Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Laurai Norvilaitei, Simonai Šukytei, Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovei B. Š., ieškovės atstovui advokatui Mantui Liugui, atsakovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovei S. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame ieškovė reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 70590,00 Lt nuostolių (b.l. 135-138). Nagrinėjant bylą teisme (b.l. 172), ieškovė savo reikalavimą sumažino iki 36130,00 Lt (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1997 metais atsakovė nebuvo AB "Klaipėdos namų statybos kombinatas" narė ir ji negalėjo tiesiogiai įsigyti buto, todėl atsakovė kartu su ieškove konkliudentiniais veiksmais išreikšdamos savo valią sukūrė prievolinius santykius. Ieškovė kaip AB „Klaipėdos namų statybos kombinato“ narė įsipareigojo savo lėšomis nupirkti 3-ų kambarių, 76,68 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo paimti lengvatinę paskolą ir nupirkti nurodytą butą. 1997-12-10 ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus ir nupirko nekilnojamąjį turtą, tačiau buto pirkimo - pardavimo sutarties su atsakove negalėjo sudaryti iki jai bus suteikta lengvatinė paskola. 1999-02-08 ginčo butas buvo apdraustas nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas‘ sutiko suteikti atsakovei paskolą būstui pirkti su sąlyga, jog ieškovė pasirašys laidavimo sutartį. Ieškovė neturėjo priežasčių nepasitikėti atsakove, kuri tuo metu buvo ieškovės sūnėno A. S. sugyventinė, augino dukrą iš pirmos santuokos A. G. ir A. S. sūnų M. S., todėl sutiko laiduoti už atsakovę. Klaipėdos vykdomajame komitete 1999-02-13 atlikus visus lengvatinės paskolos formalumus, buvo sudaryta buto pardavimo sutartis. Sutartyje atsakovė įsipareigojo sumokėti nurodytą buto kainą – 100000,00 Lt, padengti visas ieškovės išlaidas, susijusias su perkamu butu. Ieškovė patyrė 51750,00 Lt buto pirkimo išlaidų, 48250,00 Lt įrengiant butą, 850,00 Lt buto draudimo išlaidų, 300,00 Lt turto vertinimo, 200,00 Lt teisinių paslaugų išlaidų, 35000,00 Lt paskolos R. R. grąžinimo išlaidų, grąžino už atsakovę 63580,00 Lt paskolos, 4060,00 Lt palūkanų, negavo 14800,00 Lt įmokos pagal buto pardavimo sutartį, viso 218790,00 Lt. Atsakovė jai grąžino 85200,00 Lt ir 63000,00 Lt, iš viso 148200,00 Lt.

Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, atsakovės atstovė ieškinio nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės. 1997-12-10 AB „Klaipėdos namų statyba“ išduotoje pažymoje nurodyta, jog ieškovei leidžiama savo lėšomis dalyvauti buto, esančio (duomenys neskelbtini), statyboje, sumokant už buto pirkimą 51750,00 Lt. 1998-02-04 pažyma įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo rejestro knygoje (b.l. 7, 30). 1997-12-15 patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 1, 2 punktais nuomininkui suteikta teisė nemokėti nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalinius patarnavimus, tačiau jis įpareigotas savo lėšomis iki 1998-12-15 atlikti nebaigtus apdailos darbus ir santechnikos prietaisų pastatymo darbus (civilinė byla Nr. 2-834-122/2010, b.t. 1, b. l. 12). 1997-12-15 R. R. su atsakovės sugyventiniu A. S. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią kreditorė suteikė 35000,00 Lt paskolą skolininkui vidaus remonto darbams atlikti. Sutartyje atlikti įrašai, kad A. S. 2006-02-09 grąžino paskolą – 31875,00 Lt mokėjimo pavedimu ir 3125,00 Lt grynais (civilinė byla Nr. 2-834-122/2010, b.t. 1, b.l. 19-20). 1999-02-08 DUAB „Baltijos garantas“ ir ieškovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 011560, pagal kurią nekilnojamasis turtas apdraustas laikotarpiu nuo 1999-02-09 iki 2009-02-08, kasmet iki kiekvienų metų vasario 8 d. sumokant 170,00 Lt įmoką (b.l. 57). 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. 653047, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti atsakovei 85200,00 Lt paskolą laikotarpiui iki 2009-01-05 butui pirkti, o atsakovė įsipareigojo naudoti paskolą pagal paskirtį, grąžinti ją bankui pagal sutartyje nustatytą grafiką ir nustatytomis datomis (b.l. 9-10). 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir ieškovė sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo kreditoriui įvykdyti visas prievoles, kylančias iš 1999-02-09 paskolos sutarties Nr. 653047, tai yra padengti 85200,00 Lt paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius (b.l. 11-12, 31). 1999-02-09 Klaipėdos 4-ajame notarų biure ieškovė ir atsakovė sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1194, kurioje nurodyta buto kaina – 100000,00 Lt, sumokėta buto kainos dalis – 14800,00 Lt. Sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo gavusi 85200,00 Lt lengvatinę paskolą iš AB „Lietuvos taupomasis bankas“ iki 1999-02-15 pervesti į ieškovės sąskaitą nesumokėtą buto kainos dalį (civilinės bylos Nr. 2-834-122/2010, b.t.1, b.l. 131). 2005-12-14 atsakovė ir Nordea Bank Finland Plc sudarė kreditavimo sutartį Nr. 05/12/132 L, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 98000,00 Lt kreditas šeimos poreikių tenkinimui (b.l. 106-118). 2006-01-25 atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 63000,00 Lt sumą, nurodydama pavedimo pobūdį „sąskaitos papildymas“ (b.l. 14). 2009-09-29 „Swedbank“, AB kaip AB „Lietuvos taupomasis bankas“ teisių perėmėjas nurodė, kad kreditas pagal 1999-02-09 paskolos sutartį Nr. 653047 grąžintas 2006-01-12 dieną, o per laikotarpį nuo 2006-01-12 kreditoriui grąžinta 21619,36 Lt (b.l. 13, 33). Ieškovė laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2006-01-12 kreditoriui „Swedbank“, AB sumokėjo 52368,64 Lt kredito dalį, 4498,92 Lt palūkanų ir 1,56 Lt delspinigių (b.l. 53-55, 160, 181).

Ieškovė ieškinį grindė CK 6.237 straipsnio, 6.242 straipsnio nuostatomis, t. y. materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą. Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Formuojama teismų praktika, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiūriu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės.

Dėl 14800,00 Lt priteisimo , 51750, 00 Lt, 48250,00 Lt panaudojimo.

Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė praturtėjo 14800,00 Lt suma, kadangi ji nesumokėjo jai 14800,00 Lt pagal šalių sudarytą 1999-02-09 Klaipėdos 4-ajame notarų biure buto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1194. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, kadangi ieškovė sumokėjo Klaipėdos NSK 51750,00 Lt, 48250,00 Lt panaudojo buto įrengimui, o atsakovė jai dalies šių išlaidų neatlygino.

Atsakovė įrodinėjo, jog ji už iš ieškovės įsigytą butą pagal 1999-02-09 pirkimo – pardavimo sutartį yra visiškai atsiskaičiusi, sumokėdama jai 100000,00 Lt.

Remiantis formuojama teismų praktika, kadangi ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė praturtėjo pagal sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Formuojama teismų praktika, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005).

Byloje kilo šalių ginčas dėl nekilnojamojo daikto, tai yra buto pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo tuo aspektu, ar pirkėja įvykdė pareigą sumokėti visą šalių sutartą kainą už nupirktą daiktą.

Sutarties sudarymo metu galiojusio (1964 m., 1998-12-15, įsigaliojo 1998-12-31) CK 253 straipsnyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą, CK 255 straipsnyje nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, CK 256 straipsnyje nustatyta, kad parduodamo turto kaina nustatoma šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.

