Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-7278-780/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-28
Bylos Nr.: eI3-7278-780/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00681-2024-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinės sąjungai
Trečiasis asmuo: J. Š.

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos
22.4.4Kitos valstybės tarnautojų garantijos

Administracinė byla Nr. eI3-7278-780/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00681-2024-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.2; 22.4.4; (S) 22.7; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinės sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) skundu prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1P-4938 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui J. Š. (toliau – Sprendimas).

Savo skunde pareiškėjas nurodo, jog tarnybinį patikrinimą atlikusi Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja E. K. 2024 m. vasario 2 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-84 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko J. Š. veiksmų“ (toliau – Išvada).

Išvadoje konstatuota, kad nuo 2023-06-12 iki 2023-07-11, J. Š. 2023-05-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-4539-2023 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu jis į tarnybos vietą važiavo visuomeniniu (keleiviniu) transportu bei buvo vežamas giminaičio (jo automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šios aplinkybės turėjo įtakos jo teiktame Prašyme nurodytų duomenų pasikeitimui (Prašyme buvo deklaravęs, jog į tarnybos vietą vyks asmeniniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau laikotarpiu nuo 2023-06-12 iki 2023-07-11 vairuoti automobilio neturėjo teisės) ir važiavimo išlaidų atlyginimo dydžiui (atsižvelgiant į tai, kad į tarnybos vietą važiavo visuomeniniu (keleiviniu) transportu), nepatikslino Prašyme nurodytų duomenų per 5 darbo dienas nuo minėtų duomenų pasikeitimo pateikdamas naują prašymą dėl važiavimo išlaidų atlyginimo ir papildomų dokumentų, tačiau teikė važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas: (2023 m. balandžio – birželio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaita (2023-06-29 Nr. 17DE-528) ir 2023 m. liepos - rugsėjo mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaita (2023-10-12 Nr.17DE-1177), nurodydamas jose neteisingus duomenis apie patirtas vykimo išlaidas ir tokiu būdu, siekdamas asmeninės finansinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Bendra neteisėtai iš Klaipėdos teritorinės muitinės įgyta piniginė suma sudaro 86,52 Eur. Tokia savo veika (neveikimu – nepateikiant naujo prašymo ir pasikeitusių duomenų ir veikimu – teikiant važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas su jose nurodytais neteisingais duomenimis) J. Š. nesilaikė numatytos tvarkos ir pažeidė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-216, 7, 10 ir 19 punktus ir Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 2D-27 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais važiavimo išlaidų ir pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų dokumentų pildymo, pateikimo bei tikrinimo kontrolės užtikrinimo“ 3.2 ir 3.12 papunkčius ir tokiu būdu, piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes Muitinės departamento generalinis direktorius D. Ž. priėmė sprendimą J. Š. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas pareigūnas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys Muitinės departamentas 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-810 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą prašydamas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 1P-4938 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintojas aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai dėl to, jog pareigūnas yra muitinės profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą priimtas remiantis deklaratyviais ir formaliais įrodymais, neproporcingas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas – poveikio priemonė pareigūnams – profesinės sąjungos nariams.

Departamentas skunde teigia, kad toks atsisakymas yra neteisėtas, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. Š., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.

Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1P-4938 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga minėtame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėto pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu, priklausančiu profesinės sąjungos valdymo organui, negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Skunde pažymima, kad profesinė sąjunga minėtame rašte klaidingai nurodo, kad „J. Š. kaltinamas tuo, kad prie prašymo dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo, toliau – Prašymas, pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. negaliojančio vairuotojo pažymėjimo kopiją, bei prašymą patvirtino savo parašu ir pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto viršininkui ir taip apgaule įgijo važiavimo išmokų kompensacijos išmokas, viso 86,52 eurų“. Atkreipia dėmesį, kad Išvados 6 lape įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas padaryta išvada, kad J. Š. teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu į tarnybos vietą važiavo visuomeniniu (keleiviniu) transportu bei buvo vežamas giminaičio automobiliu (Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors J. Š. anksčiau pateiktame prašyme buvo deklaravęs, jog į tarnybos vietą vyks asmeniniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau J. Š. minėto parašymo duomenų nepatikslino per 5 darbo dienas, o 2023-06-29 ir 2023-10-12 pateikė važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas, pagal kurias iš Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėtai įgijo 86,52 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą J. Š. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno piktnaudžiavimu tarnyba, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas profesinės sąjungos sutikimo ribas, pažymėjo, jog tinkamos drausmės užtikrinimas – tai įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių, vadovas, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui.

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Mano, kad nepagrįstas Muitinės departamento teiginys, kad profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 1P-4938 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius.

Atsakovė mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Dėl minėtų priežasčių ir vadovaujantis LVAT praktika analogiškose bylose, pažymėtina, kad jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo.

Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas vyko į tarnybą ir turėjo teisę gauti atlyginimą už vykimo išlaidas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikusi tikrintoja pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Priešingai, savaip aiškino ir aplinkybes, ir paaiškinimus, siekiant pareigūno apkaltinimo.

Atsakovė mano, jog jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai ir jam neturėtų būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo.

Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą už nepadarytą tarnybinį nusižengimą Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui J. Š., profesinės sąjungos nariui, yra sietinas tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.

Įvertinus visas aplinkybes, atsakovė mano, kad darbdavys tendencingai ketina skirti Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui J. Š., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, tarnybinę nuobaudą – papeikimą - dėl jo narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

Departamento generalinio direktoriaus 2024 m. sausio 3 d. pavedimu Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko J. Š. veiksmų.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi Departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja E. K. 2024 m. vasario 2 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-84 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko J. Š. veiksmų“ (toliau – Išvada).

Išvadoje konstatuota: nuo 2023-06-12 iki 2023-07-11, J. Š. 2023-05-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-4539-2023 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu jis į tarnybos vietą važiavo visuomeniniu (keleiviniu) transportu bei buvo vežamas giminaičio (jo automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šios aplinkybės turėjo įtakos jo teiktame Prašyme nurodytų duomenų pasikeitimui (Prašyme buvo deklaravęs, jog į tarnybos vietą vyks asmeniniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau laikotarpiu nuo 2023-06-12 iki 2023-07-11 vairuoti automobilio neturėjo teisės) ir važiavimo išlaidų atlyginimo dydžiui (atsižvelgiant į tai, kad į tarnybos vietą važiavo visuomeniniu (keleiviniu) transportu), nepatikslino Prašyme nurodytų duomenų per 5 darbo dienas nuo minėtų duomenų pasikeitimo pateikdamas naują prašymą dėl važiavimo išlaidų atlyginimo ir papildomų dokumentų, tačiau teikė važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas: (2023 m. balandžio – birželio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaita (2023-06-29 Nr. 17DE-528) ir 2023 m. liepos - rugsėjo mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaita (2023-10-12 Nr.17DE-1177), nurodydamas jose neteisingus duomenis apie patirtas vykimo išlaidas ir tokiu būdu, siekdamas asmeninės finansinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi; bendra neteisėtai iš Klaipėdos teritorinės muitinės įgyta piniginė suma sudaro 86,52 Eur; tokia savo veika (neveikimu – nepateikiant naujo prašymo ir pasikeitusių duomenų ir veikimu – teikiant važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas su jose nurodytais neteisingais duomenimis) J. Š. nesilaikė numatytos tvarkos ir pažeidė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-216, 7, 10 ir 19 punktus ir Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 2D-27 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais važiavimo išlaidų ir pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų dokumentų pildymo, pateikimo bei tikrinimo kontrolės užtikrinimo“ 3.2 ir 3.12 papunkčius ir tokiu būdu, piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

Muitinės departamento generalinis direktorius 2024 m. vasario 6 d. rezoliucija patvirtino Išvadą ir priėmė sprendimą J. Š. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad J. Š. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Muitinės departamentas 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-810 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą prašydamas duoti sutikimą skirti šiam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

Profesinė sąjunga 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 1P-4938 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad: taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai; netinkamai taikomi teisės aktai ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas; tikrintojas tinkamai nevertino nustatytų aplinkybių ir svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, netinkamai aiškino teisės aktus; tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės; tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą; tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos, todėl iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo; įvertinus visų aplinkybių visumą, manoma, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra pakankamas poveikis pareigūnui, todėl šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – papeikimą – nepagrįstas įrodymais, neproporcingas ir neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, o tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę, atliekamo tarnybinio patikrinimo metu buvo neteisingai nustatytos padarytos veikos aplinkybės, buvo neteisingai atliktas surinktų įrodymų vertinimas, darant nepagrįstas išvadas, nebuvo nustatytos veikos pasekmės, kas pagrindžia, jog pareigūno veika buvo netinkamai įvertinta (toliau – Sprendimas).

Dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 5 dalyje (Sprendimo priėmimo metu galiojanti redakcija) numatyta, jog pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), 28 punktas (Sprendimo priėmimo metu galiojanti redakcija) taip pat numato, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo, o profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Aiškinant aptartas teisės normas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Statuto nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas, tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai, t. y. Aprašo nustatytu laiku, pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkus pastarąjį elgesio būdą, t. y. pažeidus Aprašo nustatytą profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą, toks pažeidimas turi būti pripažįstamas pagrindiniu procedūriniu pažeidimu, kuris yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti taip priimtą administracinį sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-84-261/2018).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4182-415/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5570-261/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 taip pat išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą, skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1370/2009, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–900/2009; 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1227/2009).

Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tokioje byloje kaip ši teismas neturi ir negali nagrinėti būsimos nuobaudos, kuri dar nėra paskirta, pagrįstumo, proporcingumo klausimų, nesusijusių su pareigūno J. Š. naryste Profesinėje sąjungoje, kuriuos nepagrįstai vertino Profesinė sąjunga, ir dėl to argumentų neteikia.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamame Sprendime nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui J. Š. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, o Profesinė sąjunga pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, todėl Profesinės sąjungos padaryta išvada, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl J. Š. narystės Profesinėje sąjungoje yra visiškai nepagrįsta.

Teismas konstatuoja, kad iš Profesinės sąjungos priimto skundžiamo Sprendimo akivaizdžiai matyti, kad nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. Š. iš esmės grindžiamas tuo, kad tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, Profesinės sąjungos manymu, nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos, Sprendime nurodoma, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo, o įvertinus visų aplinkybių visumą, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra pakankamas poveikis pareigūnui, todėl sprendimas skirti drausminę nuobaudą nepagrįstas įrodymais, neproporcingas ir neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Tačiau teismas, viena vertus, konstatuoja, kad Profesinės sąjungos pateiktame atsisakyme duoti sutikimą skirti nuobaudą trūksta konkretumo, nes nedetalizuojama, į kokias svarbias aplinkybes turėjo atsižvelgti Departamentas ir kokios konkrečios pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos, todėl pripažįsta, kad Profesinė sąjunga pateikia tik abstraktaus (bendro) pobūdžio frazes, kurias galima pritaikyti bet kurioje analogiškoje situacijoje, tačiau pačios ginčo situacijos neindividualizuoja, kita vertus, visi Profesinės sąjungos argumentai dėl paties tarnybinio patikrinimo išvadų vertinimo, jų pagrįstumo, teisėtumo, nusižengimo kvalifikavimo, tyrimo išsamumo, nuobaudos proporcingumo nėra Profesinės sąjungos kompetencijos ribose, nes, kaip minėta, Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, ji negali prisiimti teismo vaidmens ir kvestionuoti Išvadoje pateikto vertinimo dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Departamentas siekia skirti tarnybinę nuobaudą J. Š. dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje ir atsižvelgdama į tai priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tačiau Sprendimas iš esmės grindžiamas neteisėtai kvestionuojant tarnybinio nusižengimo konstatavimo pagrįstumą ir teisėtumą, o ne įrodinėjant tarnybinės atsakomybės taikymo J. Š. ryšį su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje.

Nors atsakovė skundžiamame Sprendime nurodo, kad atsisako duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbdavio taikomų dvigubų standartų profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai ir teigia, kad Muitinės departamentas, siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą, taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimą, tačiau teismas konstatuoja, kad šie atsakovės Sprendime nurodyti teiginiai visiškai nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais ir įrodymais, o yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos.

Skundžiamame Sprendime nenurodyta nei viena aplinkybė, nei vienas faktas, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pareigūnas J. Š. yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu. Profesinė sąjunga nenurodė nei vieno atvejo, kad dėl analogiškų ar panašių tarnybos veiklą reglamentuojančių aktų pažeidimų darbdavys skirtingai elgtųsi Profesinei sąjungai priklausančių ir jai nepriklausančių pareigūnų atžvilgiu, todėl prielaida, kad tarnybinę nuobaudą J. Š. ketinama skirti tik dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje yra visiškai nepagrįsta jokiais duomenimis, kurių pagrįstumą būtų galima patikrinti. Be to, teismas pažymi, kad pats pareigūnas J. Š. tarnybinio patikrinimo metu iš esmės neneigė faktinių aplinkybių, neneigė savo pareigos pateikti pasikeitusius duomenis nevykdymo, o ginčui persikėlus į teismą net nepateikė jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo skundo, todėl nėra jokių prielaidų atsakovės abejonėms, kad drausminę atsakomybę jam siekiama taikyti ne dėl Išvadoje konstatuoto jo pareigų netinkamo vykdymo, o tik dėl narystės Profesinėje sąjungoje.

Nagrinėjamu atveju šios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, nes Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu.

Skundžiamame Sprendime nekonkretizuojant, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Profesinės sąjungos nario, persekiojimas dėl jo narystės ar veiklos minėtoje organizacijoje, o nesutikimą grindžiant tik abejonėmis dėl paties tarnybinio patikrinimo pagrįstumo, teisėtumo ir taikomos atsakomybės proporcingumo, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą peržengia Profesinės sąjungos kompetencijos ribas, pažeidžia darbdavio (šiuo atveju – Departamento) interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą institucijos veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų turėti nepriekaištingai veikiančią valstybės tarnybą apsaugą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Departamentas persekioja trečiąjį suinteresuotą asmenį J. Š. dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar siekia su juo susidoroti. Skundžiamas Sprendimas yra priimtas viršijant Statuto 62 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atitinkamai, dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo skundas yra tenkinamas ir Sprendimas naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1P-4938 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui J. Š..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė