- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 2-29612-934/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22149-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- Rokiškio savivaldybės administracijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- UAB „NORD Via“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Neringa Pašukinskaitė
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Julijai Mironovai, dalyvaujant ieškovo Rokiškio savivaldybės administracijos atstovei Reginai Strumskienei, atsakovo UAB „NORD Via“ atstovei advokatei Neringai Pašukinskaitei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Aleksandrui Ivanovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „NORD Via“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „NORD Via“ (toliau – atsakovas) 9 426,26 € dydžio nuostolių, atsiradusių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimą (T. 1, b. l. 2-8). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Ieškovas 2012-08-07 pasirašė projekto „Socialinio būsto plėtra Rokiškio rajono savivaldybėje, pritaikant socialiniam būstui patalpas Rokiškio mieste Vytauto g. 39“ (toliau – Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovui buvo skirta 681 213,65 € dydžio suma pastatui, esančiam Vytauto g. 39, Rokiškio m. rekonstruoti, pritaikant patalpas socialiniam būstui. Vykdant aukščiau minėtą Projektą ieškovas 2012-10-25 su UAB „Archto“ sudarė Projekto techninio projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. DS-422. Šią sutartimi šalys susitarė dėl techninio projekto parengimo ir techninio projekto vykdymo paslaugų Projekto objektui. Pagal šią sutartį buvo parengtas techninis projektas, kuris priimtas 2013-07-31. Už techninio projekto parengimą ieškovas 2014-01-17 sumokėjo 9 005,73 € dydžio sumą (kaip buvo numatyta sutartyje). Be to ieškovas 2012-12-13 su UAB „Klaipėdos ekspertizė“ sudarė Projekto techninio projekto bendrosios ekspertizės paslaugų pirkimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „Klaipėdos ekspertizė“ atliko techninio projekto bendrąją ekspertizę, už kurią 2013-09-13 ieškovas sumokėjo 420,53 € dydžio sumą.Ieškovas 2014 m. vasario mėnesį paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Projekto rangos darbų pirkimui. Atsakovas 2014-03-03 pateikė pasiūlymą dalyvauti organizuotame supaprastintame atvirame konkurse Projekto rangos darbų pirkimui. Tačiau ieškovo Viešųjų pirkimų komisija, patikrinusi atsakovo kvalifikaciją, nusprendė pasiūlymą atmesti, vadovaujantis pirkimo sąlygų 63.10 punktu bei Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi. Kitų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės kainos ir pirkimas nutrauktas. Atsakovas 2014-05-22 pateikė pretenziją, tačiau atsižvelgiant į visą turimą informaciją, ieškovas 2014-05-30 atsakovo pretenziją atmetė. Atmetusi visus tiekėjų pasiūlymus dėl per didelės kainos, ieškovas tiekėjus, kurių kvalifikacija atitiko, kvietė į neskelbiamas derybas. Po derybų buvo sudaryta tiekėjų eilė, laimėtoju pripažinta jungtinės veiklos grupė UAB „Docilis“ir UAB „Eco inžinerija“;2014-06-12 atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo viešajame pirkime. Ieškinyje atsakovas, be kita ko, prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apygardos teismas 2014-06-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-574-755/2014, atsakovo prašymą patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė ieškovo Projekto neskelbiamą darbų pirkimą apklausos būdu numatant derybas bei įpareigojo nesudaryti šio viešojo pirkimo sutarties, o esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, sustabdyti šio viešojo pirkimo sutarties vykdymą.Ieškovas 2014-06-23 prašymu teismo prašė naikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2014-07-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-574-755/2014 ieškovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2014-07-03 Panevėžio apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-574-755/2014. Atskirojo skundo nagrinėjimas Lietuvos Apeliaciniame teisme (toliau – LApT) buvo paskirtas 2014-09-11. 2014-09-11 LApT nagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014-07-03 nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi iki 2014-09-11 Panevėžio apygardos teisme nebuvo gautas ieškovo apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimo, LITEKO duomenų bazėje buvo pažymėta, kad sprendimas įsiteisėjo, todėl LApT, nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1618/2014, nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014-07-03 nutarties. Ieškovo apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teisme buvo gautas 2014-09-12 skundo padavimo terminas atnaujintas, tačiau klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių liko neišspręstas, nes teismas bylos neatnaujino.2014-09-08 ieškovas gavo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) raštą dėl Projekto įgyvendinimo. VRM informavo, jog Projektas yra įtrauktas į didelės rizikos projektų sąrašą. Be to ieškovas buvo įpareigotas iki 2014-09-26 parengti veiksmų planą, įrodantį, kad projektas bus baigtas