Tokiu būdu, šalių sudarytai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nustatė privalomą notarinę formą, tokia sutartis turėjo būti registruojama viešajame registre, konkreti daikto kainos sumokėjimo tvarka įstatymu numatyta nebuvo, todėl šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje turėjo galimybę numatyti joms priimtiną atsiskaitymo tvarką. Sutarties 2 punktu šalys numatė, kad buto kaina yra 100000,00 Lt, iš kurių ieškovė 14800,00 Lt gavo iš atsakovės prieš sutarties sudarymą, o likusią 85200,00 Lt sumą atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei iki 1999-02-15, pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. 45149 AB „Lietuvos taupomasis bankas“, Klaipėdos m. skyriaus Manto filiale, paskolą iš AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (civilinės bylos Nr. 2-834-122/2010, b.t.1, b.l. 131). Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė sutartyje nustatytu terminu ir tvarka pervedė per banką į ieškovės sąskaitą 85200,00 Lt sumą Lt.

CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Prie oficialių rašytinių įrodymų priskiriami ir notarų patvirtinti dokumentai (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi notaro patvirtinta sutartis pripažįstama prima facie, tai yra didesnę galią turinčiu, įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Byloje dalyvaujantis asmuo, ginčijantis tam tikras aplinkybes, visų pirma turi paneigti šias aplinkybes patvirtinančius didesnės galios įrodymus. Prima facie įrodymu patvirtintas aplinkybes paneigti liudytojų parodymais gali būti leidžiama tik konstatavus, kad draudimas juos panaudoti prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pripažįstama, kad byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių, jog ieškovė negavo iš atsakovės 14 800,00 Lt prieš 1999-02-09 buto pirkimo - pardavimo Nr. 1194 sutarties sudarymą.

Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Teismui pasiūlius, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl sutarties ar jos dalies dėl atsiskaitymų pagal ginčo sutartį (2 punkto) pripažinimo negaliojančiais (b.l. 172). Todėl teismas laiko neįrodytomis ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, jog ji negavo iš atsakovės 14800,00 Lt prieš 1999-02-09 buto pirkimo - pardavimo Nr. 1194 sutarties sudarymą.

Byloje įrodytos aplinkybės, kad ieškovė už ginčo butą sumokėjo Klaipėdos NSK 51750,00 Lt, tačiau pripažįstama, kad byloje neįrodytos aplinkybės, jog ieškovė ginčo buto įrengimui panaudojo 48250,00 Lt savo asmeninių lėšų. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad už ieškovės lėšas buvo atlikti ginčo buto įrengimo darbai, kad buto įrengimo darbams buvo panaudoti 35000,00 Lt, kuriuos ieškovė grąžino už A. S. R. R., gautus pagal jų 1997-12-15 sudarytą paskolos sutartį. Teismo nuomone, fakto, jog parduodant ginčo butą, jo vertė buvo 100000,00 Lt, nepakanka įrodyti, jog už ieškovės 48250,00 Lt buvo atlikti ginčo buto įrengimo darbai (100000,00 Lt – 51750,00 Lt = 48250,00 Lt). Be to, civilinėje byloje Nr. 2-834-122/2010 ieškovas A. S., kuris yra ieškovės sūnėnas, įrodinėjo, kad jis už savo lėšas įrenginėjo ginčo butą (b.l. 87-89), byloje ieškovė dalyvavo trečiuoju asmeniu, su ieškiniu sutiko (b.l. 44, 125).

Iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pati pripažįsta pirmiau įrengusi butą, o po to sudariusi buto pirkimo – pardavimo sandorį (b. l. 136), šias aplinkybes ieškovė patvirtino savo paaiškinimais, nagrinėjant bylą (b.l. 171-172). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovė atliko savo lėšomis kokius tai buto įrengimo darbus.

