Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. Š. ir E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. T., tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. T. nepilnamečių vaikų A. T., M. T. ir B. T. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 80,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iki vaikų paėmimo iš šeimos nevykdė savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais, nes palikdavo vaikus vienus ir jais nesirūpindavo, sumušė savo vaikus A. T. ir B. T. ir, nors po smurto šeimoje susitaikė su vaikais, dalyvavo elgesio pataisos programoje, tačiau toliau vartoja alkoholį ir, socialinių darbuotojų teigimu, nesugebėtų užtikrinti vaikų poreikių. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikai nori likti gyventi globos namuose ir tik retkarčiais matytis su tėvu. Ieškovės nuomone, nėra duomenų, kad padėtis pasikeis ir atsakovas galės auginti vaikus. Tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo sutinka.Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė E. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus bei prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų namuose iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos įsiteisėjimo. Atstovė nurodė, kad atsakovui buvo pakankamas laiko tarpas pakeisti gyvenimo būdą taip, kad galėtų palaikyti ryšius su savo vaikais, susigrąžinti juos į šeimą, tačiau jis to nepadarė. Atstovė paaiškino, kad atsakovas asocialiu elgesiu padarė neigiamą poveikį vaikams, jų neprižiūrėjo, taip pat žiauriai elgėsi su savo vaikais, kai juos sumušė, o vaikai grįžti pas savo tėvą nenori, todėl negalima spręsti, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Atstovė paaiškino, kad atsakovas nepriima socialinių paslaugų, dėl vaikų grąžinimo kreipėsi vieną kartą, o, žinodamas apie pradėtą procesą dėl tėvo valdžios apribojimo, pats byloje nedalyvauja.Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė R. G. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad atsakovas vaikus globos namuose aplankė aštuonis kartus, o vaikai raštu išreiškė norą pasilikti vaikų globos namuose. Atstovė nurodė, kad iki šiol jaučiami vaikų neigiami įpročiai, įgyti tėvo šeimoje.Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė sutikimą su ieškiniu ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujat.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovui pripažinus ieškinį visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus A. T., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų motina J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A-1287 atsakovo šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio 2016 m. spalio 4 d. pranešimo nustatyta, kad atsakovas smurtavo prieš savo vaikus A. T. ir B. T., t. y. sukėlė jiems fizinį skausmą, vaikams VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje nustatyti galvos sumušimai. Po nustatyto smurto artimoje aplinkoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymais Nr. A-1336, Nr. A-1337 ir Nr. A-1338 A. T., M. T. ir B. T. nustatyta laikinoji globa ir rūpyba, laikinuoju globėju ir rūpintoju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-953/2017 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. pripažinta, kad A. T., veikdamas tiesiogine tyčia, pasinaudojęs nukentėjusiojo B. T. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir A. T. nepilnametyste, sukėlė jiems fizinį skausmą ir padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. programos baigimo pažymėjimo Nr. Š7-2400 nustatyta, kad atsakovas dalyvavo elgesio pataisos programoje „Intervencinė programa smurto kaltininkams šeimoje“ ir programą baigė. Iš Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. 87(2.13) nustatyta, kad po vaikų paėmimo atsakovas vengė bendravimo su socialiniais darbuotojais, todėl įvertinti jo šeimos pokyčių nebuvo galimybių, o, kai atsakovas kreipėsi dėl vaikų gražinimo į šeimą, nustatyta, kad atsakovas bando vykdyti jam paskirtus įpareigojimus, tačiau pastangų, kurios garantuotų šeimoje darną ir pagarbą vienas kitam, trūksta, atsakovas toliau vartoja alkoholį, todėl nesugebės užtikrinti vaikų buitinių poreikių, priežiūros, pilnaverčio ugdymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas tinkamai vaikais nesirūpino, prieš vaikus smurtavo, yra nusišalinęs nuo vaikų auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovas galėtų auginti vaikus pats. Atsakovas raštu pateikė sutikimą, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu su vaikais bendrauja epizodiškai, neteikia savo vaikams išlaikymo, nors pageidauja auginti vaikus pats, tačiau akivaizdu, kad nesugebės užtikrinti vaikų buitinių poreikių, priežiūros, pilnaverčio ugdymo, leidžia manyti, jog atsakovas nenori dalyvauti jų gyvenime bei taip žiauriai elgiasi su savo vaikais. Toks jo elgesys rodo, kad padėtis negali pasikeisti. Atsakovas šiuo metu vartoja alkoholį, todėl manytina, kad atsakovas nepradės rūpintis savo vaikais. Be to, kaip minėta, atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovas visiškai sutiko su ieškiniu, toliau vartoja alkoholį, nepriima socialinių darbuotojų teikiamų socialinių paslaugų). Nors atsakovas siekė susigrąžinti nuo 2016 m. laikinai globojamus savo vaikus, tačiau pakankamai pastangų neįdėjo. Nepilnamečiai vaikai raštu nurodė, kad pageidauja likti globos namuose. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikams susigrąžinti. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų A. T., M. T. ir B. T. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje. Kadangi nepilnamečių vaikų A. T., M. T. ir B. T. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymais Nr. A-1336, Nr. A-1337 ir Nr. A-1338 A. T., M. T. ir B. T. nustatyta laikinoji globa ir rūpyba laikinuoju globėju ir rūpintoju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 80,00 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Tretysis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovas šiuo metu vykdo individualią veiklą pastatų remonto, restauravimo ir rekonstravimo srityje. Iš pateiktos 2017 m. kovo 1 d. atsakovo ir (duomenys neskelbtini) sutarties nustatyta, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų atsakovui įsidarbinant teikimo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas neturi nekilnojamojo turto, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad atstovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė ZAZ, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra išregistruota iš registro ir dalyvavimas viešajame eisme su ja draudžiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jo nepilnamečių vaikų poreikius. Be to, pats atsakovas sutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu.Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 15 d., iki vaikų pilnametystės iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. T., M. T. ir B. T. po 80,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 187,00 Eur (100,00 Eur + 80,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai + 80,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai + 80,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai) žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,62 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 293 straipsnio 4 punktu, 406 ir 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir B. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečių vaikų globą ir rūpybą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir B. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, kodas 191015237.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir B. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 15 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, kodas 191015237, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 187,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 11,62 Eur (vienuolikos eurų 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.