Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-03-01 · Civilinė byla Nr. e2-1429-1115/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-01
Bylos Nr.
e2-1429-1115/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03143-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Ieškovas
OÜ Aktiva Finants
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1429-1115/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03143-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.10.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OÜ Aktiva Finants ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas OÜ Aktiva Finants (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G., prašydamas priteisti iš atsakovo 22,07 Eur skolą, 15,00 Eur žyminį mokestį, 1,81 Eur sumokėto mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 40,00 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

3. Teisme 2021 m. sausio 6 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. priimtą sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-10892-1115/2020 (naujas bylos Nr. e2-1429-1115/2021) nagrinėjimą ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu. Teigia, kad 2011 metais buvo nutraukęs sutartį su pradine kreditore, ir kadangi ši nesikreipė į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, buvo įsitikinęs, kad jokio įsiskolinimo neturi. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apie tinkamą skolininko informavimą reikalavimo teises perleidžiant naujajam kreditoriui.

4. Teisme 2021 m. sausio 20 d. gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovo pareiškimą, kuriame prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą 2020 m. gruodžio 17 d. už akių palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. laiku neatsiskaitė už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas. Pažymėjo, jog sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos paštu, sutartyje nurodytu adresu. Nurodė, kad atsakovas, negavęs sąskaitų, turėjo pareigą kreiptis į pradinį kreditorių ir būti aktyvus. Taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) reorganizavimas įvyko 2012 m. balandžio 26 d., t. y. po paskutinės sąskaitos išsiuntimo atsakovui. Tuo metu, kai pradinė kreditorė informavo atsakovą apie skolą bei siuntė jam sąskaitas, reorganizavimas nebuvo įvykęs, todėl nebuvo kilusi pareiga apie tai informuoti atsakovą.

5. Teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Minėtoje nutartyje teismas, paskirdamas posėdžio datą – 2021 m. vasario 22 d., be kita ko, pasiūlė šalims pateikti turimus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl skolos pagrindimo

6. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. balandžio 20 d. pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) ir atsakovas sudarė telekomunikacijų ir (ar) įrangos įsigijimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 89293 (toliau - sutartis), pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo suteikti telekomunikacijų ir (ar) įrangos įsigijimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos 6 sąskaitos, skirtos atsakovui, iš kurių matyti, jog atsakovas nuo 2011 m. vasario 9 d. neatlieka mokėjimų pradiniam kreditoriui.

7. Ieškovo teigimu, neapmokėjus 2011 m. kovo 9 d., balandžio 11 d. bei gegužės 11 d. sąskaitų, pradinė kreditorei 2011 m. birželio 8 d. atjungė atsakovui kabelines televizijos paslaugas bei 2011 m. birželio 9 d. išsiuntė sąskaitą apmokėjimui. Atsakovui neapmokėjus sąskaitos, pradinė kreditorė išsiuntė atsakovui 2011 m. liepos 12 d. paskutinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo 22,07 Eur skolos nei pradinei kreditorei, nei ieškovui, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.

8. Teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo skolą grindžia (duomenys neskelbtini) siųstomis sąskaitomis ir skolos detalizacija. Ieškovas teigia, kad paskutinė neapmokėta atsakovo sąskaita yra 2011 m. liepos 12 d. Nurodo, kad paskutinėje neapmokėtoje sąskaitoje matosi pilna skolos detalizacija. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nesutiko su šiuo ieškovo teiginiu. Nurodė, jog iš pateiktos sąskaitos neįmanoma pasakyti už kurį laikotarpį yra susidariusi skola, už kokias paslaugas. Atsakovui yra neaišku, kodėl 2011 m. liepos 12 d. sąskaitos grafoje „Likutis, Lt 06-01“ jo skola yra su minuso ženklu, už kokį laikotarpį susidarė skola.

10. Teismas pažymi, kad ieškovas nėra pateikęs dokumentų, pagrindžiančių atsakovo atliktų apmokėjimų, pažymos ar kokio kitokio dokumento, kuriame atsakovui atliktų paslaugų kainos ir jo apmokėjimai būtų susieti (sugretinti).

11. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. To pačio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nustatyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi perėmus kito juridinio asmens veiklą ar reorganizacijos atveju pareiga saugoti buhalterinės apskaitos duomenis, taip pat ir duomenis apie apskaičiuotų mokėjimų, ar įmokų surinkimą ir tvarkymą, kurių, kaip jau buvo minėta ieškovas su ieškiniu, ar su atsiliepimu į pareiškimą nepateikė.

