- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 2S-1003-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35256-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- J. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. B. pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio V. M.: 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl baudos apskaičiavimo Nr. S2-108042; 2020 m. lapkričio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-240-17579; 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-240-17581 ir 2020 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktą Nr. S-20-240-17582.
2. Nurodė, jog priimtame patvarkyme dėl baudos apskaičiavimo antstolis konstatavo, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2532-723/2015 turėjo būti įvykdytas 2016 m. rugpjūčio 25 d., tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) tik 2020 m. spalio 12 d. informavo antstolį apie teismo sprendimo įvykdymą. Todėl 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną turi būti sumokėta už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 12 d., t. y. už 1509 dienas mokėtinos baudos suma sudaro 45 270 Eur. Teigia, kad pagal bendruosius teisės principus baudos negali būti skiriamos už pažeidimus, kurie galimai bus padaryti ateityje, todėl ginčijamame patvarkyme antstolis baudą neteisėtai skaičiavo už laikotarpį po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties priėmimo. Be to, antstolis neteisingai nurodė teismo sprendimo įvykdymo momentą (2020-10-12), nes statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas 2020 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėja apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimu nustatytus įpareigojimus nežinojo, nes apie teismo posėdį buvo informuota viešo paskelbimo būdu, o tuo metu išvykusi, todėl negavo teismo sprendimo. Teismo sprendimas nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, o teismo nutartimi nustatyta bauda gali būti skaičiuojama tik nuo tos dienos, kai buvo sužinota apie teismo sprendimą. Todėl 45 270 Eur bauda nepagrįstai paskaičiuota nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 12 d. ir jos dydis yra neadekvatus padarytam pažeidimui bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
3. Antstolis V. M. 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S2-108183 netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. spalio 21 d. siųstas pareiškimas dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo. 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos (po 30 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną išieškotojos naudai) skyrimo ir teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi minėtas pareiškimas buvo patenkintas. 2020 m. spalio 12 d. išieškotoja informavo, kad J. B. įvykdė teismo sprendimą, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 12 d. paskaičiuota bauda sudaro 45 270 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos J. B. skundas dėl antstolio V. M. veiksmų tenkintas iš dalies: panaikinta dalis antstolio V. M. 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymo dėl baudos apskaičiavimo Nr. S2-108042; dalis 2020 m. lapkričio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-240-17579; dalis 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-240-17581 ir dalis 2020 m. lapkričio 4 d. turto arešto akto Nr. S-20-240-17582, nustatant, kad skolininkės J. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo susikaupusi bauda už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. spalio 12 d. (už 154 dienas) yra 4620 Eur.
5. Teismas nurodė, kad:
5.1. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismui 2015 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2532-723/2015 patenkinus iš dalies ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojus atsakovę per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyto pastato (10 m ilgio, 8,5 m pločio, 7 m aukščio) projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus, atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi patenkino antstolio V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skolininkei skyrė 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2122-466/2020 skolininkei J. B. buvo nustatytas papildomas trijų mėnesių terminas įvykdyti minėtą teismo sprendimą. Todėl darytina išvada, kad skolininkė J. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą turėjo įvykdyti iki 2020 m. gegužės 11 d. (2020-01-22 teismo nutartis įsiteisėjo 2020-02-11), o iki nurodytos datos skolininkei neįvykdžius minėto teismo sprendimo, skaičiuotina 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną iki 2020 m. spalio 12 d. (už 154 dienas), kai išieškotoja informavo antstolį apie teismo sprendimo įvykdymą.
5.2. Dėl išvardintų priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas iš dalies, nes skolininkės J. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo susikaupusi bauda yra 4620 Eur (už 154 dienas), kuri mokėtina išieškotojo naudai, todėl antstolio V. M. priimti: 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymas dėl baudos apskaičiavimo Nr. S2-108042; 2020 m. lapkričio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-240-17579; 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-240-17581 ir 2020 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktas Nr. S-20-240-17582 naikintini iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir nurodyti, kad panaikinamas iš dalies antstolio V. M. priimtas 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymas dėl baudos apskaičiavimo Nr. S2-108042; 2020 m. lapkričio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-240-17579; 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-240-17581 ir 2020 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktas Nr. S-20-240-17582, nustatant, kad skolininkės J. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo susikaupusi bauda už laikotarpį nuo 2017-08-25 iki 2020-02-11 ir nuo 2020-05-11 iki 2020-10-12 (už 1419 dienas) yra 42 570 Eur.
