-04-28) iki jos nutraukimo darbuotojo iniciatyva (2020-07-22). Dėl kitokio darbo užmokesčio dydžio susitarta nebuvo. Šalys niekada nesitarė, jog atsakovui bus mokamas atsakovo nurodyto dydžio (nuo 2019 m. gegužės mėn. 97 Eur atlyginimas už darbo dieną) darbo užmokestis. Tarp šalių niekada nekildavo ginčų dėl dienpinigių dydžio iki atsakovas nutraukė darbo santykius. Nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad ieškovė kokiais nors veiksmais leido atsakovui tikėtis, jog jam bus mokama maksimali dienpinigių norma.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreipėsi į DGK, nes jam nebuvo išmokėti priklausantys atostoginiai ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija. Atsakovas šį savo reikalavimą grindė elementariu skaičiavimu – viena jo darbo diena buvo „įkainuota“ fiksuotu 97 Eur dydžio atlyginimu. Būtent tai ir sudarė esminį ginčą, nes ieškovė užėmė poziciją, kad viskas buvo išmokėta pagal jos buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokio fiksuota atlyginimo esą niekada nebuvo. Atlikus elementarų matematinį skaičiavimą yra matyti, kad, įvertinus faktiškai ieškovės mokamas pinigų sumas bei faktiškai atsakovo dirbtą laiką komandiruotėse, gaunama, kad už vieną dieną komandiruotėje sudaro tiksliai 97 Eur. Tikrasis susitarimas tarp ieškovės, kaip darbdavio, ir atsakovo, kaip darbuotojo, buvo susitarti dėl darbo apmokėjimo už dieną komandiruotėje, šią sumą buhalterinėje apskaitoje skaidant į dvi dalis – darbo užmokestį (nurodytą darbo sutartyje) bei dienpinigius. Atsakovui niekada nebuvo žinoma, kaip ieškovė savo buhalterinėje apskaitoje skaičiuoja ir taiko atsakovui priklausančius dienpinigius, taip pat nežinoma, kaip ieškovė skaičiavo atsakovo atostoginius. Teigia, kad ieškovė sąmoningai jam priklausančius atostoginius į buhalteriją traukė tik formaliai, su vieninteliu tikslu – kad nereikėtų jų kompensuoti nutraukiant darbo sutartį. Nors ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose yra nurodyta, kad neva atsakovui yra apskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai, tačiau faktiškai pagal atsakovo banko sąskaitos duomenis tokie išmokėjimai nebuvo atlikti. Ieškovė nepateikė jokio konkretaus skaičiavimo, kurio pagrindu įrodinėtų aplinkybę, kad atsakovui buvo išmokėti atostoginiai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbo užmokesčio ir atostoginių skaičiavimo. Šalys susitarė dėl darbo užmokesčio, kuris buvo keičiamas. Paskutiniu susitarimu šalys susitarė, kad mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis padaugintas iš koeficiento 1.6505. Taip pat šalys susitarė, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui dienpinigius, apskaičiuotus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio. Jokio kito susitarimo dėl atlyginimo tarp šalių nebuvo. Per visą darbo laikotarpį atsakovas ginčo dėl jam mokamo atlyginimo dydžio nekėlė. Darbo užmokesčio skaičiavimo akte išdėstyta, kiek laiko dirbo atsakovas, kokio dydžio dienpinigiai buvo išmokėti. Per visą atsakovo išdirbtą laikotarpį jam priklausė 82 dienos atostogų. Paskutinėje pažymoje apskaičiuoti mokėtini atostoginiai. 2017 m. ir 2019 m. atsakovui buvo suteikta po 17 kalendorinių dienų atostogų. Iš 2019 m. banko išrašo matyti, jog atsakovui rugpjūčio mėnesį išmokėta 3007 Eur. Dalis dienpinigių buvo išmokama, kai darbuotojas buvo komandiruotėje, dalis grįžus iš komandiruotės. 2019-10-08 atsakovas pateikė prašymą dėl 13 kalendorinių dienų atostogų suteikimo. 450 Eur atostoginiai išmokėti 2019-10-14. 2019 m. gruodžio mėnesį atostoginiai paskaičiuoti už 19 kalendorinių dienų ir išmokėti. 2020 m. vasario mėnesį atsakovui už 5 kalendorines dienas paskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai. Nutraukus darbo santykius liko nepanaudota 11 dienų atostogų, už kurias kompensacija buvo sumokėta. Komandiruočių įsakymuose nėra nurodyta, kokia suma bus mokama, dėl atlyginimo susitarta darbo sutartyje. 2020 m. avansinėje apyskaitoje matomi skaičiuojami dienpinigiai. Ieškovė mokėdama dienpinigius nepažeidė darbo sutarties ar įstatymų normų. Darbuotojui išeinant iš darbo permokėta suma įskaitoma į avansą. Nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl 97 Eur už dieną darbo užmokesčio.