įgyvendinti iki 2015-10-01 ir įvertinus šį veiksmų planą, galimą rangos darbų trukmę ir teisminių procesų laikotarpį, laiku imtis priemonių Projekto įgyvendinimo rizikoms suvaldyti. VRM prašė iki 2014-09-26 pateikti pagrįstą veiksmų planą, įrodantį, kad Projekto veiklos bus baigtos įgyvendinti laiku. Tame pačiame rašte buvo nurodyta, jog VRM negavusi informacijos apie priimtą sprendimą dėl projekto įgyvendinimo arba įvertinusi, kad projekto vykdytojo parengtas veiksmų planas nepakankamai pagrindžia Projekto veiklų įgyvendinimo laiku realumą, inicijuos sprendimo dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo ir lėšų perskirstymo svarstymą. Kadangi teisminis procesas buvo užsitęsęs, teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės nepanaikintos, sutarties sudaryti nebuvo galima. Realaus tiekėjo ieškovas neturėjo, nes UAB „Dociliui“ Panevėžio apygardos teisme buvo inicijuotos bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo, o su antruoju eilėje tiekėju UAB „Orestinos Montažu“ sutarties negalima buvo sudaryti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl šios priežasties konkretaus veiksmų plano ieškovas pateikti negalėjo. Siekiant įsisavinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, buvo atsižvelgta į kitą VRM siūlomą galimybę – lėšas perskirstyti kitiems Rajono savivaldybės administracijos projektams. 2014-09-16 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nutraukė Projekto rangos darbų pirkimo procedūras. Nutraukus pirkimo procedūras, 2014-09-17 raštu ieškovas paprašė VRM nutraukti Projektui 2012 m. sudarytą finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-1.1-VRM-04-R-52-00. Ieškovas taip pat įsipareigojo grąžinti panaudotas Projektui ES lėšas. Tačiau tuo pačiu raštu ieškovas prašė perkelti lėšas į Panevėžio regiono projektų sąraše esančią priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas“ pirmiausia didinant jų vartojimo efektyvumą. VRM ministro 2014-11-21 įsakymu Nr. IV802 pripažintas netekusiu galios VRM ministro 2012-06-05 įsakymas Nr. IV-432, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LRV) 2014-11-12 nutarimu Nr. 1250 pakeitė LRV 2008-07-23 nutarimą Nr. 787, kuriuo buvo perskirstytos ES struktūrinių fondų lėšos Akmenės, Pasvalio, Joniškio, Kelmės, Ignalinos rajonų savivaldybėms, numatytos priemonės „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ įgyvendinimui ir perkeltos ES struktūrinių fondų lėšos, kurios buvo numatytos Rokiškio rajono savivaldybės projektams priemonės „Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas“ įgyvendinimui Rokiškio rajono savivaldybės projektams pagal daugiabučių atnaujinimo priemonę finansuoti. Nors LApT 2014-11-27 nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2014-09-26 sprendimą, ieškovas nebegalėjo vykdyti Projekto, nes ES lėšos buvo perkeltos į daugiabučių renovaciją. Atsisakius projekto dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, tapo nebereikalingas pastato techninis projektas ir techninio projekto ekspertizė, nors už šias paslaugas buvo sumokėta. Taigi ieškovas patyrė iš viso 9 426,26 € dydžio nuostolį dėl to, kad atsakovo prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismui jas (laikinąsias apsaugos priemones) pritaikius, turėjo suvokti, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinimas nereiškia atsakovui palankaus galutinio teismo sprendimo. Juolab, kad Panevėžio apygardos teisme civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas minėjo, jog užsitęsus teismo procesui, gali tekti nutraukti projekto vykdymą. Kadangi atsakovo ieškinys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas, tai lemia ir su šiuo ieškiniu susijusių laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą.Ieškovas išnaudojo visas galimybes, kad išvengtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau atsakovo neatsakingumas bei teismų veiksmai atžymint sprendimo įsiteisėjimą LITEKO sistemoje ir iš to sekanti nutartis nutraukti atskirojo skundo nagrinėjimą, sąlygojo nuostolių atsiradimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (T. 2, b. l. 37-42). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Atsakovo civilinės atsakomybės taikymui nėra nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti ir pagrįsti, kokių konkrečiai pareigų atsakovas neįvykdė ar įvykdė netinkamai, kaip pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau ieškovas, atsakovo įsitikinimu, neteisėtų veiksmų sąlygos neįrodo. Atsakovas Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje viešųjų pirkimų byloje Nr. 2-574-755/2014 laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą, prašė taikyti naudodamasis civilinio proceso įstatymo suteikta procesine teise bei LApT suformuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose praktika, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Ieškovo atsiskaitymas 9 426,26 € dydžio apimtyje už pagal sutartis jam (ieškovui) atliktus ir perduotus darbus (ieškovo įgytą turtą) negali būti laikomas ieškovo patirta žala. Ieškovo turėtos piniginės išlaidos galėtų būti laikomos žala tik tuo atveju, jeigu jos būtų atsakovo