7.1. Teismas nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis rėmėsi ir pagrįstų motyvų ir argumentų, kodėl skolininkei paskirtos baudos skaičiavimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020-05-12, nes abejonių, jog teismo sprendimas buvo nevykdomas nuo 2016-08-25 iki 2020-10-12 nėra, tai patvirtina faktinės anksčiau nurodytos bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai.
7.2. Pagal CPK 771 str. 6 d. teismo skolininkui skiriama bauda už teismo sprendimo per jame nustatytą terminą neįvykdymą, turi apimti kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną. Juo labiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nutartyje, kuria paskirta bauda taip yra nurodyta, kad bauda paskirta už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Teismas, panaikindamas antstolio patvarkymus, nepagrįstai nesivadovavo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu baudos skyrimo reglamentavimu.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Inspekcija, teismui sprendimu įpareigojus skolininkę J. B. šalinti savavališką statybą, įgijo teisėtą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per teismo nustatytą terminą. Skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas teismo sprendime numatytam įpareigojimui įvykdyti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir savavališka statyba nepašalinta. Tokie skolininkės veiksmai pažeidė valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta.
7.4. Teismui skundžiama nutartimi nurodžius, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo susikaupusi bauda tik už laikotarpį nuo 2020-05-12 iki 2020-10-12, susidarė situacija, kad skolininkei, ilgą laiką nevykdžiusiai teismo sprendimo kyla tik minimalūs neigiami padariniai, o tai neatitinka baudos skyrimo tikslų ir išieškotojo interesų.
7.5. Taigi, skundžiamos nutarties dalis, kuria nuspręsta panaikinti antstolio patvarkymų dalį ir nurodyti, kad skolininkei skirta bauda tik už laikotarpį nuo 2020-05-12 iki 2020-10-12, yra nemotyvuota ir nepagrįsta, ir dėl to nutartis keistina, nurodant, kad skolininkės J. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo bauda turi būti skaičiuojama už visą teismo sprendimo laikotarpį, išskyrus 3 mėnesių atidėjimo terminą nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-21 nutartimi, t. y. bauda turi būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 2017-08-25 iki 2020-02-11 ir nuo 2020-05-11 iki 2020-10-12.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja J. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodė, kad skundžiama nutartimi paskaičiuota 4620 EUR bauda nėra per švelni ir yra pakankamai atgrasanti nuo teisės pažeidimų darymo. Be to, už pastato statybą neturint statybą leidžiančio dokumento pareiškėja sumokėjo 868 EUR administracinę baudą, taip pat pareiškėja sumokėjo 614 EUR įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Inspekcijos siūloma 42 570 EUR bauda neadekvati padarytam pažeidimui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju pareiškėja, turėjusi nedidelį sodo namą, ėmėsi namo rekonstrukcijos darbų norėdama padidinti namo plotą, dėl nežinojimo nustatytu laiku nepasirūpinusi statybą leidžiančiais dokumentais. Vertinant baudos proporcingumą teisės pažeidimui, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teismo sprendimas ilgą laiką buvo neįvykdytas ne dėl pareiškėjos piktybiško elgesio, o dėl to, kad pareiškėja negyvendama Lietuvoje apie jį nieko nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia naujus įrodymus, nurodo, kad jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pareiškėjos nuomone, todėl naujus įrodymus priima ir juos vertina (CPK 314 str.).
12. Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjai J. B. skirtos baudos už teismo sprendimo nevykdymą (neteisėtos statybos padarinių pašalinimą) dydžio: skundžiama nutartimi pareiškėjos mokėtina bauda sumažinta nuo 45 270 Eur iki 4620 Eur. Inspekcija su tokiu sumažinimu nesutinka iš esmės motyvuodama tuo, kad pareiškėjai, ilgą laiką nevykdžiusiai teismo sprendimo, kyla tik minimalūs neigiami padariniai, o tai neatitinka baudos skyrimo tikslų. Pareiškėja atsiliepimą į atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ji nevykdė teismo sprendimo dėl to, kad apie jį nežinojo, o kai sužinojo ėmėsi aktyvių veiksmų jį įvykdyti ir įvykdė.
13. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
14. CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-168-695/2021).
15. Taigi pagal čia pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką reikia aiškintis dėl kokių priežasčių pareiškėja neįvykdė teismo sprendimo (t. y. piktybiškai ar nuo jos nepriklausančių aplinkybių) ir turi būti ieškoma galimybių sumažinti paskirtą baudą. Taip pat būtina išsiaiškinti ar kai spendimas jau įvykdytas, būtų adekvatu skirti pareiškėjai visą Inspekcijos prašomą baudą – 45 270 Eur.