Atsakovo atstovas posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad buvo konkretus susitarimas tarp šalių dėl 97 Eur darbo užmokesčio už dieną komandiruotėje. Lietuvoje atsakovas nedirbo. Toks susitarimas užfiksuotas darbo sutartyje nebuvo, tačiau tai matyti iš atsakovui pervedamų piniginių lėšų sumų. Ginčas kilo, kai atsakovas išėjo iš darbo ir ieškovė su juo pilnai neatsiskaitė. Atsakovui nebuvo žinoma, kaip paskaičiuotas atlyginimas, įsakymų dėl komandiruočių, atsiskaitymo lapelių negaudavo. Atostoginių atsakovas negavo, suprato, kad jie yra kaupiami ir bus išmokėti vėliau. Mano, kad ieškovė manipuliavo skaičiais – priskaičiuojamo darbo užmokesčio, dienpinigių, atostoginių dydžiais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2017-04-28 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 12, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovės įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, o darbo sutarties 3 punkte nustatytas valandinis darbo užmokestis – 3,03 Eur/val. Nuo 2018-01-01 nurodytas darbo sutarties punktas pakeistas, kuriuo nustatomas valandinis įkainis – 3,20 Eur/val. Nuo 2019-01-01 nurodytas darbo sutarties punktas pakeistas, kuriuo nustatomas valandinis atlygis – 4,50 Eur/val. Taip pat šalys susitarė, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas vieną kartą per mėnesį, iki kalendorinio mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį. Nuo 2020-01-01 nurodytas darbo sutarties punktas pakeistas, kuriuo nustatoma, kad mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis, padaugintas iš koeficiento 1.6505. Šalys susitarė, jog darbo užmokestis darbuotojui išmokamas vieną kartą per mėnesį, iki kalendorinio mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį. Minėtos sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, jog komandiruočių metu darbdavys mokės darbuotojui sumažintą dienpinigių normą už komandiruotėje būtą laiką, bet ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos normos, ir darbuotojas su tuo sutinka. Atsakovo darbo pas ieškovę metu, ieškovės direktorius įsakymais atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotes. Paskutiniu 2020-07-01 įsakymu atsakovas buvo komandiruotas į Daniją nuo 2020-07-01 iki 2020-07-04. Atsakovas teikė ieškovei prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kuriais prašė suteikti jam atostogas nuo 2020-02-19 iki 2020-02-25, nuo 2019-12-02 iki 2019-12-31, nuo 2019-10-09 iki 2019-10-25, nuo 2019-08-07 iki 2019-08-30. Darbo sutartis nutraukta 2020-07-22 atsakovo prašymu Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas 2020-07-30 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš darbdavio nesumokėtą darbo užmokestį kartu su dienpinigiais už paskutinį darbo mėnesį (2020 m. liepos mėn.) 272,15 Eur (atskaičius mokesčius), atostoginius už suteiktas ir neapmokėtas atostogas bei nepanaudotų atostogų kompensaciją, taip pat komandiruotės išlaidas (pastarojo reikalavimo atsakovas darbo bylos nagrinėjimo metu atsisakė). Darbo ginčų komisija 2020-10-02 sprendimu atsakovo prašymą patenkino ir nusprendė išieškoti iš UAB „Driverta“ atsakovo naudai 272,15 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei dienpinigius už 2020 m. liepos mėn.; 2424,44 Eur (neatskaičius mokesčių) atostoginius ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją; 2371,91 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Iš avanso apyskaitos už laikotarpį 2020-01-01 – 2020-07-31 matyti, jog atsakovas šiuo laikotarpiu buvo komandiruotas į Daniją, darbuotojo skola įmonei nurodyta 611,17 Eur. 2020-08-21 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas užfiksuota, jog atsakovui už