finansiniais nuostoliais (turto netekimas, sumažėjimas), be to, sąlygotais atsakovo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, ieškovo patirtos išlaidos (9 426,26 € dydžio suma) negali būti laikoma ieškovo patirta žala, nes: i) sutartys dėl techninio projekto parengimo ir techninio projekto bendrosios ekspertizės tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų buvo sudarytos 2012-10-25 ir 2012-12-13, tuo tarpu atsakovo prašytos laikinosios apsaugos priemonės (tariamai neteisėti veiksmai) buvo taikytos tik 2014-06-18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išlaidas patyrė gerokai anksčiau iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra jokio pagrindo patirtų išlaidų laikyti atsiradusiomis dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų; ii) Statinio projektinei dokumentacijai sukurti asmuo skiria lėšas, o projektavimo dokumentai laikomi įgytu turtu. Tik jų sunaikinimas ar vertės praradimas gali būti kvalifikuojama kaip žala. Atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis buvo vykdomas pagal sudarytas sutartis, kurių pagrindu ieškovui buvo atlikti darbai, kuriuos jis (ieškovas) iš rangovų priėmė, todėl nėra jokio pagrindo ieškovo turėtų išlaidų už įgytą turtą kvalifikuoti žala; iii) pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Priteistina ieškovui 9 426,26 € dydžio sumą, kuriuos ieškovas išleido atsiskaitydamas su trečiaisiais asmenimis už ieškovui tinkamai atliktus ir perduotus darbus, kurie yra ieškovo dispozicijoje ir kuriais ieškovas bet kada gali pasinaudoti (savo lėšomis ar paramos lėšomis finansuojamiems statybos rangos darbams atlikti), neatitiktų kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos, o reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą.Ieškovo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad net jeigu teismas ir konstatuotų esant įrodytoms neteisėtų veiksmų ir žalos sąlygoms (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų būti laikomas ieškovo nuostolių atsiradimo priežastimi, t. y. neegzistuoja priežastinio ryšio sąlygos (nei faktiniu, nei teisiniu aspektais). Ieškovui pareiga atsiskaityti su UAB „Archto“ ir UAB „Klaipėdos ekspertizė“ už šių ūkio subjektų ieškovui parengtą techninį projektą ir bendrąją techninio projekto ekspertizę kilo ne dėl 2014-06-18 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau dėl gerokai anksčiau – 2012-10-25 ir 2012-12-13 – ieškovo sudarytų sutarčių dėl šių darbų atlikimo ir jų pagrindu atsiradusios ieškovo prievolės apmokėti už ieškovo priimtus darbus. Be to, nuostolius ieškovas kildina dėl Projekto nutraukimo. Tačiau pažymėtina tai, kad sprendimą nutraukti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį priėmė ne kitos finansavimo ir administravimo sutarties šalys – VRM ir Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), tačiau pats ieškovas. Nei viena iš nurodytų atsakingų institucijų nereiškė pozicijos dėl finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo. Taigi jeigu ieškovas ir patyrė kokius nuostolius, tai patirti nuostoliai yra paties ieškovo priimtų procedūrinių sprendimų pasekmė. Pažymėtina, kad atsakovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik 2014-06-18, tuo tarpu, kaip nurodo pats ieškovas ir ką patvirtina į bylą pateikta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis, 2012-08-07 pasirašytos projekto finansavimo ir administravimo sutarties galiojimas baigėsi 2014-07-31. Taigi ieškovo nesugebėjimas laiku (per daugiau nei du metus) įgyvendinti Projekto, yra susijęs su paties ieškovo veiksmais, o ne likus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui iki Projekto finansavimo sutarties galiojimo pabaigos pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pabrėžtina, kad Projekto įgyvendinimui buvo duotas daugiau kaip dvejų metų terminas (nuo 2012-08-07 iki 2014-07-31), per kurį pats ieškovas nesugebėjo Projekto įgyvendinti. Be to, Projekto neįgyvendinimo riziką ieškovas įžvelgė gerokai anksčiau nei iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi dėl galimybės pratęsti finansavimo ir administravimo sutartį į CPVA ieškovas raštu kreipėsi dar 2014-05-23 (iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Dar daugiau, iš konkurso sąlygų matyti, kad rangos darbų atlikimui buvo numatytas 9 mėnesių terminas (Konkurso sąlygų 16 p.). Atsakovo įsitikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu (2014-06-18) jau buvo susidariusi situacija, kad nepriklausomai nuo to, ar su pirkimo laimėtoju UAB „Docilis“ ir UAB „Eco inžinerija“ būtų ar nebūtų sudaryta sutartis, iki Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pabaigos (2014-07-31) įvykdyti Projektą būtų buvę neįmanoma. ES finansinės paramos įsisavinimas, nepriklausomai nuo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų išlikęs vieninteliu atveju – remiantis VRM ministro 2009-04-30 įsakymu Nr. 1V-177 patvirtinto „2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonės VP3-1.1.-VRM-04-R „Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų“ aprašo 17 punktu, numatančiu, kad maksimalus projekto įgyvendinimo 36 mėnesių terminas gali būti pratęstas finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta tvarka, tačiau ne ilgiau nei iki 2015-09-01, pratęsus Projekto vykdymo laikotarpį. Tačiau nors ir CPVA ieškovui buvo nurodžiusi šią galimybę pratęsti Projekto vykdymo laikotarpį iki 2015-09-01, ieškovas priėmė Projekto įgyvendinimą nutraukti, kreiptis į Centrinę projekto valdymo agentūrą ir VRM su prašymu nutraukti finansavimo ir administravimo sutartį, o Projekto įgyvendinimui skirtas ES lėšas prašyti perkelti daugiabučių atnaujinimo priemonės finansavimui. Taigi pats ieškovas atsisakė Projekto įgyvendinimo / nepasinaudojo Projekto įgyvendinimo pratęsimo galimybe, savo iniciatyva pasirinko kitokį lėšų panaudojimo būdą. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka byla pagal atsakovo apeliacinį skundą buvo išnagrinėta 2014-11-27, taigi jeigu ieškovas būtų priėmęs sprendimą ne nutraukti Projektą, tačiau siekti Projekto įgyvendinimo pratęsimo iki CPVA nurodyto 2015-09-01 termino, tikėtina, kad būtų rastos konstruktyvios prielaidos Projekto įgyvendinimui, statybos rangos darbai galėjo būti atlikti per Konkurso sąlygose nustatytą terminą (Konkurso sąlygų 16 p.). Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovas, veikdamas savo rizika priėmė sprendimą Projektą nutraukti ir kitu būdu panaudoti ES paramą.Ieškovas pripažįsta faktinę aplinkybę, kad LApT 2014-11-27 išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau „ieškovas nebegalėjo vykdyti Projekto“. Paties ieškovo prašymu ES lėšos buvo perkeltos į daugiabučių renovaciją. Tai įrodo, kad ieškovas dėl savo paties priimto sprendimo atsisakyti tolimesnio Projekto įgyvendinimo kilusių pasekmių naštą nepagrįstai ir neteisėtai siekia perkelti atsakovui. Be kita ko, pats ieškovas yra pripažinęs, kad jo (ieškovo) priimtą sprendimą atsisakyti Projekto įtakojo pirkimo laimėtojui UAB „Docilis“ iškelta bankroto byla. Ieškovas nurodo, kad dėl UAB „Docilis“ iškeltos bankroto bylos su juo nebūtų galima pasirašyti viešojo pirkimo sutarties. Ieškovas būtų turėjęs naikinti sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, taikyti sutarties pasirašymo atidėjimo terminą ar pan. Taigi, įvertinus UAB „Docilis“ kaip bankrutuojančio tiekėjo statusą, galima teigti, kad šiai dienai objektyviai jau net nėra įmanoma nustatyti, kada būtų (jei būtų) buvusi pasirašyta viešojo pirkimo sutartis su kitu laimėtoju. Neatmestina tikimybė, kad ieškovui laimėtoju paskelbus kitą tiekėją, būtų reiškiamos pretenzijos dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo, neatmestina ir teisminių ginčų tikimybė. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad tariamai ieškovo patirti nuostoliai ir atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusiję. Net jeigu teismas laikytų priešingai, tariamai žalingi padariniai yra pernelyg nutolę nuo laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, paties ieškovo teigimu, nuostolių atsiradimas buvo įtakotas ir neatsakingų teismų veiksmų, LITEKO sistemoje pažymint pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą, ko pasekoje, buvo nutrauktas ieškovo atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis asmuo), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (T. 2, b. l. 33-34). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir žymos apie pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistravimą, atsirado žala. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas privalėjo spręsti dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečiojo asmens įsitikinimu, Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tinkamai preliminariai įvertinto pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikino, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taip pat nustatė, kad yra ir kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Ieškovas nurodo, kad nuostoliai atsirado dėl atsakovo bei dėl žymos įregistravimo LITEKO informacinėje sistemoje, nes tuo pagrindu LApT buvo nutrauktas procesas dėl ieškovo paduoto atskirojo skundo. Pažymėtina, kad tarp žymos įregistravimo ir ieškovui kilusių padarinių nėra jokio priežastinio ryšio, nes nėra įrodymų, kad LApT pakeistų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu žyma apie teismo sprendimo įsiteisėjimą nebūtų įregistruota. Taip pat ieškovo teiginiai, kad LITEKO sistemoje buvo neteisingai įregistruota žyma apie Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimo įsiteisėjimą, nepagrįsti. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimo buvo galima pateikti iki 2014-09-09. Panevėžio apygardos teismo raštinės darbuotoja informavo, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimo buvo gautas teisme paštu 2014-09-12. Taigi LApT nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą ir 2014-09-11 priimant nutartį dėl proceso nutraukimo, duomenų, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas apeliacinis skundas, nebuvo. Taip pat atskirojo skundo nagrinėjimo metu buvo pasibaigęs terminas apeliaciniam skundui paduoti, o duomenų, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas paštu teismas neturėjo. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad pats ieškovas byloje elgėsi neapdairiai, nes 2014-09-15 gavęs informaciją apie pateiktą apeliacinį skundą neinformavo LApT apie tai, kad sprendimas byloje nėra įsiteisėjęs, o pasikeitusios faktinės aplinkybės iš esmės kitokios nei yra nurodytos LApT 2014-09-11 nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas, atsakovas bei trečiasis asmuo iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (T. 2, b. l. 55-56; t. 3, b. l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ginčo esmė
Ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo įvykdyti Projekto, o atsisakius Projekto, tapo nereikalingas pastato techninis projektas ir techninio projekto ekspertizė už kurią ieškovas sumokėjo, todėl patyrė 9 426,26 € nuostolį. Atsakovas, atskirsdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, įrodinėja, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino šalių naštą įrodinėti (T. 2, b. l. 55-56).
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia, yra išaiškinęs, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius. Atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis, bei nurodęs, kad, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į teismą su 2014-06-12 ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo bei prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (T. 1, b. l. 123-131). Panevėžio apygardos teismas 2014-08-26 sprendimu ieškinį atmetė (T. 1, b. l. 165-173). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Nord VIA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimo panaikinimo, 2014-11-27 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimą paliko nepakeistą (T. 2, b. l. 15-21). Iš teismo procesinių dokumentų matyti, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl tiekėjo konkurse pateikto pasiūlymo, kuris buvo atmestas dviem pagrindais – dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams ir dėl pateiktų duomenų melagingumo, pagrįstumo. Teismas nustatė, jog ieškovo nurodytas aplinkybes dėl duomenų melagingumo, nepagrįstos, tačiau sprendė, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracija pagrįstai įvertino UAB „Nord VIA“ ir D. Udro sudarytą darbo sutartį kaip niekinę ir prieštaraujančią imperatyviems įstatymo reikalavimams bei pagrįstai pripažino tiekėjo pasiūlymą neatitinkančiu Konkurso sąlygų 18.9 punkto kvalifikacinio reikalavimo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad nei pateikdamas pasiūlymą ginčo konkursui, nei jį patikslindamas, tiekėjas nepateikė perkančiajai organizacijai įrodymų, kad jis atitinka Pirkimo sąlygų 18.9 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (T. 2, b. l. 15-21).
Taigi, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas bei papildomai įvertinus ieškinio atmetimo pagrindą, spręstiną, jog atsakovas, teigdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus pagrįstus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, o ir vėliau netenkino ieškovo prašymo dėl jų panaikinimo, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi, atsakovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo veikė savo rizika, o teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, patvirtina atsakovo, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.
Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodė, jog teismas neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą ir tai galėjo sąlygoti nuostolių atsiradimą. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškė reikalavimo Lietuvos valstybei dėl nuostolių atlyginimo, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, tačiau, nepaisant to, papildomai teismas pasisako dėl jų pagrįstumo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-06-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-574-755/2014, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė ieškovo Projekto neskelbiamą darbų pirkimą apklausos būdu numatant derybas bei įpareigojo nesudaryti šio viešojo pirkimo sutarties, o esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, sustabdyti šio viešojo pirkimo sutarties vykdymą (T. 1, b. l. 133-135). Ieškovas pateikė teismui 2014-06-23 prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (T. 1, b. l. 136-137). Panevėžio apygardos teismas 2014-07-31 nutartimi ieškovo prašymą atmetė (T. 1, b. l. 152-155). Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2014-07-03 Panevėžio apygardos teismo nutarties (T. 1, b. l. 156-163). Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1618/2014, nutraukė apeliacinį procesą, nurodydamas, jog iki 2014-09-11 Panevėžio apygardos teisme nebuvo gautas ieškovo apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimo, LITEKO duomenų bazėje buvo pažymėta, kad sprendimas įsiteisėjo (T. 1, b. l. 174-175). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bei iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog „Liteko“ sistemoje 2015-09-10 pažymėtas įvykis, jog 2015-08-26 teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-09-10, o ieškovo apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teisme gautas 2014-09-12 (T. 1, b. l. 176).
