Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-08-01 · Administracinė byla Nr. A-4182-415/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
A-4182-415/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01661-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Ramutė Ruškytė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos
Pareiškėjas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
B. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-4182-415/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01661-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – B. K.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Klaipėdos AVPK) su skundu (b. l. 3–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2017 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. PS/13 „Dėl atsisakymo duoti sutikimą“ (toliau – ir Atsisakymas).Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (toliau – ir Areštinė) vyriausiojo postinio B. K. elgesio. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, buvo priimtas sprendimas skirti pareigūnui B. K. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareigūnas B. K. yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos narys, todėl pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti šiam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga Atsisakymu informavo, jog nesutinka, kad pareigūnui B. K. būtų skirta tarnybinė nuobauda ir nurodė, jog pareigūnas B. K. yra persekiojamas už dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje bei ginant savo teises. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nėra susiję su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, todėl Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir pažeidžia darbdavio teises vidaus administravimo srityje, užkerta kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui.Atsakovas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 61–63) prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas nereglamentuoja profesinės sąjungos pareigos motyvuoti savo nesutikimo.Atsakovo teigimu, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą) profesinės sąjungos nariui reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybą nuobaudą. Šiuo atveju pareiškėjas 2017 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą, o atsakovas nesutikimą pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. Tai reiškia, kad atsakovas praleido terminą ir pareiškėjas įgijo teisę priimti bet kokį sprendimą neatsižvelgiant į atsakovo nuomonę.Atsakovas pažymėjo, jog B. K. yra vienas iš aktyviausių profesinės sąjungos narių, kuris nuo įstojimo į profesinę sąjungą kovojo už savo ir kitų policijos pareigūnų, dirbančių Klaipėdos AVPK Areštinėje, teises. Atsakovo nuomone, tarnybinio patikrinimo procedūros tikslas buvo pamokyti užsispyrusį pareigūną. Klaipėdos AVPK pareigūnai, ignoruodami teisės aktų reikalavimus, pradėjo persekioti B. K. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei B. K., pareigūnas, kuris neskundė jam paskirtos nuobaudos, buvo gerai įvertintas ir jam buvo padidintas darbo užmokestis.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2017 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. PS/13 „Dėl atsisakymo duoti sutikimą“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui B. K.Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyryje 2017 m. rugpjūčio 28 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl B. K. elgesio. 2017 m. lapkričio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-85 (toliau – ir Išvada) (b. l. 45–54) konstatuota, jog B. K. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsisakė vykdyti tiesioginio vadovo nurodymą pašalinti asmeninius daiktus ir šiukšlinę, kurie uždengė patalpoje esantį vaizdo fiksavimo įrenginį, ir vėliau, vadovui pašalinus nuo spintos minėtus daiktus, tyčia vietoj jų ant spintos užkėlė mikrobangų krosnelę, ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. 20.06 val., pažeisdamas darbo drausmę, trukdė Klaipėdos AVPK Areštinėje užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 10 punktą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 4.26 punktą bei Vidaus tvarkos taisyklių 42.1 punkto ir 42.4 punkto nustatytus reikalavimus. 2017 m. rugsėjo 7 d. 18.45 val., 2017 m. rugsėjo 8 d. 18.45 val., 2017 m. rugsėjo 14 d. 6.45 val., 2017 m. rugsėjo 21 d. 6.45 val., 2017 m. rugsėjo 22 d. 6.45 val., 2017 m. rugsėjo 24 d. 18.45 val. pareigūnas B. K. nedalyvavo Areštinės kamerų patikrinime priimant – perduodant pamainą, šiais veiksmais jis pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6 straipsnio 1 dalies 18 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 35.1, 35.2 punktus bei Pareigybės aprašymo 6.2 punktą. 2017 m. rugsėjo 22 d. 8.00 val. B. K. su savimi neturėjo tarnybinio pažymėjimo, užrašų knygelės ir rašiklio, taip pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 14 punktą. 2017 m. rusėjo 25 d. pareigūnas B. K., pagal vaizdo įrenginių fiksuotus duomenis, nuo 3.05 val. iki 3.11 val. miegojo, taip savo veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Pareigybės aprašymo 6.15 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.9 punktų reikalavimus. Dėl visų anksčiau minėtų pažeidimų pareigūnui B. K. buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų normomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog skundžiamas Atsisakymas yra abstraktus, jame nepagrįstos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą priežastys. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog pareigūnui B. K. planuojama skirti tarnybinė nuobauda galimai susijusi su jo naryste Profesinėje sąjungoje. Atsakovas nepagrindė jokios realios tikimybės, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su pareigūno B. K. dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Teismas pažymėjo, kad vien bendro pobūdžio teiginiai, jog B. K. aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, gindamas savo ir kitų pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog pareigūno B. K. atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo interesai įgyvendinti savo kompetenciją spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad pareigūnui B. K. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl atsakovo Atsisakymas duoti išankstinį sutikimą Klaipėdos AVPK yra nepagrįstas ir neteisėtas, skundžiamas Atsisakymas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

III.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga apeliaciniame skunde (b. l. 123–126) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą.Atsakovas pažymi, jog teismai gina tik pažeistą teisę. Pareiškėjui nebuvo kliūčių skirti tarnybinę nuobaudą nepaisant to, kad buvo gautas profesinės sąjungos nesutikimas. Atsakovo nuomone, Klaipėdos AVPK teisės nebuvo pažeistos ir nebuvo pagrindo jų ginti teisme.Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas Atsisakymas yra abstraktus ir nepagrįstas. Nei Statutas, nei Profesinių sąjungų įstatymas nenumato profesinės sąjungos prievolės motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas pakankamai aiškiai nurodė atsisakymo priežastį.Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė įrodymų, jog B. K. planuojama skirti nuobauda susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje. Atsakovas pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, siekia susidoroti su jam nepalankiu pareigūnu. Atsakovo teigimu, dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje negali būti aiškinamas siaurąja prasme. Pats faktas, kad B. K., tapęs profesinės sąjungos nariu, pradėjo kovoti už pareigūnų teises, rodo, jog jis veikė Profesinės sąjungos vardu. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 131–133) prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nors atsakovas nesutiko su tarnybinės nuobaudos skyrimu, tačiau tiek atsiliepime į skundą, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog trukdžių paskirti tarnybinę nuobaudą nebuvo. Taigi, atsakovas pritaria tarnybinės nuobaudos B. K. paskyrimui. Pareiškėjo nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Statuto 52 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsisakymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, Atsisakymas pažeidžia pareiškėjo interesus.Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą (žr. nutarties 8 p.).Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekio skirti tarnybinę nuobaudą B. K. dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių duomenų, kad pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Taip pat byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.Atsisakyme išdėstyti argumentai, kad pareigūnas B. K. yra persekiojamas už savo dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas siekia nubausti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narytės Profesinėje sąjungoje, nes nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais, o pažeidimai niekaip nesusiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Be to, pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių bylos faktais paremtų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuojama, kad planuojama skirti tarnybinė nuobauda yra dėl B. K. veiklos Profesinėje sąjungoje. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsisakymas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusRamutė RuškytėDalia Višinskienė