liepos mėn. priskaičiuota 422,28 Eur darbo užmokesčio, 542,85 Eur nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija, 224 Eur kitų išmokų, iš viso priskaičiuota išmokėti (atskaičius mokesčius) 854,02 Eur. Darbo užmokesčio žiniaraštyje 2020 m. liepos mėn. nurodyta, kad atsakovui mokėtina suma išskaičius mokesčius 630,02 Eur. Darbo užmokesčio žiniaraštyje 2019 m. rugpjūčio mėn. nurodyta, kad atsakovui mokėtina suma išskaičius mokesčius 482,50 Eur, priskaičiuota 584,63 Eur atostoginių; darbo užmokesčio žiniaraštyje 2019 m. spalio mėn. nurodyta, kad atsakovui mokėtina suma išskaičius mokesčius 573,12 Eur, priskaičiuota 450,32 Eur atostoginių; darbo užmokesčio žiniaraštyje 2019 m. gruodžio mėn. nurodyta, kad atsakovui mokėtina suma išskaičius mokesčius 438,09 Eur, priskaičiuota 644,10 Eur atostoginių; darbo užmokesčio žiniaraštyje 2020 m. vasario mėn. nurodyta, kad atsakovui mokėtina suma išskaičius mokesčius 555,07 Eur, priskaičiuota 202,55 Eur atostoginių. Iš mokėjimo nurodymų matyti, jog ieškovė 2020-07-22 atsakovui pervedė 18,85 Eur, 2020-03-12 – 1455 Eur, 2019-12-11 – 2910 Eur, 2019-11-12 – 873 Eur, 2019-10-11 – 2960 Eur, 2019-08-12 – 3007 Eur. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė 2019-08-13 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 3007 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 07 mėn. ir dienpinigiai; 2019-09-13 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 194 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 08 mėn. ir dienpinigiai; 2019-10-14 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2960 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 09 mėn. ir dienpinigiai; 2019-11-12 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 873 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 10 mėn. ir dienpinigiai; 2019-12-12 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2910 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 11 mėn. ir dienpinigiai; 2020-02-12 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2619 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 01 mėn. ir dienpinigiai; 2020-03-13 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 1455 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 02 mėn. ir dienpinigiai; 2020-04-14 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2328 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 03 mėn. ir dienpinigiai; 2020-05-13 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2910 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 04 mėn. ir dienpinigiai; 2020-06-15 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 873 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 05 mėn. ir dienpinigiai; 2020-07-13 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2910 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama atlyginimas už 06 mėn. ir dienpinigiai; 2020-07-22 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 18,85 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama galutinis atsiskaitymas. 2021-02-26 ieškovės parengtoje pažymoje apie išmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius nurodyta, kad atsakovui už visą jo darbo laikotarpį pas ieškovę išmokėta 15513,19 Eur darbo užmokesčio, 46001,28 Eur dienpinigių, 2881,72 Eur atostoginių, 46,66 Eur nedarbingumo išmokos, iš viso 64442,85 Eur. Iš skelbimų, patalpintų internetinėje erdvėje, kopijų matyti, jog ieškovė skelbimuose nurodo, jog ieško tolimųjų reisų vairuotojų po Europą ir nurodo atlyginimą 85-95 Eur už kalendorinę dieną (nuo kortelės įdėjimo iki išėmimo), kitame skelbime deklaruoja, jog apmokėjimas 90-98 Eur į dieną (nuo kortelės įdėjimo iki išėmimo).

Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už darbą sąlygų vertinimo, darbo užmokesčio su dienpinigiais už 2020 m. liepos mėn., kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir atostoginių už 2019-2020 metus sumokėjimo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais. DK 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). DK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės, kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktas numato, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai); kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Be to, aprašo 9 punktas numato, kad, jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Aprašo 10 punktas numato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykių sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Išimtis - nebent šalys (darbuotojas ir darbdavys) susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo atleidimo iš darbo dienos. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019).

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovui darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo mokami tokie ir taip, kaip buvo numatyta šalių sudarytoje darbo sutartyje, be to, atsakovui buvo priskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas tvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog nuo 2019 m. gegužės mėn. jam bus mokamas 97 Eur atlyginimas už darbo dieną komandiruotėje (nuo vairuotojo kortelės įdėjimo iki išėmimo), o priskaičiuoti atostoginiai už ginčo laikotarpį (2019-2020 metus) bei kompensacija už nepanaudotas atostogas jam nebuvo išmokėti.

Iš bankinių pavedimų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kitų dokumentų, pateiktų byloje bei Darbo ginčų komisijos byloje, matyti, kad atsakovui 2019-08-13 bankiniu pavedimu išmokėta 3007 Eur atlyginimo už liepos mėn. ir dienpinigių (nurodyta mokėjimo paskirtyje). 2019 m. liepos mėn. atsakovas komandiruotėje išbuvo visas 31 kalendorinę dieną, tokiu atveju apmokėjimas už dieną sudaro 97 Eur (3007 Eur / 31 k.d. = 97 Eur). 2019-09-13 bankiniu pavedimu ieškovui išmokėta 194 Eur atlyginimo už rugpjūčio mėn. ir dienpinigių. 2019 m. rugpjūčio mėn. komandiruotėje išbūta (iki vairuotojo kortelės išėmimo) 2 dienos (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį įvertinus parvykimą – 3 d.), apmokėjimas už dieną sudaro 97 Eur (194 Eur / 2 k.d. = 97 Eur). Analogiški skaičiavimai už kitus mėnesius (2019 m. spalio mėn. – 2020 m. birželio mėn.) taip pat patvirtina 97 Eur už dieną apmokėjimą už komandiruotėje išbūtą laiką. 2020-07-13 bankiniu pavedimu ieškovui išmokėta 2910 Eur atlyginimo už birželio mėn. ir dienpinigių. 2020 m. birželio mėn. atsakovas komandiruotėje išbuvo visas 30 kalendorinių dienų ir apmokėjimas už dieną vėlgi sudaro 97 Eur (2910 Eur / 30 k.d. = 97 Eur).

Iš šalių sudarytos darbo sutarties matyti, jog ieškovė (darbdavė) yra įsipareigojusi ir turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau turi teisę mokėti ir 50 proc. dienpinigius. Pastebėtina, jog darbo sutartyje nėra numatyti jokie konkretūs kriterijai, kurių pagrindu nustatomas konkretus dienpinigių dydis konkrečios komandiruotės metu. Analizuojant darbo sutarties turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio šalių susitarimas dėl dienpinigių neprieštarauja teisės aktams, tačiau darbuotojas prieš kiekvieną komandiruotę turi būti supažindintas su konkrečios komandiruotės metu darbdavio taikytinu dienpinigių dydžiu. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog Apraše įvirtinti kiekvienos šalies skirtingi maksimalūs dienpinigių dydžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė informacijos apie kas mėnesį apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas atsakovui neteikė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovui nebuvo teikiami atsiskaitymo lapeliai. Tai matyti ir iš banko mokėjimo nurodymų, kad atlikdamas bankinį pavedimą darbuotojui darbdavys pavedimo paskirtyje visada nurodydavo: atlyginimas už (atitinkamą) mėnesį ir dienpinigiai, tačiau atskirai neišskirdavo, nedetalizuodavo, kokią dalį išmokamos sumos sudaro darbo užmokestis, kokią dalį kelionės išlaidos, kokią dalį dienpinigiai. Be to, pagal DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą specialią įrodinėjimo pareigos paskirstymo darbo bylose taisyklę, ne darbuotojas turi įrodyti savo reiškiamo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas pagrįstumą, bet darbdaviui tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo faktą. Tokia taisyklė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad darbdavys atsako už tinkamą darbo santykių įforminimą, savo vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą, todėl darbdavys privalo turėti visus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos, įrodinėdamas atsiskaitymo su darbuotoju faktą, privalo pateikti teismui. Teismo posėdžio metu, taip pat ir DGK bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti tikslios dienpinigių apskaičiavimo tvarkos.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, remdamasis civilinėje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp darbo sutarties šalių buvo kitokio pobūdžio sutarimas dėl apmokėjimo už darbą ieškovės įmonėje, nei jis yra užfiksuotas šalių pasirašytoje darbo sutartyje. O būtent, atsakovas M. V. ir UAB „Driverta“ atsakingas asmuo buvo sutarę, kad už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną atsakovui bus mokamas ne mažesnis nei 97 Eur dydžio darbo užmokestis. Teismas pagrįstais laiko atsakovo argumentus, kad pastarajam nebuvo svarbu, kokiu būdu ir tvarka ieškovė skaičiuoja darbuotojo darbo užmokestį, jis nežinojo ir nesigilino, kokio dydžio dienpinigius ieškovė jam moka, kaip skaičiuoja atlyginimą. Atsakovas skaičiavo, kad jo vienos dienos darbo užmokestis sudarytų ne mažesnę nei 97 Eur sumą ir iki tos dienos, kol ieškovė tokią sumą mokėjo, nekėlė darbdaviui pretenzijų. Iš pateiktų dokumentų analizės matyti, kad tokio dydžio sutartą darbo užmokestį ieškovė atsakovui mokėjo ne trumpiau kaip metus laiko (pagal atsakovo pateiktus skaičiavimus nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn.) ir šis darbo užmokesčio dydis nekito iki 2020 m. birželio. Civilinėje byloje surinktus būtent tokius faktinius duomenis visiškai patvirtina byloje atsakovo pateikti darbo skelbimai apie tai, kad UAB „Driverta“ siūlo darbą tolimųjų reisų vairuotojams ir nurodo, kad apmokėjimas už darbą sieks 85 – 98 Eur už dieną. Šių išdėstytų argumentų bei atsakovo pateiktų įrodymų ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė.

Nustačius ir konstatavus faktinę aplinkybę, kad civilinės bylos šalys buvo sutarę dėl 97 Eur dydžio darbo užmokesčio už kiekvieną atsakovo komandiruotėje išbūtą darbo dieną, pagrįstai laikytina, kad ieškovė, nuo 2020-07-22 nutraukusi su atsakovu sudarytą darbo sutartį, nebuvo su juo pilnai atsiskaičiusi, t. y. nebuvo darbuotojui sumokėjusi viso jam priklausiusio išmokėti darbo užmokesčio už 2020 m. liepos mėn. Už darbą 2020 m. liepos mėn., t. y. už 3 kalendorines dienas komandiruotėje atsakovui išmokėtina suma sudaro 291 Eur (97 Eur x 3 k.d.), atsakovui išmokėta 18,85 Eur, todėl nesumokėta darbo užmokesčio ir dienpinigių suma sudaro 272,15 Eur atskaičius mokesčius (291 Eur - 18,85 Eur). Iš šios sumos darbo užmokestis sudaro 3 d. x 8 val. x 3,72 Eur x 1,6505 = 147,36 Eur (neatskaičius mokesčių), likusi dalis – dienpinigiai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas parašė atostogų prašymus suteikti jam kasmetines atostogas laikotarpiais nuo 2017-12-27 iki 2018-01-19 (17 d. d.), nuo 2019-08-07 iki 2019-08-30 (17 d. d.), nuo 2019-10-09 iki 2019-10-25 (13 d. d.), nuo 2019-12-02 iki 2019-12-31 (19 d. d.) ir nuo 2020-02-19 iki 2020-02-25 (5 d. d.), iš viso 71 darbo diena. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo bendra per visą darbo santykių laikotarpį įgyta teisė į 82,26 darbo dienas kasmetinių atostogų, iš jų suteikta 71 darbo diena, nepanaudotų atostogų kompensacija priskaičiuota už 11,26 darbo dieną. Kaip minėta, ginčas kilęs dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir atostoginių už 2019-2020 metus sumokėjimo.