Taigi, iš byloje esančių duomenų, matyti, jog ieškovo apeliacinis skundas teisme gautas 2014-09-12 (ginčo dėl to tarp šalių nekilo), kuomet apeliacinio skundo padavimo terminas jau buvo pasibaigęs (Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimas įsiteisėjo 2014-09-10) (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 423⁹ straipsnio 2 dalis), o duomenų, jog teismo nutarties priėmimo dieną teismas būtų turėjęs informacijos apie išsiųstą apeliacinį skundą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1618/2014, apeliacinį procesą nutraukė, nes turėjo tam pagrindą – 2014-09-10 įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimas. Pažymėtina tai, kad klausimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 priimtos nutarties ieškovas iškėlė tik pateikdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog po minėtos teismo nutarties priėmimo ieškovas CPK nustatyta tvarka būtų pateikęs procesinį prašymą, kurio pagrindu teismas galėtų spręsti priimtos nutarties panaikinimo klausimą, ieškovas nepateikė, juo labiau, kad ieškovui buvo žinomos apeliacinio proceso nutraukimo aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su apeliacinės instancijos teismo teise nutraukti atskirojo skundo nagrinėjimo procesą, esant įsitesėjusiam teismo sprendimui, viena vertus, nėra teisiškai reikšmingos šio ginčo išsprendimui, kita vertus, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo spręsti, jog apeliacinis procesas negalėjo būti nutrauktas.
Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų neteisėtumo ir žalos
CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Asmens elgesys gali būti ne vienintelė priežastis žalai atsirasti, tačiau pakankama. Teismų praktikoje pažymėta, kad priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).
Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atliginimo iš esmė grindžiamas tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negalėjo įgyvendinti Projekto, todėl patyrė 9426,26 € nuostolį. Ieškovo įsitikinimų, nuostolių atsiradimą sąlygojo teisminis procesas bei jame pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2012-08-07 pasirašė Projekto finansavimo ir administravimo Sutartį (T. 1, b. l. 10-35). Sutartyje projekto užbaigimo terminas buvo numatytas iki 2014-07-31 (Sutarties 3.2 punktas) (T. 1, b. l. 12). Ieškovas nurodė, jog Projekto užbaigimo terminas buvo pratęstas iki 2015-09-01 (T. 1, b. l. 2). Ieškovas 2012-10-25 su UAB „Archto“ sudarė Projekto techninio projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. DS-422, kurios pagrindu už techninio projekto parengimą ieškovas 2014-01-17 sumokėjo 9 005,73 € dydžio sumą (T. 1, b. l. 38-53). Be to, ieškovas 2012-12-13 su UAB „Klaipėdos ekspertizė“ sudarė Projekto techninio projekto bendrosios ekspertizės paslaugų pirkimo sutartį, kurios pagrindu paslaugų teikėjui ieškovas sumokėjo 420,53 € dydžio sumą (T. 1., b. l. 54-69). Ieškovas 2014 m. vasario mėnesį patvirtino Supaprastinto atviro konkurso sąlygas bei paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Projekto rangos darbų pirkimui (T. 1, b. l. 70-119; t. 2, b. l. 67). Atsakovas 2014-03-03 pateikė pasiūlymą dalyvauti organizuotame supaprastintame atvirame konkurse Projekto rangos darbų pirkimui (T. 2, b. l. 68). Tačiau ieškovo Viešųjų pirkimų komisija, patikrinusi atsakovo kvalifikaciją, nusprendė pasiūlymą atmesti, vadovaujantis pirkimo sąlygų 63.10 punktu bei Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas pateikė pretenziją, tačiau ieškovas atsakovo pretenziją atmetė (T. 1., b. l. 3). Po neskelbiamų derybų buvo sudaryta tiekėjų eilė, laimėtoju pripažinta jungtinės veiklos grupė UAB „Docilis“ ir UAB „Eco inžinerija“ (T. 1, b. l. 119). Atsakovas kreipėsi į teismą su 2014-06-12 ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo bei prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (T. 1, b. l. 123-131). Panevėžio apygardos teismas 2014-08-26 sprendimu ieškinį atmetė (T. 1, b. l. 165-173). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Nord VIA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimo panaikinimo, 2014-11-27 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 sprendimą paliko nepakeistą (T. 2, b. l. 15-21). Taip pat nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-08 raštu ieškovas buvo įpareigotas iki 2014-09-26 parengti veiksmų planą, įrodantį, kad projektas bus baigtas įgyvendinti iki 2015-10-01 ir įvertinus šį veiksmų planą, galimą rangos darbų trukmę ir teisminių procesų laikotarpį, laiku imtis priemonių Projekto įgyvendinimo rizikoms suvaldyti (T. 2, b. l. 184-185). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad Projektas įtrauktas į didelės rizikos projektų sąrašą, galimą projekto rangos darbų trukmę ir užsitęsusį teisminį procesą, siūlė nutraukti Projekto rangos darbų pirkimo procedūras (T. 2, b. l. 186). Ieškovas projekto įgyvendinimo perspektyvas svarstė Koordinavimo grupės posėdžiuose ir 2014-09-17 raštu ieškovas paprašė VRM nutraukti Projektui 2012 m. sudarytą finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-1.1-VRM-04-R-52-00, nurodydamas, jog negali pateikti Projekto veiksmų įgyvendinimo plano dėl teisminių procesų bei dėl to, kad UAB „Dociliui“ inicijuota bankroto ir restruktūrizavimo byla (T. 2, b. l. 187-189, 77-82). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-18 sprendimu nutraukta rangos darbų pirkimo procedūra (T. 2, b. l. 191). Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informavo ieškovą, kad 2015-06-15 kilo gaisras pastate, esančiame Vytauto g. 39, Rokiškyje, nurodant, kad sudegė pastato stogas (apie 400 kv. m.), sunaikinta negyvenamojo ploto apie 500 kv. m., sugadinta apie 332 kv. m. (T. 2, 107). Ieškovas informavo, kad parengto techninio projekto, kuriuo buvo numatyta rekonstruoti pastatą jį pritaikant socialiniam būstui, ateityje negalės panaudoti, kadangi pastate 2015-06-15 kilo gaisras, kurio metu sudegė stogas, sunaikintos visos vidaus patalpos. Gaisro metu pažeistos išorinės sienos ir perdanga, susilpnėjo esamų konstrukcijų atsparumas. Ateityje pastato rekonstruoti netikslinga. Ekonomiškiau būtų jį nugriauti, jo vietoje statyti naują statinį, tam parengiant naują techninį projektą su kitais techniniais sprendiniais (T. 2, b. l. 108). Atsakovas pateikė teismo eksperto S. Savicko 2015-10-30 išvadą, jog pagal parengtą techninį projektą galima panaudoti patalpas, esančias Vytauto g. 39, Rokiškyje, pritaikant jas ne tik socialinėms reikmėms; pasikeitus pastato/statinio būklei privaloma atlikti išsamius ir detalius konstrukcinius tyrimus / pastato techninės būklės įvertinimus (statinio ekspertizę) ir tik pagal ekspertų pateiktas išvadas/rekomendacijas, jei reikalinga, spręsti, ar pasikeitus statinio būklei statybos rangos darbai gali būti atliekami pagal techninį projektą, ar reikalinga atlikti to paties techninio projekto korektūrą išleidžiant naują to paties techninio projekto laidą (T. 2., b. l. 122-201).
Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, jog Projekto Sutartis pasirašyta 2012-08-07. Projekto užbaigimo terminas buvo numatytas iki 2014-07-31. 2014 m. vasario mėnesį ieškovas patvirtino Supaprastinto atviro konkurso sąlygas bei paskelbė supaprastintą atvirą konkursą. Atsakovas ieškinį dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė 2014-06-13. Teisminis procesas apeliacinės instancijos teisme baigas 2014-11-27. Ieškovas nurodė, jog Projekto įgyvendinimo terminas buvo pratęstas iki 2015-09-01. Ieškovas iki 2014-09-26, kaip to reikalavo Vidaus reikalų ministerija, neparengė Projekto įgyvendinimo veiksmų plano bei nurodė priežastis: UAB „Dociliui“ inicijuota bankroto ir restruktūrizavimo byla, pradėtas teisminis procesas, galima statybos rangos trukmė, Projektas įtrauktas į didelės rizikos projektų sąrašą. Projekto įgyvendinimas 2015 m. rugsėjo mėn. nutrauktas ieškovo iniciatyva. Šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog ieškovas tik baigiantis Sutartyje numatytam Projekto užbaigimo terminui (2014-07-31) 2014 m. vasario mėnesį pradėjo organizuoti statybos darbų pirkimą, o 2014-09-17 raštu inicijavo Projekto Sutarties nutraukimą, kadangi iki 2014-09-26 negalėtų parengti Projekto įgyvendinimo veiksmų plano.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių trukmę viso projekto vykdymo kontekste, spręstina, jog Projekto įgyvendinimo nutraukimą iš esmės sąlygojo ne pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o kitos nuo atsakovo veiksmų nepriklausančios priežastys bei paties ieškovo sprendimas nutraukti Projekto įgyvendinimą. Be to, įvertinus ieškovo nurodytas kitas Projekto nutraukimo priežastis (statybos darbų atlikimo trukmę, UAB „Dociliui“ inicijuota bankroto ir restruktūrizavimo byla), net ir tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo daryti išvados, jog Projektas būtų įgyvendintas iki 2015-09-01. Taigi, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp kilusių pasekmių bei atsakovo veiksmų. Ieškovo nurodytos pasekmės yra pakankamai nutolusios nuo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o jeigu ir atsakovo veiksmai turėjo įtakos Projekto įgyvendinimo eigai, tačiau toks priežastinis ryšys nepakankamas tam, kad konstatuoti, jog nuostolių atsiradimą sąlygojo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Be to, pažymėtina tai, kad ieškovas, įrodinėdamas priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovo veiksmų, nurodė, jog neįgyvendinus Projekto, tapo nereikalingas parengtas techninis projektas bei atlikta jo ekspertizė, todėl atsakovas turėtų sumokėti ieškovo patirtas 9426,26 € išlaidas. Su šiais ieškovo argumentais teismas taip pat nesutinka.
Teisminio nagrinėjimo metu kilus ginčui dėl parengto techninio projekto panaudojimo galimybės ir po Projekto įgyvendinimo nutraukimo, ieškovas pateikė duomenis, jog pastate, kuriame turėjo būti atlikti statybos rangos darbai, 2015-06-15 kilo gaisras, todėl paties ieškovo teigimu, rekonstrukciją atlikti netikslinga bei turėtų būti rengiamas naujas techninis projektas su kitais techniniais sprendiniais. Ieškovo nurodytas aplinkybes taip pat įrodo ir eksperto S. Savicko 2015-10-30 išvada. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Projekto įgyvendinimo nutraukimas savaime nereiškė, jog parengtas techninis projektas bei atlikta jo ekspertizė, negali būti panaudota ateityje. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pats ieškovas nurodė, jog parengtas techninis projektas negali būti panaudotas dėl to, jog pastatas sudegė, o ne dėl to, jog nutrauktas Projekto įgyvendinimas. Taigi, techninio projekto panaudojimo negalimumą lėmė ne atsakovo veiksmai, o tai, kad pastatas, kuriame turėjo būti atlikti statybos rangos darbai, sudegė. Aplinkybė, jog nutraukus Projekto įgyvendinimą ieškovas neketino atlikti pastato statybos darbus, savaime neįrodo, jog tuo atveju, jeigu pastatas nebūtų sudegęs, ieškovas negalėtų panaudoti parengto techninio projekto ir atgauti už jį sumokėtas sumas (pvz., pastatą su parengtu techniniu projektu perleidžiant ar kitais būdais suteikiant galimybę tretiesiems asmenims jį panaudoti ir pritaikyti savo veiklai). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė. Be to, aplinkybę, jog pagal techninį projektą patalpas galima panaudoti ne tik socialinėms reikmėms, bet ir kitai paskirčiai (viešojo maitinimo, teisėsaugos, medicinos ir kt.), papildomai įrodo atsakovo pateikta eksperto S. Savicko 2015-10-30 išvada.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė tiek tiesioginio, tiek netiesioginio priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų, kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atmetus ieškinį, priteitinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas patyrė 1095,21 € (262,85+832,36) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2 b. l. 52-54, 119-121). Atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 600,00 Eur. Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į atsiliepimo apimtį ir jo turinį (T. 2, b. l. 37-42). Tokios apimties ir turinio dokumentui parengti, teismo vertinimu, pakako minimalių darbo ir laiko sąnaudų, įvertinus ir tai, kad ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų. Mažindamas bylinėjimosi išlaidų dydį teismas taip pat įvertino ir tai, kad vyko du posėdžiai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 su vėlesniais pakeitimais: 2015-03-19, Nr. 2015-03968). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 € dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188772248, 600,00 € dydžio bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „NORD Via“, juridinio asmens kodas 302530413, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.