Teismo nuomone, aplinkybės, kad ieškovė patvirtina, jog buto įrengimo darbai buvo atlikti iki buto pirkimo – pardavimo sandorio įforminimo, yra pagrindas vertinti, kad šalių tikrieji ketinimai buvo išreikšti sudarytu sandoriu, įvertinant visas aplinkybes taip, kaip jas vertintų esant analogiškoms sąlygoms protingi asmenys. Teismo nuomone, analogiškomis aplinkybėmis, protingi asmenys, sudarydami tokio pobūdžio sandorį, konkrečiai daikto pardavėjas parduotų daiktą už tokią kainą, į kurią būtų įskaičiuotos visos jo turėtos išlaidos, susijusios su buto daikto įsigijimu, įrengimu, remontu ir pan., kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog į buto kainą (100000,00 Lt) buvo įskaičiuotos visos išlaidos, o buto kainą atsakovė sumokėjo, todėl ieškovė neturi teisės į jokių papildomų išlaidų atlyginimą.

Aplinkybių, sudarančių pagrindą šalių sudarytą ginčo sandorį pripažinti niekiniu ex officio, teismo nuomone, nėra (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), sandoris yra galiojantis, ieškovė, nei paties sandorio, nei jo tam tikrų sąlygų neginčija. Teismo nuomone, ieškovė manydama, kad jos interesai buvo pažeisti sudarant ginčo sandorį, tai yra ji negavo šalių susitarimu nustatytos kainos, kaina buvo nereali, savo interesus turi ginti ginčydama sandorį ar tam tikras jo sąlygas, remiantis sandorių negaliojimo institutu. Kaip nurodyta, ieškovė nesutiko reikšti reikalavimo dėl sandorio, ar jo dalies nuginčijimo (b.l. 172).

Teismas, pripažinęs, kad prievolinio teisinio santykio šalies teisės yra pažeistos ir turi būti ginamos civilinės teisės nustatytomis priemonėmis, privalo tinkamai taikyti teisę ir atsisakyti taikyti ieškovo pasirinktą jo pažeistų teisių gynimo būdą, jeigu tai nesiderina su to teisės instituto prigimtimi ir ypatumais. Jeigu ieškovas pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, tai yra pagrindas ieškinio reikalavimui atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. spalio 6 d. civilinėje byloje 3K-3-455/2008, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-94/2009, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-253/2009).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad, jog byloje yra įrodytos aplinkybės, kad atsakovė įvykdė savo pareigą sumokėti visą šalių sutartą kainą už nupirktą daiktą.

Dėl paskolos padengimo 63580,00 Lt, 4060,00 Lt palūkanų, 850,00 Lt draudimo išmokų grąžinimo, 300,00 Lt už vertinimo paslaugas, 200,00 Lt už teisines paslaugas priteisimo.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovė 1999-02-09 laidavimo sutartimi įsipareigojo kreditoriui AB „Lietuvos taupomasis bankas“ įvykdyti visas prievoles, kylančias iš 1999-02-09 paskolos sutarties Nr. 653047, tai yra padengti 85200,00 Lt paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius (b.l. 11-12, 31). Nagrinėjant bylą, ieškovė įrodinėjo, jog ji pagal laidavimo sutartį grąžino 4600,00 Lt palūkanų (b.l. 172). Pripažįstama byloje įrodytomis aplinkybes, jog ieškovė laikotarpiu nuo 1999-02-09 iki 2006-01-01 kaip laiduotoja grąžino atsakovės kreditoriui AB „Lietuvos taupomasis bankas“, vėliau „Swedbank“, AB 63580,00 Lt paskolos ir 4498,92 Lt palūkanų pagal paskolos 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį Nr. 653047. Šias aplinkybes, teismas laiko įrodytomis vertinant kredito panaudojimo ataskaitas (civilinė byla Nr. 2-834-122/2010, b.l. 133-140), pažymas apie paskolos grąžinimą, apie sumokėtas įmokas (b.l. 13, 181), kasos pajamų orderius apie ieškovės įmokas 1999 – 2000 metais (b.l. 160). Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė ieškovei 2006-01-25 grąžino 63000,00 Lt ieškovės sumokėtos paskolos. Atsakovė negrąžino ieškovei jos sumokėtos 580,00 Lt paskolos ir 4498,92 Lt sumokėtų palūkanų.

