- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- 2-226-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, reikalaudamas iš valstybės priteisti 55520,15 Eur turtinės ir 30000 Eur neturtinės žalos. Jis nurodė, kad ieškinį kildina iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. A2-1084-538/2014, Nr. 2A-564-183/2015, Nr. A2-1074-513/2017; Nr. 2YT-14431-642/2018, Nr. 2S-596-720/2019. Turtinės žalos dydį ieškovas paskaičiavo pagal vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. 2-758-360/2010.
2. Ieškovas nurodė, kad antstolis be teisėto pagrindo pardavė ½ dalį ieškovui priklausančio buto. Jam atsirado psichologinė trauma, pablogėjo sveikata, būna širdies permušimas, ritmo pažeidimas. Jis, kaip įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, įnešė į įmonę lėšas, o vėliau buvo apkaltintas dėl lėšų iššvaistymo. Jis šiuo metu turi daugybę ligų, kurios atsirado dėl poreikio bylinėtis. Jis prarado pasitikėjimą teismais.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti. Visų pirma, jis nurodo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinys grindžiamas neteisėtais teisėjų veiksmais. Ieškovas privalo įrodyti visas sąlygas, kurias numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Kaip matyti iš teismo posėdžio, ieškovas nė vienos sąlygos nenurodo. Ieškovas neįrodo, kokie teisėjų veiksmai buvo neteisėti. Ieškovas kildina ieškinio pagrindą iš civ. bylos Nr. 2-758-360/2010, dėl kurios peržiūrėjimo praėjo 3 metų senaties terminas.
4. Ieškovas žalą, padarytą valstybės (teismų) veiksmais, iš esmės kildina iš Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, sprendimų bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų ir apskritai nėra jokių duomenų, jog ieškovo ieškinyje minimos teismų nutartys ar sprendimai būtų negaliojantys ar jie būtų buvę pripažinti neteisėtais, ar būtų buvę priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK). Taigi, teismai ieškovo atžvilgiu priėmė teisėtas, pagrįstas nutartis ir sprendimus. Teismai savo teisėtomis ir galiojančiomis nutartimis ir sprendimais negalėjo padaryti žalos ieškovui.
5. CK 6.272 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pažymėtina, jog teisėjo (teismo) kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip.
Šalies argumentai
6. Ieškovas taip pat teigia, jog teismai šališkai ir abstrakčiai, atmestinai, neįsigilinę į esmę nagrinėjo ieškovo prašymus, tačiau tai laikytina deklaratyviu argumentu, nes ieškovas to niekaip neįrodo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
7. Ieškovas reikalauja priteisti žalą, kuri atsirado dėl valstybės pareigūnų – teisėjų neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado ieškovui turtinė ir neturtinė žala. Kuo pasireiškė šie veiksmai, ieškovas nenurodo. Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio galima daryti prielaidą, kad ieškovas labiau kritikuoja antstolių veiksmus, tačiau detaliai jų nenurodo.
8. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą?????.
9. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios ar savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas).
10. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, be kita ko, taikytina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teisiškai reikšminga ne tik tai, ar valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai, bet ir tai, ar jos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas).
11. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovas prašo taikyti senaties terminą.
12. Reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovas galėtų remtis tik Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2YT-14431-642/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-596-730/2019, dėl kurių nėra suėjusi trijų metų ieškinio senatis. Tačiau šios nutartys yra įsiteisėjusios, išnagrinėtos apeliacine tvarka. Nė vienoje iš šių nutarčių nėra nustatyta neteisėtų teisėjų veiksmų, dėl kurių valstybei galėtų kilti pareiga atlyginti žalą ieškovui.
13. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei antstolei A. R.-Ž. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Jis yra kreipęsis į Klaipėdos apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-905-1067/2021), tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad A. S. neatvyko į teismo posėdį. Tai rodo, kad pats ieškovas nėra aiškiai apsisprendęs, kaip ginti savo teises.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo A. S. ieškinį valstybei atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.