- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-640-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00360-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Rasa“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto skalbykla“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Rasa“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Lavirita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimu nuspręsta: 1) pripažinti ginčo sandorius tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miesto skalbykla“ ir atsakovės UAB „Kevija“ dėl 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001899, 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001904, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001912, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001913, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001915 nurodytų darbų atlikimo (paslaugų suteikimo) negaliojančiais; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB Kevija pagal 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001899, 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001904, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001912, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001913, 2021 m., kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001915 gautą bendrą 36 300 Eur sumą ieškovės BUAB „Miesto skalbykla“ naudai; 3) priteisti ieškovės BUAB „Miesto skalbykla“ naudai iš atsakovės UAB „Kevija“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 36 300 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė prašo išdėstyti 2023 m. spalio 19 d. teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistos 36 300 Eur sumos mokėjimą 36 mėnesiams, nustatant, kad atsakovė ieškovei 36 mėnesius moka po 1 008,33 Eur. Nurodo, kad šiuo metu UAB „Kevija“ finansinė padėtis yra sunki, kurią lėmė užsakovų uždelsti atsiskaitymai, užsakovų bankrotai (UAB „Proftools“), užsitęsęs projektų įgyvendinimas, atsakovo kreditorių vėlavimai atsiskaityti su atsakove. Iš pelno (nuostolių) preliminarios ataskaitos matyti, kad praėjusių metų nuostoliai sudarė 317 748 Eur. Tačiau, nepaisant šio sudėtingo periodo įmonei, iš pateiktos pažymos matyti, kad įmonės vykdomų projektų vertė yra 5 669 000 Eur. UAB „Kevija” neturi finansinės galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimo, o jeigu bus pradėtas visos sumos išieškojimas, bus sutrikdyta jos komercinė-ūkinė veikla. Atsakovė tik vykdama veiklą gali gauti lėšų ir atsiskaityti su ieškove. Nors iš pateiktos lentelės matyti, kad planuojamų įplaukų suma yra didelė, tačiau įvertinus tai, kad šios lėšos bus reikalingos ir įmonės veikloje – darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčių valstybei mokėjimui, draudimams, įrangos ir įrenginių, prekių būtinų įmonės veiklos vykdymui įsigijimui, bei atsižvelgiant į teismo priteistą sumos dydį bei įvertinus atsakovės finansinę padėtį, išdėsčius teismo priteistos 36 300 Eur sumos mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui atsakovė turės visas galimybes atsiskaityti su ieškove. Sumokėti visą sumą iš karto atsakovei būtų per didelis finansinis įsipareigojimas, kurio atsakovė neturėtų galimybės įvykdyti. Įvertinus skolos dydį, atsakovės finansinę padėtį, sprendimo vykdymo išdėstymas 36 mėnesių laikotarpiui atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą, su prašymu nesutinka, nurodo, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumą. Pateiktame prašyme yra išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai apie sprendimo vykdymo neigiamą įtaką atsakovės veiklai. Sprendžiant prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą turi būti turi būti vertinamas tokio prašymo pagrįstumas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) kontekste. JANĮ 84 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2023 kovo 14 d. nutartimi BUAB „Miesto skalbykla“ įgijo likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą ir buvo pradėtos jos likvidavimo procedūros (nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d.). Dėl vykstančio teisminio proceso Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. priimta rezoliucija terminą BUAB „Miesto skalbykla“ likvidavimo procedūroms atlikti yra pratęsęs iki 2024 m. liepos 23 d. Šiuo metu visi teismo procesai yra pasibaigę. Likvidavimo procedūrų užbaigimas priklauso nuo priteistos skolos pagal teismo sprendimą išieškojimo iš UAB „Kevija“ ir piniginių lėšų BUAB „Miesto skalbykla“ kreditoriams paskirstymo. Išdėsčius teismo sprendimo vykdymą taip, kaip prašo atsakovė, sprendimo vykdymas užtruktų 3 metus ir iki BUAB „Miesto skalbykla“ likvidavimo termino pabaigos nebūtų įgyvendintas. Tai iš esmės paneigtų pačio sprendimo privalomumą, tokiu atveju neproporcingai būtų pažeisti bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisėti lūkesčiai kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi atgauti skolą. Tenkinus atsakovės prašymą akivaizdžiai būtų suteiktas pranašumas skolininkui ir paneigtas teismo sprendimo privalomas pobūdis, taip pat pažeisti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Kevija“ prašymo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo vykdymo išdėstymo. Pagrindiniai teismo argumentai:
1.1. Teismas vertino, jog atsakovės nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai (preliminari 2023 m. Pelno (nuostolių) ataskaita bei pažyma apie planuojamas įplaukas, kuri nėra patvirtinta jokio atsakingo asmens ir nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, pavyzdžiui, sutartimis) nesudaro pagrindo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie turimą turtą, transporto priemones, šiuo metu įmonės turimas pinigines lėšas, kas teismui leistų vertinti, kad atsakovė tikrai neturi jokių objektyvių galimybių sumokėti ieškovei teismo sprendimu priteistą 36 300,00 Eur sumą iš karto. Įrodymų, kad atsakovė tikrai neturi tokios sumos ir bent būtų dėjusi pastangas gauti tokią sumą, teismui nepateikta.
1.2. Nurodė, jog duomenų, kad atsakovė bent iš dalies būtų atsiskaičiusi su ieškove, taip pat nėra. Teismas sprendė, jog atsakovė aukščiau iškelia savo interesus už ieškovės, kadangi, pavyzdžiui, naujos įrangos ir įrenginių įsigijimas įmonės veiklos vykdymui, atsakovės nuomone, yra svarbesnis dalykas negu teismo sprendimo įvykdymas kuo operatyviau ir teismo sprendimu priteistos sumos sumokėjimas ieškovei – likviduojamai dėl bankroto įmonei, kuri nagrinėjamoje byloje veikė ir savo kreditorių naudai.
1.3. Pažymėjo, kad Remiantis ieškovės atstovo pateiktais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra įgijusi likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą. Tenkinus atsakovės prašymą sprendimo vykdymas užtruktų 3 metus ir iki BUAB „Miesto skalbykla“ likvidavimo termino pabaigos nebūtų įgyvendintas. Tai, teismo vertinimu, iš esmės paneigtų pačio teismo sprendimo privalomumą, būtų pažeisti likviduojamo dėl bankroto asmens ir jo kreditorių lūkesčiai kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi atgauti skolą. Tenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo akivaizdžiai būtų suteiktas pranašumas skolininkei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kevija“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir prašymą dėl sprendimo išdėstymo tenkinti arba panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymą grąžinti nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1.4. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismui pateikti buhalteriniai duomenys patvirtina atsakovės sunkią finansinę padėtį, įrodo, jog atsakovė negali karto įvykdyti teismo sprendimo sumokant ieškovei visą teismo priteistą sumą. Pažymėjo, jog pradėjus šioje byloje priteistos sumos išieškojimą neabejotinai bus sutrikdyta atsakovės ūkinė – komercinė veikla, dėl ko atsakovė bus nebepajėgi vykdyti veiklos dėl antstolio taikytų areštų apyvartinėms lėšoms ir dėl tokios situacijos nukentės ne tik jos kreditorių, tačiau ir darbuotojų interesai.
1.5. Nurodė, jog teismas pažymėjo, jog nesivadovauja atsakovės pateikta pažyma apie planuojamas įplaukas, nes ji nėra patvirtinta jokio atsakingo asmens ir nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Mano, kad teismas paviršutiniškai ir neteisingai išnagrinėjo atsakovės prašymą, teismas atsakovei papildomų įrodymų (sutarčių) pateikti nepasiūlė, nenustatė termino trūkumams šalinti dėl parašų ant pažymos nebuvimo jeigu teismui tik dėl to kilo abejonė dėl pažymos teisingumo.