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui 2015 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2532-723/2015 patenkinus iš dalies ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojus atsakovę per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatyto pastato (10 m ilgio, 8,5 m pločio, 7 m aukščio) projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus, atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, ji įpareigota savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam devynių mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d., taigi pareiškėja statybą leidžiančius dokumentus turėjo gauti iki 2016 m. gegužės 25 d., o jų negavusi iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. turėjo nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.+-
17. Antstolis V. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė skirti suinteresuotam asmeniui J. B. iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio įpareigojimo nevykdymo dieną išieškotojos naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-40845-592/2017 patenkino antstolio V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skolininkei skyrė 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.
18. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 23 d. buvo gautas antstolio V. M. pareiškimas dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo skolininkei J. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2122-466/2020 skolininkei J. B. buvo nustatytas papildomas trijų mėnesių terminas įvykdyti minėtą teismo sprendimą.
19. Pareiškėja teigia, kad ji nieko nežinojo apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą ir apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį, nes tuo metu gyveno užsienyje ir todėl negalėjo jų vykdyti. Kaip matyti iš šių teismų procesinių sprendimų, abu jie buvo priimti pareiškėjai nedalyvaujant, apie bylą pranešus viešo paskelbimo būdu. Taigi, labai didelė tikimybė, kad pareiškėja iš tiesų nieko nežinojo apie minėtus sprendimus ir būtent dėl šios priežasties, o ne piktybiškai jų nevykdė.
20. Pažymėtina, kad CPK 771 str. 6 d. įtvirtintos baudos tikslas – pasiekti, kad nevykdantis teismo sprendimo asmuo pradėtų jį vykdyti ir įvykdytų kiek įmanoma greičiau, t. y. galutinis rezultatas turi būti operatyvus teismo sprendimo įvykdymas. Skundžiamos nutarties priėmimo metu šis rezultatas jau buvo pasiektas: 2020 m. spalio 12 d. Inspekcija pranešė antstoliui, kad skolininkė J. B. teismo sprendimą įvykdė.
21. Be to, yra būtina atsižvelgti ir kitas aplinkybes: kaip minėta, galutinis 2015 m. liepos 24 d. sprendimo įvykdymo terminas buvo 2016 m. rugpjūčio 25 d. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str.) matyti, kad vykdomasis raštas minėtoje byloje buvo išduotas 2016 m. spalio 24 d., tačiau antstolis į teismą dėl baudos skyrimo pareiškėjai kreipėsi beveik po metų laiko – 2017 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjai toliau nevykdant sprendimo antstolis dėl sprendimo nevykdymo pasekmių vėl į teismą kreipėsi tik praėjus beveik dviem metams nuo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties skirti baudą priėmimo – 2019 m. spalio 23 d.
22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone toks ilgas antstolio delsimas kreiptis į teismą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių yra niekuo nepateisinamas ir dėl tokio antstolio neveikimo pareiškėja (atsižvelgus į tai, kad jis nežinojo apie priimtus teismų sprendimus) negali būti laikoma atsakinga, jai neturi kilti maksimalios neigiamos pasekmės. T. y. jeigu antstolis būtų aktyviai domėjęsis kodėl pareiškėja nevykdo teismo sprendimo ir jos ieškojęs, galbūt pareiškėja būtų greičiau įvykdžiusi teismo sprendimą ir jai nebūtų susikaupus tokio dydžio bauda.
23. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, už pastato statybą neturint statybą leidžiančio dokumento pareiškėja sumokėjo 868 EUR administracinę baudą, taip pat pareiškėja sumokėjo 614 EUR įmoką už savavališkos statybos įteisinimą.
24. Dėl šių priežasčių sutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad nutartimi paskaičiuota 4620 EUR bauda nėra per švelni ir yra atgrasanti nuo teisės pažeidimų darymo. Taigi, bendra baudų ir įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (t. y. neigiamų turtinių pasekmių) suma yra pakankama priemonė sudrausminti pareiškėjai, o Inspekcijos siūloma 42 570 EUR bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (kuris šiuo metu jau pašalintas) bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str).
25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad skundžiama nutartimi pareiškėjos mokėtina bauda pagrįstai buvo sumažinta nuo 45 270 Eur iki 4620 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.