Atsiliepime atsakovė pripažino, jog buvo šalių susitarimas, kad ieškovė laiduotų už atsakovę su sąlyga, kad ji sumokėtą paskolą ir palūkanas ieškovei grąžins (b.l. 81).

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis).

Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis).

Kai laiduotojas įvykdo pagrindinę prievolę, pagrindinė prievolė pasibaigia tiek jo, tiek skolininko atžvilgiu, atitinkamai pasibaigia kreditoriaus reikalavimo teisė į juos, o prievolę įvykdęs laiduotojas perima kreditoriaus teises ir įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, tai yra teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą (CK 6.83 straipsnis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, faktinėms aplinkybėms pripažįstama, kad atsakovė yra įgijusi prievolę ieškovei grąžinti 580,00 Lt paskolos ir 4498,92 Lt palūkanų, iš viso 5078,92 Lt (CK 6.83 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, 1999-02-08 DUAB „Baltijos garantas“ ir ieškovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 011560, pagal kurią butas apdraustas laikotarpiu nuo 1999-02-09 iki 2009-02-08, kasmet iki kiekvienų metų vasario 8 d. sumokant 170,00 Lt įmoką kiekvienais metais, ieškovė mokėjo įmokas (b.l. 57), atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Pagal 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį (sutarties 3.7 punktas), atsakovė buvo įgijusi pareigą apdrausti visam paskola naudojimosi laikotarpiui įkeistą bankui butą nuo visų galimų sunaikinimo ar sugadinimo rizikų banko naudai.

CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką ir nustatyti tokie šios teisės įgyvendinimo teisės padariniai, reiškiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui.

Ieškovė prievolę kreditoriui apdrausti ginčo butą už atsakovę įvykdė, tai yra visam paskolos naudojimosi laikotarpiui (iki 2006-01-12) buvo apdraudusi ginčo butą, mokėjo įmokas, todėl pripažįstama, kad atsakovė yra įgijusi prievolę ieškovei grąžinti 850,00 Lt draudimo įmokų (CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Ieškovės prašomus priteisti 300,00Lt už vertinimo paslaugas, 200,00 Lt už teisines paslaugas teismas pripažįsta kaip išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.

Dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su 14800,00 Lt grąžinimu, 51750,00 Lt, 48250,00 Lt panaudojimu, teismas laiko, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 1999-02-09, todėl ieškinio senačiai skaičiuoti taikytinos galiojančio CK nuostatos. Teismas ieškinio senaties termino eigos pradžia laiko 1999-02-09, kadangi ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė įsigydama iš jos butą 1999-02-09 nesumokėjo jai visos buto kainos, kas teismo nuomone, rodo, jog tuo metu ieškovė faktiškai suvokė, jog jos teisės pažeistos. Vertinant šiuo atveju ginčo šalių materialinių teisinių santykių, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1. 125 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2009-02-09.