Ieškovės teigimu ir skaičiavimu (2021-02-26 pažyma, darbo byloje esanti pažyma, darbo bylos 86-87 lapai) 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovui priskaičiuota 584,63 Eur atostoginių, 2019 m. spalio mėn. priskaičiuota 450,32 Eur atostoginių, 2019 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 641,10 Eur atostoginių, 2020 m. vasario mėn. priskaičiuota 202,55 Eur atostoginių, 2020 m. liepos mėn. priskaičiuota 542,84 Eur nepanaudotų atostogų kompensacija. Bendra atostoginių ir nepanaudotų atostogų kompensacijos suma sudaro 2424,44 Eur (neatskaičius mokesčių). Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad šios sumos atsakovui buvo faktiškai išmokėtos – to negalima nustatyti nei iš mokėjimo pavedimų, nei iš avansinių apyskaitų, nei iš kitų bylos duomenų, todėl šiuo atveju sutiktina ir su Darbo ginčų komisijos padaryta išvada, kad atostoginiai į ieškovės buhalterinę apskaitą buvo traukiami tik formaliai, kad nereikėtų jų kompensuoti nutraukiant darbo sutartį.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ji pilnai atsiskaitė su atsakovu, tai yra sumokėjo darbo užmokestį su dienpinigiais, priskaičiuotus atostoginius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nutraukiant su atsakovu darbo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178, 185 straipsniai), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 272,15 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2020 m. liepos mėn., 2424,44 Eur (neatskaičius mokesčių) atostoginių ir nepanaudotų atostogų kompensacija.

Nors ieškovė ieškiniu atskirai nepasisakė ir nekėlė ginčo dėl DGK sprendimu priteistų netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi ieškovė laiko, jog yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, tačiau teismas nors ir nevertina DGK priimto sprendimo teisėtumo, tačiau šis sprendimas, nagrinėtinos bylos kontekste, laikytinas kaip vienas iš įrodymų, bei nustatęs, jog vis dėl to ieškovė pilnai ir tinkamai neatsiskaitė su darbuotoju, sprendžia, jog turi pareigą pasisakyti ir dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Visų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ieškovė su atsakovu neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną ir dėl tokio neatsiskaitymo nėra atsakovo kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 1017,23 Eur neatskaičius mokesčių (48,21 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis x 21,2 darbo diena (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius). Netesybos, skaičiuojant nuo 2020-07-23 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-03-30) sudarytų 6103,38 Eur (1017,23 Eur x 6 mėn.).

Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo darbo santykių pas ieškovę trukmę, neišmokėtą galutinio atsiskaitymo sumą (įvertinant ir tai, jog ieškovė buvo/yra įsitikinusi, jog ji teisingai ir teisėtai išmokėjo visą atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas mokėtinas sumas, dėl ko ir kilo ginčas), sprendžia, jog išieškotinų netesybų dydis būtų adekvatus, proporcingas padarytam pažeidimui, nepažeistų abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų, netesybas priteisiant tokio dydžio, kokios jos buvo priteistos Darbo ginčų komisijos sprendimu, t. y. už 2 mėnesius ir 7 dienas, kas sudaro 2371,91 Eur (neatskaičius mokesčių).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas patyrė 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Driverta“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. V. iš ieškovės UAB „Driverta“ 272,15 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių, 2424,44 Eur (neatskaičius mokesčių) atostoginių ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos, 2371,91 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų ir 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti Šiaulių darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. APS-109-16823/2020.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.