- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-2476-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00406-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-660-831/2014 pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. P., M. P. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. Z. Č.. Po jos mirties liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0782 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Palikėjos sūnus (pareiškėjas) J. B. 2014 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad terminą palikimui praleido, kadangi buvo suklaidintas mirusios sesers vaikų – M. P. ir M. P., kurie informavo pareiškėją, kad motina savo turtą (butą) paliko jiems. Kadangi jis tuo metu nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., todėl patikėjo, kad savo butą bei sodo žemės sklypą palikėja galėjo palikti savo mirusios dukters vaikams, t. y. anūkams. Po J. Z. Č. mirties bute gyveno M. P., vėliau (jam išvykus gyventi į užsienį) jis leido šiame bute gyventi pareiškėjui, todėl buvo įsitikinęs, kad jis ir paveldėjo motinai priklausiusį turtą. Kadangi pareiškėjas kelis kartus teistas, todėl tikėtina, kad motina galėjo jai priklausantį turtą palikti ne pareiškėjui, o savo anūkams. Apie tai, jog nei M. P., nei M. P. nėra paveldėję palikėjos turto ir butas tebėra registruotas J. Z. Č. vardu, pareiškėjas sužinojo tik apie 2013 m. spalio mėnesį, kai dėl konflikto minėtame bute gavo policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjui kreipusis į notarę, notarė jį informavo, jog palikimą yra priėmusi Lietuvos valstybė. Apie tai, kad valstybė kreipėsi dėl J. Z. Č. priklausančio turto paveldėjimo pareiškėjas nežinojo ir informuotas nebuvo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškimo netenkinti, nurodydama, kad pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nėra svarbios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė, 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti buto, esančio Kęstučio g. 10-21, Vilkaviškis, pardavimą aukcione iki bus išnagrinėta ši civilinė byla – paliko galioti iki nutarties įsiteisėjimo.
Remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos priežastys bei aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti, nelaikytinos svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Iš Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato gautos medžiagos Nr. 56-At-00366-13 teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 9 d. apklausiamas liudytoju J. B. parodė, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso M. P. pagal žodinį jų abiejų susitarimą. Butu 2-3 metai niekas nesinaudoja ir niekas jame negyvena. L. M. P. 2013 spalio 19 d. apklausos protokole užfiksuota, kad mirus J. Z. Č., jis su J. B. susitarė, kad butas liks jam ir jo broliui M. P., o J. B. gali gyventi sode. Tokiu būdu teismas sprendė, jog nepasitvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis buvo suklaidintas suinteresuotų asmenų M. P. ir M. P., kas lėmė termino pralikimui priimti praleidimą, dėl ko nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Pasak apelianto, terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo jis praleido dėl to, kad buvo suklaidintas, t. y. po motinos mirties M. ir M. P. pareiškėją informavo, jog butą pareiškėjo motina paliko jiems. Apie galimybę priimti palikimą pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. spalio mėnesį, kai dėl konflikto minėtame bute gavo policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas yra tiesioginis buto paveldėtojas. Sužinojus apie paveldėjimo teisę, pareiškėjas kreipėsi į notarą, kur sužinojo, kad palikimą yra priėmusi Lietuvos valstybė – Vilkaviškio mokesčių inspekcija. Apeliantas pažymi, jog palikėjos turtą valstybė priėmė tik po to, kai policija pradėjo domėtis, kam iš tikrųjų priklauso minėtas butas. Pareiškėjas iš notarės sužinojo, jog notarė jam yra siuntusi du pranešimus, tačiau jis jų nėra gavęs. Be to, nebuvo pranešta apie palikimo priėmimą ir P., t. y. kitiems artimiausiems giminaičiams. Todėl, pareiškėjo nuomone, Valstybinė mokesčių inspekcija, priėmusi palikimą, pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Be to, neatnaujinus praleisto termino, pareiškėjo nuomone, būtų pažeista Europos žmogaus teisių konvencija, kad kiekvienas žmogus turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir lygybę prieš įstatymą. Pareiškėjo nuomone, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas buvo šališkas Vilkaviškio mokesčių inspekcijos naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. mirė pareiškėjo motina J. Z. Č. (b. l. 6), kuriai nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,0782 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo b. l. 8-11). Iki antrosios santuokos sudarymo 1971 m. gegužės 29 d., palikėjos pavardė buvo B. (b. l. 8-9). Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, jog J. B. yra palikėjos J. Z. Č. (buvusios B.) sūnus (b. l. 10). Taigi pareiškėjas yra J. Z. Č. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą suėjo 2010 m. lapkričio 16 d., todėl įvertinus pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis apie teisę į palikimą sužinojo ir kreipėsi į antstolį tik 2013 m. spalio mėnesį, konstatuotina, jog pareiškėjas minėtą terminą praleido beveik tris metus.
