- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- II-11-424/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00353-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė (pirm.)
- Institucija
- VA VPK Elektrėnų PK
Įžanginė dalis
dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą dėl administracinio nusižengimo – Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK atstovui V. J.,
administracinėn atsakomybė patrauktam asmeniui Ž. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. K. skundą dėl 2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimo Nr. 28-ANR-K-1090-2019 dėl žodinės pastabos panaikinimo ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 28-ANR-K-1478-2019, kuriuo Ž. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-10-01 Ž. K. buvo paskirta žodinė pastaba už tai, kad jis 2019-06-18 apie 13 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino tinkamos šuns priežiūros ir negarantavo, kad auginamas šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai, kadangi šuo buvo kieme nepririštas, be antsnukio ir pavadėlio, turėdamas galimybę pabėgti iš privačios žemės valdos, kadangi privati žemės valda nėra aptverta. Tokiais savo veiksmais Ž. K. pažeidė gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse 2013 m. gruodžio 19 d. taisyklių 8 skirsnio 88 punkto reikalavimus, taip pat pažeidė LR gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.
2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimu Nr. 28-ANR-K-1090-2019 Ž. K. paskirta žodinė pastaba buvo panaikinta ir 2019 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK nutarimu Ž. K. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, jam skirta nuobauda – įspėjimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. K. pateikė skundą, kuriuo prašo 2019 m. lapkričio 25 d. Elektrėnų policijos komisariato nutarimą Nr. 28-ANR-K-1090-2019 dėl žodinės pastabos panaikinimo ir 2019 m. lapkričio 27 d. 28-ANR-K-1478-2019 nutarimą, kurio pareiškėjui skirtas įspėjimas, panaikinti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. K. nurodė, kad nesutinka su jam pareikšta žodine pastaba bei su nutarimu skirti jam įspėjimą, kadangi savo veiksmuose nemato administracinio nusižengimo sudėties. Skundą grindžia Gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis numatančiomis pavadėlis privalomas vedžiojant šunis tik viešose vietose. Antsnukis jo šuniui neprivalomas, kadangi jo šuo boserono veislės, kuris nėra priskiriama kovinėms ar pavojingoms veislėms. Šuo nėra laikomas lauke, o tik trumpam išvedamas iš sodybos patalpų. Šuo nėra vedžiojamas ne namų valdoje. Taisyklės neįpareigoja vedžiojant šunį namų valdoje naudotis visomis saugumo priemonėmis. Kadangi pareiškėjo sodyba yra nuošalioje vietoje, miške, namų valda iš trijų pusių atverta gyvatvore, todėl gyvūnų laikymo taisyklės, anot pareiškėjo, neįpareigojo jo savo namų valdoje šunį laikyti pririštą, uždėti jam antsnukį, todėl teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Elektrėnų policijos komisariatas 2019-11-25 nutarimu panaikindamas jam pareikštą žodinę pastabą pasunkino jo teisinę padėtį, kadangi skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. K. skundą su juo nesutiko, prašė skundo netenkinti ir nutarimus palikti nepakeistus. Nurodė, kad Ž. K. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinkti įrodymai – R. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2019-06-18 jis einant kartu su mažamečiu sūnumi keliu, juos pasitiko kaimyno Ž. K. šuo, kuris buvo didelis, be pavadėlio ir be antsnukio, kuri pabėgęs ėmė loti, todėl jos vaikas išsigando, Ž. K. parodymais, kuriuose jis nurodė, jog jo kiemas nėra aptvertas, todėl šuo turi galimybę išbėgti iš teritorijos, taip pat kitais įrodymais. Taip pat nurodė, jog žodinė pastaba pareiškėjui buvo panaikinta gavus jo skundą, kuriuo asmuo nesutiko su padarytu nusižengimu, todėl žodinė pastaba negalėjo būti skirta ir todėl asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 346 str. 1 d. yra įtvirtinta atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus.
Dėl 2019-11-25 nutarimo
Ž. K. nesutikdamas su jo atžvilgiu skirta žodine pastaba Elektrėnų policijos komisariatui pateikė 2019-10-20 skundą, kuriuo prašė panaikinti Elektrėnų policijos komisariato pareigūnų sprendimu 2019-10-01 padarytą įrašą Nr. 28-ANR-I-927-2019 Administracinių nusižengimų registre apie Ž. K. skirtą žodinę pastabą. 2019-11-25 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. J. 2019-11-258 nutarimu iš dalies sutiko su pareiškėjo skundu ir panaikino pareiškėjui skirtą žodinę pastabą. Nutarime nurodė, jog Ž. K. kaltės nepripažino, todėl vadovaujantis Generalinio komisaro 2016-12-27 įsakymu Nr. 5-V-1102, 1.3 p., 1.1.1 p.p. Ž. K. nepripažinus kaltės, jo veika negali būti laikoma mažai pavojinga, todėl žodinė pastaba pareiškėjui negalėjo būti skirta.
ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesutinku su Institucijos atstovo argumentais, jog pareiškėjui nepripažįstant pažeidimo fakto ir savo kaltės, žodinė pastaba remiantis ANK 12 straipsnio nuostatomis, Ž. K. negalėjo būti skirta, todėl Ž. K. skirta žodinė pastaba buvo panaikinta pagrįstai.
Dėl 2019-11-27 nutarimo
Ž. K. neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, tvirtina, kad jo sodyba yra privati, ir tik per dalį namų valdos yra viešo naudojimo praėjimas, kuriam nustatytas servitutas. Skunde taip pat nurodo, jog sodyba užtverta tankia gyvatvore, kuri trukdo ir patekti ir išeiti iš sodybos, todėl teigia, jog privačioje namų valdoje jis savo šuniui neprivalėjo dėti antsnukio ir laikyti pririšto, kadangi jo šuo iš namų valdos neišeina ir nėra laikomas lauke. Su šiais skundo motyvais nėra pagrindo sutikti.
Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse (1 p.), o Aprašo nuostatos taikomos gyvūnų laikymui savivaldybių teritorijoje esančiose gyvenamosiose vietovėse (2 p.). Vadovaujantis šiuo teisės aktu, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje šie reikalavimai yra įtvirtinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-19 įsakymu Nr. 03V-1127 patvirtintose Gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse. Šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises ir pareigas. Šios taisyklės nustato, kad gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Taisyklių 88 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK tyrėjų T. B. ir E. J. tarnybinių pranešimų, tyrėjams 2019-09-25 nuvykus paimti paaiškinimų iš Ž. K. ir atvykus į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) išlipus iš tarnybinio automobilio ir pradėjus eiti keliuku, jie pamatė Ž. K. šunį, kuris buvo tamsios spalvos, didelis. Šuo pametęs pareigūnus lodamas pradėjo eiti artyn, tačiau sustojo. Šuo tuo metu buvo vienas, Ž. K. sodybos kieme tuo metu nebuvo. Sodybos teritorija nebuvo aptverta, įspėjamųjų ženklų apie tai, kad namų valdoje gali būti palaidas šuo nebuvo. Tyrėja E. J. nurodė, jog dėl to pajuto nerimą, kadangi manė, kad šuo gali pulti, todėl buvo pasiruošusi naudoti specialiąsias priemones. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtino kartu buvęs tyrėjas T. B.. Kas patvirtini, kad 2019-06-18 įvykis nebuvo atsitiktinis pažeidimas. Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog Ž. K. sodyba nėra uždara, iš jos pabėgti palaidam šuniui nėra sunku. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną jo šuo buvo kieme, nebuvo pririštas, jam nebuvo uždėtas antsnukis, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjo šuo kitiems asmenims nekelia jokio pavojaus, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. K. namų valda yra atvira ir iš jos šuo, kuris nėra tinkamai laikomas, nesunkiai gali pabėgti, taip sukeldamas pavojų kitiems asmenims ar jų turtui. Nors pareiškėjas nurodė, jog jo šuo senas, serga, nepaneigia aplinkybės, jog didelis pareiškėjo šuo pasišalinęs iš namų valdos, ar nors ir nepasišalinęs, tačiau namų valdai esant neaptvertai, kurioje vaikšto didelis šuo, gali sukelti kitiems asmenims išgąstį, ką taip pat patvirtina byloje esantis R. S. pareiškimas, apie tai, jog 2019-06-18 apie 13 val. jai einant keliu kartu su mažamečiu jos vaiku, išgąsdino pribėgęs Ž. K. lojantis šuo. Be kita ko, pareiškėjas savo paaiškinimuose administracinės bylos tyrimo metu neginčijo aplinkybės, jog kiemas nėra aptvertas tvora ir šuo gali pabėgti iš teritorijos.
Pareiškėjo teismo posėdyje išsakytas argumentas, kad 2019-06-18 kieme buvo kartu su šuniu, kurį kaip įprastai vedžioja be pavadėlio, tačiau laikydamas už antkaklio, vertinamas kritiškai, kadangi šį teiginį paneigia anksčiau paminėti policijos tyrėjų paaiškinimai bei R. S. pareiškime nurodytos aplinkybės, jog Ž. K. šuo jo neuždaroje namų valdoje būna palaidas, be antsnukio ir gali išgąsdinti kitus asmenis ar sukelti jiems pavojų. Be to šis pareiškėjo teiginys atsirado tik teismo posėdyje.
Minėtos bylos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad Ž. K. neužtikrino, tinkamos šuns priežiūros ir negarantavo, kad auginamas šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir turtui, kadangi šuo buvo kieme nepririštas, be antsnukio ir pavadėlio, turėjo galimybę pabėgti iš privačios žemės valdos. Be to Ž. K., žinodamas, jog jo namų valdoje nustatytas kelio servitutas ir dėl to gali būti kitų asmenų – neinformavo, jog namų valdoje gali būti palaidas šuo. Taip pažeidė gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse 2013 m. gruodžio 19 d. taisyklių 8 skirsnio 88 punkto, LR gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimui, pareiškėjo kaltei dėl padaryto nusižengimo paneigti, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visumą, todėl jo naikinti skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos skundas atmestinas.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ž. K. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 28-ANR-K-1090-2019 ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 28-ANR-K-1478-2019 palikti nepakeistus.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.