Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Ž. K. (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria Ž. K. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 28-ANR-K-1090-2019 ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 28-ANR-K-1478-2019 palikti nepakeisti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Apylinkės teismo sprendimo esmė

1. 2019-10-01 Ž. K. buvo paskirta žodinė pastaba už tai, kad jis 2019-06-18, apie 13.00 val., Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), neužtikrino tinkamos šuns priežiūros ir negarantavo, kad auginamas šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai, kadangi šuo buvo kieme nepririštas, be antsnukio ir pavadėlio, turėdamas galimybę pabėgti iš privačios žemės valdos, kadangi privati žemės valda nėra aptverta. Tokiais savo veiksmais Ž. K. pažeidė gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse 2013 m. gruodžio 19 d. taisyklių 8 skirsnio 88 punkto reikalavimus, taip pat pažeidė LR gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

2. kadangi Ž. K. savo kaltės nepripažino, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskirta 2019-10-01 Ž. K. žodinė pastaba buvo panaikinta ir Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Ž. K. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį švelniausia administracine nuobauda – įspėjimu.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartimi Ž. K. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimai palikti nepakeisti,

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-03-05 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad 2019-09-25 Elektrėnų policijos komisariato pareigūnės surašytame ir jo (Ž. K.) pasirašytame paaiškinime jis nurodė, kad jam priklausantis šuo 2019-06-18, susitikimo su R. S. metu, namų valdoje buvo vedamas už antkaklio. Tuo metu šuns vedimui nebuvo naudojamas pavadėlis, šuo buvo be antsnukio, nes antsnukis šios veislės šuniui nėra privalomas, o pavadėlis, anot pareiškėjo, privalomas tik vedžiojant šunis viešosiose vietose, o ne privačioje valdoje. Pareiškėjo teigimu už pripažinimą, kad 2019-06-18 susitikimo su R. S. metu, šuo buvo be antsnukio ir pavadėlio, jam 2019-10-01 buvo paskirta žodinė pastaba. Teigia, jog niekada pareigūnams nėra pripažinęs, kad šuo 2019-06-18 buvo laikytas palaidas kieme. Pasak pareiškėjo, 2019-06-18 prieš pasirodant R. S., jis buvo neseniai atvažiavęs į sodybą ir, laikydamas už antkaklio, vedė šunį į gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad šuns vedimui karštuoju paros metu lauke dažniausiai nenaudodavo pavadėlio ir nelaikydavo šuns lauke pririšto.

4.1. Pareiškėjo teigimu, vertindamas surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas visiškai neatsižvelgė į jo 2019-09-25 pasirašytame paaiškinime nurodytus faktus, kad šuo yra laikomas uždarose patalpose ir yra išvedamas tik trumpam.

4.2. Pasak pareiškėjo, Taisyklių 89 p. kaip tik rekomenduoja vedžioti šunis rečiau žmonių lankomose vietose. Be to, pareiškėjo manymu, Taisyklių 88 p. kelia reikalavimus tik aptvertoje teritorijoje laikomam šuniui. Gi, jam priklausanti teritorija nėra aptverta ir jis niekada to neginčijo.

4.3. Nurodo, jog Elektrėnų policijos komisariato pareigūnų E. J. ir T. B. 2019-09-26 tarnybiniai pranešimai nesusiję su 2019-06-18 įvykiais jam priklausančioje sodyboje. Laukdamas jų atvykimo jį apklausti jis, norėdamas pašildyti gyvenamąsias patalpas, buvo nuėjęs į malkinę malkų. Su juo buvo šuo, su kuriuo užsidarė malkinėje. Pajutęs atvykusius pareigūnus, šuo nosimi atsidarė malkinės duris ir, jam (Ž. K.) nesuspėjus sugriebti už antkaklio, išėjo jų pasitikti. Šunį už antkaklio sulaikė kieme, apie 30 metrų nuo pareigūnų atstumu, kur jis stovėjo ir jų laukė. Nemano, kad tokiu atstumu būtų pavykę prieš šunį panaudoti specialiąsias priemones ir kad, stovėdamas tokiu atstumu, jis būtų kėlęs realų pavojų, juo labiau, kad šuo išėjęs iš namų valdos nebuvo. Teigia, jog jis visą laiką buvo netoli šuns, tačiau per pastatus ir automobilį pareigūnai jo nematė. Šuniui išbėgus, nedelsdamas nuėjau jo paimti. Pasak pareiškėjo, šis apmaudus įvykis, kurį užfiksavo pareigūnai, atsitiko 2019-09-25. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jų atvykimas buvo suderintas, todėl pareigūnų teiginys, kad aš jų atvykimo metu šunį tyčia paleido ar laikė kieme palaidą, anot pareiškėjo, negalėtų būti įtikinamas. Vien tai, kad jie fiksavo tą patį įvykį, tuo pačiu metu, neparodo jo pakartotinumo. Jjis šio įvykio neneigė ir neneigia, juolab, kad administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad 2019-06-18 šuo buvo be pavadžio ir antsnukio, o ne už 2019-09-26 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą įvykį.

5. 2020 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame prašoma Ž. K. skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 5 d. palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą posėdžio metu visapusiškai, pilnai ir išsamiai ištyrė visus įrodymus, reikšmingus bylai teisingai išspręsti ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Ž. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi atmesdamas Ž. K. skundą ir palikdamas nepakeistus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 28-ANR-K-1090-2019 ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 28-ANR-K-1478-2019, ANK nuostatų nepažeidė. Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 28-ANR-K-1090-2019 Ž. K. paskirta žodinė pastaba buvo pagrįstai panaikinta ir Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Ž. K. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį švelniausia administracine nuobauda – įspėjimu.

8. Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktus.

9. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

10. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 (toliau tekste ir – Aprašas), nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse. Aprašo 39 punkte nustatyta, jog šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Pagal Aprašo 38 punktą, žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. Šios teisės akto nuostatos buvo perkeltos ir į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-19 įsakymu Nr. 03V-1127 patvirtintų Gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 88 punktą.

11. Nors Ž. K. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

10. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Ž. K. priklausantis šuo yra boseronas – prancūzų aviganis, priklausantis ganymo ir sargybos šunų veislei – didelis, stiprus ir galingas šuo, kurio aukštis – nuo 63 iki 71 cm, svoris nuo 30 iki 45 kg.

12. Iš R. S. pareiškimo matyti, jog 2019-06-18, apie 13.00 val., jai kartu su mažamečiu jos vaiku einant servitutiniu keliu Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), juos išgąsdino pribėgęs Ž. K. lojantis šuo.

13. Iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK tyrėjų T. B. ir E. J. tarnybinių pranešimų ir E. J. paaiškinimo matyti, kad jie 2019-09-25 nuvyko į Ž. K. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., kad gauti rašytinį Ž. K. pasiaiškinimą. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir pradėjus eiti keliuku, jie pamatė didelį tamsios spalvos Ž. K. šunį. Šuo, pamatęs pareigūnus, lodamas pradėjo prie jų artintis ir sustojo. Šuo tuo metu buvo vienas, šeimininko sodybos kieme tuo metu nebuvo. Sodybos teritorija nėra aptverta ir įspėjamųjų ženklų apie tai, kad namų valdoje gali būti palaidas šuo, nebuvo. Tyrėja E. J., priartėjus šuniui, pajuto nerimą, kadangi manė, kad šuo gali pulti, todėl buvo pasiruošusi naudoti specialiąsias priemones. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino kartu su ja buvęs tyrėjas T. B..

14. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad Ž. K. sodybos teritorija nėra aptverta ir pabėgti iš jos palaidam šuniui nėra sunku.

15. Apylinkės teismo posėdyje, ir apeliaciniame skunde Ž. K. patvirtino, kad pro jo sodybą eina servitutinis kelias ir juo gali vaikščioti kiti asmenys, taip pat jis patvirtino, kad jam priklausanti teritorija nėra aptverta ir, anot pareiškėjo, jis niekada to neginčijo bei neneigė, kad 2019-06-18, susitikimo su R. S. metu, šuo buvo be antsnukio ir pavadėlio, tačiau, pasak pareiškėjo, jam priklausantis šuo buvo vedamas už antkaklio ir nebuvo palaidas. Taip pat Ž. K. patvirtino, jog šuns nelaiko pririšto ir karštuoju paros metu dažniausiai vedžioja jį be pavadėlio už antkaklio. Tai, kad 2019-09-25 įvykio metu, jam su šunimi būnant malkinėje, šuo, pajutęs ateinančius pareigūnus, nosimi atidarė malkinės ir lodamas nubėgo pasitikti policijos pareigūnų, laiko apmaudžiu įvykiu, kurio jis neneigė ir neneigia, juolab, kad, pareiškėjo teigimu, administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad 2019-06-18 šuo buvo be pavadžio ir antsnukio, o ne už 2019-09-26 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą įvykį.

16. Visi šie įrodymai patvirtina, kad Ž. K. neužtikrino tinkamos šuns priežiūros ir negarantavo, kad jam priklausantis šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir turtui, nes per jam priklausančią žemės valdą eina servitutinis kelias, kuriuo turi teisę vaikščioti ir kiti asmenys. Jam priklausantis šuo (prancūzų aviganis – boseronas) buvo kieme nepririštas, be antsnukio ir turėjo galimybę pabėgti iš privačios žemės valdos, todėl apygardos teismas sprendžia, kad Ž. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

17. Nagrinėjamo skundo kontekste sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad 2019-06-18 šuo buvo be pavadžio ir antsnukio, o ne už 2019-09-26 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą įvykį, kita vertus, pažymėtina, jog šie policijos pareigūnų paaiškinimai buvo vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir patvirtina R. S. pareiškime nurodytas aplinkybes, kad 2019-06-18, apie 13.00 val., ją ir jos mažametį vaiką, einančius servitutiniu keliu, išgąsdino be priežiūros pribėgęs lojantis Ž. K. priklausantis šuo, taip pat patvirtina, kad 2019-06-18 įvykis nebuvo atsitiktinis, kad jam priklausantis prancūzų aviganis nėra pakankamai valdoma ir kelią grėsmę aplinkiniams. Ž. K. apeliacinio skundo argumentai, kad jis sodybos teritorijoje savo šunį dažniausiai vedžioja už antkaklio – neįtikinantys, be to juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai. Kad R. S., policijos pareigūnai E. J. ir T. B. būtų suinteresuoti apkalbėti Ž. K. ar kitaip jam pakenkti, byloje taip pat nenustatyta.

18. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, daro išvadą, jog paskirta Ž. K. švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas – yra aiškiai ne per griežta, atitinka ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

19. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjas, gi, vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarties vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.