Pagrindine įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti praleidimo priežastimi pareiškėjas nurodo tai, jog buvo suklaidintas kitų giminaičių, t. y. jo mirusios sesers vaikų – M. ir M. P., kurie po motinos mirties pareiškė, jog pareiškėjo motinai priklausantį butą palikėja paliko jiems (anūkams) ir tik po gauto 2013 m. spalio 19 d. nutarimo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas sužinojo apie savo teisę į palikimą. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog jis žinojo apie motinos mirtį, ne kartą lankėsi palikėjai priklausančiame bute, todėl laikytina, jog apie paveldimą turtą jam buvo žinoma. Šį faktą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios duomenimis nustatyta, kad tiek pats pareiškėjas, tiek M. P. paliudijo, jog po palikėjos mirties dėl paveldimo turto jie buvo susitarę žodžiu, t. y. kad paveldimą butą paveldės M. ir M. P. (ikiteisminio tyrimo medžiagos 9-10 lapai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo palikimo atsiradimo pradžios neišreiškė noro priimti palikimą, nors, kaip jau minėta, apie palikimą žinojo. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareiškėjas patvirtino, kad žodiniu susitarimu su M. P. susitarė, jog butas priklausys pastarajam. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo suklaidintas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog trijų mėnesių terminas pradėti palikimo priėmimo procedūras paprastai laikomas pakankamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Pareiškėjas neįrodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. jis neturėjo galimybės pradėti palikimo priėmimo procedūros arba įgalioti tai padaryti kitą asmenį, todėl laikytina, kad teisę į palikimą pareiškėjas laiku neįgyvendino dėl subjektyvių ir tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių (CPK 185 straipsnis).
Iš pateiktos paveldėjimo bylos matyti, kad 2013 m. kovo 27 d. notarė, gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl palikimo priėmimo, patikrinusi Testamentų registro duomenis nustatė, jog 2005 m. rugsėjo 16 d. palikėja J. Z. Č. buvo įregistravusi testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną priklausė palikėjai, paliko savo vaikaičiui M. P.. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad pareiškėjo ir M. P. jau minėtas žodinis susitarimas dėl palikimo priėmimo turėjo tam realų pagrindą. Tai, kad M. P. iki šiol nerealizavo savo teisių į palikimą pagal testamentą, nesudaro pagrindo išvadai, kad terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi įpėdiniui pagal testamentą nepriėmus palikimo, palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Iš paveldėjimo bylos taip pat nustatyta, kad po J. Z. Č. mirties nei vienam iš testamentinių ar įstatyminių įpėdinių nesikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjos turtą paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė, ką patvirtina ir 2013 m. balandžio 9 d. pažymėjimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre. Bylos duomenimis nenustačius nei paveldimo turto vietos notarės, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama palikimą, pažeidė pareiškėjo LR Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą.
Atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą svarbu įvertinti būtent pareiškėjo nurodytas aplinkybes (priežastis) trijų mėnesių laikotarpiu po palikėjos mirties, kurios sutrukdė įgyvendinti pareiškėjui teisę į palikimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, nelaikytinos svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą.
Kiti atskirojo skundo argumentais nesvarstytini, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.