1.6. Pažymi, jog su teismų sprendimais nesutinka, svarsto teikti kasacinį skundą, dėl to nėra sumokėjusi nei vienos įmokos pagal teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kevija“ atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Miesto skalbykla“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
1.7. Nurodė, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumą. Pažymėjo, jog atskirajame skunde dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. Atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, naujų teisinių pagrindų, kurių pagrindu prašymą dėl sprendimo išdėstymo būtų galima tenkinti.
1.8. Pažymėjo, jog turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovė yra likviduojama dėl bankroto, o išdėsčius teismo sprendimo vykdymą taip, kaip prašo atsakovė, sprendimo vykdymas užtruktų 3 metus ir iki BUAB „Miesto skalbykla“ likvidavimo termino pabaigos nebūtų įgyvendintas. Mano, jog būtų neproporcingai pažeisti bankrutuojančio asmens teisėti lūkesčiai (tame tarpe ir kreditorių) kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi atgauti skolą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo įvykdymą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo
Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: subrangos sutartį Nr. SA-KEV-TPS-20230621 ir 2023 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. KEV2023/12_15. Grįsdama poreikį teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, pirmosios instancijos teismui netinkamai vykdžius vadovavimo pareigas procese, nepasiūlius pateikti papildomus rašytinius įrodymus ir sutarčių kopijas.
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodytą praktiką).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas klausimas, ar apeliantės finansinė padėtis ir jos ateities perspektyvos sudaro pagrindą tenkinti jos prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o atskirajame skunde akcentuojamas teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, prideda atsakovės pateiktus naujus įrodymus prie bylos ir pažymi, kad, pridėjus naujus įrodymus, ieškovės teisė pateikti nuomonę dėl jų reikšmės negali būti pripažinta pažeista, nes naujų įrodymų turinys, įvertinus jų pateikimo būdą ir laiką bei juose pateiktus duomenis, ieškovei yra žinomas, ieškovė dėl pateiktų naujų įrodymų pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti ne tik į abiejų šalių turtinę padėtį, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
Apeliantė savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia finansine būkle, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, kaip nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje, savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta į kitos šalies (išieškotojos) interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas apeliantės prašymas, galėtų būti pažeisti.
Apeliantė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė būklė ateityje pagerės. Šiuo atveju apeliantės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, kad iš jų būtų galima neabejotinai spręsti apie sunkią finansinę būklę, dėl kurios apeliantė nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą iš karto, jo įvykdymo neišdėstant. Be to, apeliantė nepateikė duomenų dėl savo finansinės būklės pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).
Apeliantei, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vien atsakovės prie prašymo pateikti duomenys nepakankami atsakovės finansinei būklei objektyviai įvertinti bei jų pagrindu spręsti apie poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą – apeliantės sunki finansinė būklė. Teismas tinkamai įvertino atsakovės kartu su prašymu pateiktus įrodymus, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad iš selektyviai atsakovės pateiktų duomenų neįmanoma identifikuoti tikrosios jos finansinės būklės. Teismas tinkamai motyvavo nutartį netenkinti apeliantės prašymo. Vien tai, kad apeliantė su teismo išvadomis nesutinka, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apeliantės teisių pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju reikšmingas ir ieškovės statusas, nes Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kuo didesne apimtimi patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių reikalavimus, kartu apsaugant likviduojamos dėl bankroto įmonės teises ir teisėtus interesus. Likviduojamos dėl bankroto įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021). Sprendimo įvykdymo išdėstymas 36 mėnesiams lygiomis dalimis neatitiktų ieškovės interesų ir bankroto proceso efektyvumo principo, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.
Taigi, apeliantės prašymo tenkinimas akivaizdžiai pažeistų likviduojamos dėl bankroto ieškovės ir jos kreditorių teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų apeliantei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės, kaip likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens, statusą bei interesus ir neigiamas pasekmės, kurios kiltų, jeigu atsakovės prašymas būtų tenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo ir atsisakydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.