Sutinkamai su CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Teismas ieškinio senaties termino eigos pradžia, reikalavimams dėl paskolos, palūkanų, draudimo išmokų grąžinimo, kuriuos pripažino regresiniais, ieškinio senaties termino eigos pradžia laiko 2006-01-12, tai yra atsakovei įvykdžius savo prievolę kreditoriui AB „Lietuvos bankas“, tokiu būdu pasibaigus ir ieškovės prisiimtų prievolių vykdymui už atsakovę, apie tai ieškovei buvo žinoma. Esant regreso teisei į žalos padariusį asmenį (CK 6.280 straipsnis), dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2009-01-12.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė reikalavimus pareiškė pasibaigus įstatymo nustatytiems ieškinio senaties terminams, kas yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Formuojama teismų praktika, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti, ar nėra priežasčių ieškinio senaties terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 2002-12-20 Nr. 39 20.7 punktas). Įstatyme nereikalaujama, kad ieškovas pateiktų prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-265/2009).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK arba kituose įstatymuose nenustatytos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, reikalavimo teisėtumą, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Pripažįstama, kad ieškovė ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl paskolos, palūkanų, draudimo išmokų grąžinimo praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti. Šiuo atveju teismas vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais (1.5 straipsnis). Teismo nuomone, šie reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovė pati pripažino, jog buvo įsipareigojusi grąžinti ieškovei visą jos sumokėtą paskolą, palūkanas, tarp šalių santykiai buvo labai artimi, kas sudarė pagrindą ieškovei pagrįstai tikėtis, jog atsakovė savo pareigą įvykdys, reikalavimams pareikšti nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Ieškovė yra garbaus amžiaus, tiek ji, tiek jos sutuoktinis yra pensininkai, turintys sveikatos sutrikimų, duomenų apie kitokio pobūdžio šeimos pajamas, išskyrus socialines išmokas, nėra. Atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė šiuo atveju savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nuolatos rinko įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, kas rodo, kad rengėsi ginti savo pažeistas teises, neatsisakė nuo jų gynimo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinus, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagristi neatnaujinus ieškinio senaties termino, teismo nuomone, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).

CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje.

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 100,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 9), 200,00 Lt už teisines paslaugas (b.l. 149), 300,00 Lt išlaidų turto vertinimui (b.l. 18), 40,00 Lt mokestis už pažymą (b.l. 182), 15,00 Lt mokestis už archyvinę paiešką teikiant įrodymus (b.l. 183), iš viso 655,00 Lt. Teismas, vertindamas išlaidų už teisines paslaugas, turto vertinimą, pažymas pobūdį, jog jos buvo turėtos pasirengiant bylos nagrinėjimui teisme, renkant įrodymus, siekiant įrodyti reikalavimų pagrindu nurodytas aplinkybes, pripažįsta jas būtinomis, pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

Byloje yra įrodymai apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 3500,00 Lt už advokato teisines paslaugas (b.l. 98)

Pripažįstama, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 16 procentų, nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 84 procentai (reikalavimas 36130,00 Lt, patenkinta 5928,92 Lt). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 104,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į pakankamai nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, dėl to nedideles atsakovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas, jog bylos faktinės aplinkybės iš esmės tapačios byloje Nr. Nr. 2-834-122/2010 buvusioms faktinėms aplinkybėms, kurioje atstovė taip pat atstovavo atsakovę, ieškovės turtinę padėtį, todėl nustato, kad atsakovė turėjo būtinų ir pagrįstų 1100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteisiama iš ieškovės atsakovei, yra 995,20 Lt (1100,00 Lt – 104,80 Lt).

Mokėtina žyminio mokesčio dalis nuo 36130,00 Lt yra 1083,00 Lt, ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 100,00 Lt dydžio žyminį mokestį, nuo kitos žyminio mokesčio dalies 2011-05-17 buvo atleista. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, iš jos žyminio mokesčio dalis nepriteistina, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai iš šalių priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Taikytos 2011-05-17 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įvykdymo. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie kitokio pobūdžio turtą, kad teismas turėtų galimybę spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto. Atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į užsienį, Lietuvoje nedirba. Esant tokioms aplinkybėms, panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų užtikrintas sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog areštuoto turto vertė žymiai viršija patenkinto ieškinio sumą, atsakovė turi teisę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašant areštuoti mažesnės vertės turtą, taikyti kitokio pobūdžio sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones (CPK 148 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei B. Š. iš atsakovės S. G. 5928,92 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis Lt 92 ct) žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. G. iš ieškovės B. Š. 995,20 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt penkis Lt 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. Š. valstybei 15,00 Lt (penkiolika Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Priteisti iš atsakovės S. G. valstybei 160,28 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt Lt 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (157,28 Lt žyminio mokesčio ir 3,00 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

2011-05-17 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), areštą palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus, išskirti iš šios civilinės bylos civilinę bylą Nr. 2-834-122-2010.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.