12. Vien ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl skolos (jos dydžio, laikotarpių, pagrįstumo) egzistuoja (CPK 185 straipsnis).

Dėl sutarties nutraukimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taip pat sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

14. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipdama į teismą, tačiau privalo iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, – prieš 30 dienų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienašališkas sutarties nutraukimas gali būti pripažįstamas teisėtu tik tuo atveju, jeigu pranešimas apie sutarties nutraukimą yra įteikiamas kitai šaliai sutartyje ar įstatyme nustatytu terminu ir pranešimo tekstas yra aiškus ir konkretus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694-969/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016; kt.).

15. Pradinės kreditorės ir atsakovo 2007 m. balandžio 20 d. telekomunikacijų ir (ar) įrangos įsigijimo paslaugų teikimo sutartyje pradinė nurodyta, kad gali nutraukti kiekviena iš šalių, pranešusi raštu prieš 30 dienų. Užsakovas nutraukti sutartį gali tik pilnai atsiskaitęs už suteiktas paslaugas (sutarties VI dalies 3 punktas). Tos pačios sutarties VI dalies 4 punkte nustatyta, kad pradinė kreditorė vienašališkai nutraukti sutartį gali tik dėl svarbių priežasčių. Tokiomis laikomas užsakovo įsiskolinimas, savavališkas KTV signalo perdavimas tretiesiems asmenims ir kiti esminiai užsakovo šios sutarties pažeidimai.

16. Atsakovas savo pareiškime teigia, kad pagal tuo metu nustatytą (duomenys neskelbtini) tvarką, kad nutraukti sutartį reikėjo su asmens dokumentu nuvykti į S. S. g. 21a, Vilnius, parašyti prašymą ir laukti 30 dienų, kol bus nutraukta sutartis.

17. Teismas atkreipia dėmesį, jog jau minėtos sutarties VI dalies 3 punkte nurodyta, jog sutartį gali nutraukti kiekviena iš šalių, pranešusi raštu prieš 30 dienų. Pastebėtina, kad sutartyje nenurodyta, jog nutraukti sutarties galima tik nuvykus į bendrovės būstinę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2011 metais buvo nutraukęs 2007 m. balandžio 20 d. sutartį su pradine kreditore.

18. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis, be kita ko, verslininkui suteikiama teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį, apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo (7 punktas).

19. Nors ieškovas nurodė, kad pradinė kreditorė 2011 m. birželio 30 d. pranešimu informavo atsakovą, kad sutartis nutraukiama, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė 2011 m. birželio 30 d. iš tikrųjų informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą (nepateikė įrodymų, jog pranešimas buvo įteiktas atsakovui).

20. Nors 2011 m. birželio 30 d. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis negaliojo, tačiau bendrosios nuostatos dėl vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo, jų nutraukimo buvo išaiškintos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pats siuntė atsakovui pranešimą apie tai, jog pradinės kreditorės ir atsakovo 2007 m. balandžio 20 d. telekomunikacijų ir (ar) įrangos įsigijimo paslaugų teikimo sutartis nutraukta.

Dėl tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą

21. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

22. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nurodytą būdą. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.

23. Nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovo teigimu, jis išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Byloje yra 2019 m. rugpjūčio 1 d. pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, tačiau nėra įrodymų, kad šis pranešimas pasiekė atsakovą, nepridėti pašto siuntų pristatymo ar siuntų sekimo lapai. Ieškovas pridėjo SMS pranešimo nuotrauką, kurioje atsakovas informuojamas apie reikalavimo teisės perėmimą, tačiau iš nuotraukos neaišku ar šis pranešimas buvo išsiųstas, jei taip, tai kada ir kokiu būdu, ar atsakovas jį gavo ar turėjo gauti. Taigi nenustatyta, kad pradinei kreditorei perleidžiant reikalavimą į atsakovą (skolininką) naujajam kreditoriui atsakovas (skolininkas) buvo tinkamai informuotas (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

24. Teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų ieškiniui tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo išieškomos visos atsakovo bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatlygintinos.

27. Atsakovas prie pareiškimo pridėjo mokėjimo nurodymą, kuriame matyti, jog 2021 m. sausio 4 d. jis sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, kurios priteistinos iš ieškovo.

28. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 7,49 Eur. Ieškinį atmestus, ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

ieškovo OÜ Aktiva Finants ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo OÜ Aktiva Finants, įmonės kodas 10746479, atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo OÜ Aktiva Finants, įmonės kodas 10746479, 7,49 Eur (septynis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė