- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-49-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03435-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Stabeta“, uždarajai akcinei bendrovei „Aidava“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Eidana“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1016-775/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stabeta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aidava“ dėl apmokėjimo už darbus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aidava“ dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eidana“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 23 750 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė atsakovės užsakymu atliko grindų betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, tačiau atsakovė delsė juos priimti nurodydama, kad darbus priims po to, kai su ja atsiskaitys jos užsakovė UAB „Rodena“. Atsakovė buvo raginta pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau, nors faktiškai darbus buvo priėmusi ir perdavusi savo užsakovei, darbų priėmimo– perdavimo aktą pasirašyti delsė. 2017 m. pradžioje ieškovė sužinojo, kad UAB „Rodena“ už ieškovės atliktus darbus su atsakove yra atsiskaičiusi. Suprato, kad atsakovė, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašo siekdama išvengti atsiskaitymo. Atsakovė pradėjo neigti, kad ieškovė atliko darbus minėtame objekte, todėl darbų priėmimo– perdavimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai bei išrašyta PVM sąskaita faktūra serija ST Nr. 2017-003 28 737,50 Eur sumai (su PVM). Įrašai statybos žurnale patvirtina, kad grindų betonavimo darbus atliko ieškovės darbuotojai, todėl atsakovei kilo pareiga už atliktus darbus atsiskaityti.
3. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai patvirtintą atliktų darbų aktą Nr. 2017-001 už 2017 m. sausio mėnesį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovė būtų užsakiusi, o ieškovė būtų įsipareigojusi atlikti ieškinyje nurodytus grindų betonavimo darbus už ieškinyje nurodytą kainą. Grindų betonavimo darbams atlikti objekte adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. pabaigoje buvo pasitelkta UAB „Eidana“, su šia bendrove 2015 m. spalio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 15/10/02-1. Atsakovė pagal sutartį jai sumokėjo avansą, o UAB „Eidana“ atliko ir 2015 m. gruodžio 23 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 atsakovei perdavė atliktus darbus bei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė su UAB „Eidana“ už grindų betonavimo darbus visiškai atsiskaitė. Ieškovės į bylą pateikti dokumentai (statybos darbų žurnalas ir/ar grindų betonavimo darbų technologinės kortelės) nepagrindžia nei susitarimo sudarymo tarp atsakovės ir ieškovės dėl grindų betonavimo darbų atlikimo, nei atitinkamų darbų rezultato perdavimo atsakovei fakto. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo susitarusios dėl akte įvardintų darbų atlikimo, konstatuotina, jog aktas įformintas nepagrįstai. Teigdama, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, ieškovė daugiau nei vienerius metus neteikė atsakovei jokių pretenzijų dėl darbų priėmimo/nepriėmimo bei neapmokėjimo, pretenziją dėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo pateikė tik 2017 m. sausio 24 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 23 750 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 134 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybei 15,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 84,75 Eur žyminį mokestį.
6. Nustatė, kad atsakovė žodinę sutartį dėl grindų betonavimo darbų atlikimo buvo sudariusi ne su trečiuoju asmeniu, o su ieškove, kuri darbus nustatytais terminais atliko ir faktiškai perdavė atsakovei, tačiau dėl tarp bendrovių direktorių buvusių draugiškų pasitikėjimo santykių nebuvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovės direktorius žadėjo atsiskaityti, kai darbus priims ir už juos sumokės užsakovė UAB „Rodena“. Teismo vertinimu, kai darbai faktiškai atlikti ir perduoti esant tik žodiniam sutarimui, siekiant išvengti atsiskaitymo už juos atsakovei buvo patogu sudaryti tariamą sutartį su glaudžiai tarpusavyje susijusia UAB „Eidana“ (remiantis JAR duomenimis, vienu metu atsakovė buvo trečiojo asmens akcininkė, tam tikru laikotarpiu A. R. buvo abiejų bendrovių vadovas). Teismas pažymėjo, jog abejonių dėl pastarosios sutarties tikrumo kelia juridinių asmenų atlikti atsiskaitymai grynaisiais už rangos darbus (11 250 Eur) ir trečiojo asmens galimybės tokius darbus atlikti (jo veiklos sritis buvo ne statyba, o energetika). Nustatęs, kad šalys buvo sudarę žodinę subrangos sutartį, kad ieškovė ją įvykdė, darbų rezultatas yra perduotas užsakovei ir seniai faktiškai naudojamas, konstatavo, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą 5 Eur/kv. m. kainą bei ieškovės pateiktas kitų subrangovų siūlytas to paties objekto betonavimo darbų kainas (UAB „Senekta“ tuo metu siūlė už 1 kv. m 7,20 Eur, UAB „Grinduva“ – 8,53 Eur), sprendė, kad ieškovės nurodyta 5 Eur kaina labiausiai atitiko tuometines kainas ir protingumo kriterijų, todėl, tikėtina, atsakovė ir pasirinko šią rangovę darbų atlikimui. Atliktų darbų kiekio (4 750 kv. m.) atsakovė neginčijo, toks pats darbų kiekis buvo nurodytas ir trečiojo asmens darbų priėmimo–perdavimo akte, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 23 750 Eur (be PVM) skolą.
8. Nustatęs, jog ieškovė subrangos sutartį įvykdė tinkamai, pretenzijų dėl šių darbų trūkumų nėra pareikšta, darbų rezultatą ieškovė atsakovei faktiškai perdavė, jis ilgą laiką yra naudojamas, teismas konstatavo, jog atsakovei už darbus neatsiskaitant nuo 2015 metų, ieškovė teisėtai sudarė darbų perdavimo–priėmimo aktą ir vienašališkai jį pasirašė. Pažymėjo, kad pareiga mokėti už atliktus darbus nėra siejama vien tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, ji atsiranda ir faktiškai pradėjus naudotis darbais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, pripažįstant negaliojančiu ieškovės vienašališkai patvirtintą 2017 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2017-001. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinio įstatymo normas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Kadangi šalys neneigė ir patvirtino, jog faktiškai darbus objekte atliko ieškovės darbuotojai, byloje buvo būtina nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė dirbo objekte, ar teisiniai subrangos santykiai ją siejo su atsakove, ar su trečiuoju asmeniu. Nepagrįsta teismo išvada, kad buvo įrodytas subrangos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės buvimo faktas.
1.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad grindų betonavimo užduoties išsiuntimas ieškovei yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą. Sprendime nurodyti elektroniniai laiškai buvo siunčiami ieškovei iš elektroninio pašto adresu uabaidava@gmail.com. Kadangi byloje nebuvo nustatyta, koks konkrečiai asmuo ieškovei siuntė vieną ar kitą elektroninį laišką, jų turinys turėjo būti vertinamas tik visų kitų įrodymų kontekste, nesuteikiant tokiems laiškams lemiančios įrodomosios reikšmės.
1.3. Nors teismas nurodė, kad grindų betonavimo užduotyje matyti darbų objektas ir plotai, kad buvo prašoma apskaičiuoti grindų įrengimo kainą, byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad į šį elektroninį laišką buvo sureaguota arba kad ieškovė pateikė atsakovei siūlomus darbų kainos skaičiavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir jį priimant (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais, o pagal šio straipsnio 2 dalį sutartis galioja/laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Jokių duomenų apie atsakovės ofertą ir jos akceptavimą ieškovės bendrovėje nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie tiesioginių statybos rangos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą.
1.4. Grindų betonavimo darbams objekte atlikti 2015 m. pabaigoje buvo pasitelktas trečiasis asmuo, su juo dėl aukščiau nurodytų darbų atlikimo 2015 m. spalio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 15/10/02-1, atsakovė jam pagal sutartį sumokėjo avansą, trečiasis asmuo atliko ir 2015 m. gruodžio 23 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 atsakovei perdavė atliktus darbus ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė su trečiuoju asmeniu už šiuos darbus visiškai atsiskaitė. Tai, kad faktiškai grindų betonavimo darbus atliko ieškovės darbuotojai, nereiškia, kad atsakovė už juos yra skolinga ieškovei. Ieškovės elgesys pareiškiant ieškinį atsakovei vertintinas kaip mėginimas gauti iš atsakovės tai, ką ieškovei galimai yra skolingas trečiasis asmuo.
1.5. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovės vadovo parašu patvirtintoje betonavimo darbų technologinėje kortelėje kaip darbus atliksiantys asmenys nurodyti ieškovės darbuotojai liudija apie sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą. Tarp šalių nėra ginčo, kad grindų betonavimo darbus objekte faktiškai atliko ieškovės darbuotojai. Prieš darbų pradžią rengiamoje technologinėje darbų kortelėje nurodomi faktiškai dirbsiantys asmenys, tai gali būti generalinio rangovo subrangovai, šių subrangovų subrangovai ir t.t. Šioje byloje buvo svarbu nustatyti ne tai, kas faktiškai atliko darbus, o su kuo atsakovė susitarė dėl darbų atlikimo ir kas atsakovei perdavė darbų rezultatą. Technologinės kortelės turinys negalėjo būti vertinamas kaip patvirtinantis ieškovės reikalavimų pagrįstumą.
1.6. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovės į bylą pateiktos objekte pildyto statybos darbų žurnalo ištraukos patvirtina, kad darbų rezultatą atsakovei perdavė ieškovė. Statybos darbų žurnale fiksuojami faktiniai duomenys apie statybos darbų eigą. Tai reiškia, kad žurnalo grafoje „atsakingo vykdytojo (brigadininko) pavardė" nurodomas faktiškai darbus atliekantis asmuo, o ne asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo. Sutartį dėl darbų atlikimo atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu, pastarasis perdavė atsakovei darbų rezultatą ir gavo už tai atlygį, tuo tarpu faktiniuose darbų atlikimo eigoje pildytuose dokumentuose nurodytos ieškovės darbuotojų pavardės, kadangi juos, kaip vykdysiančius darbus, nurodė trečiasis asmuo. Tai leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo darbų atlikimui pasitelkė ieškovę, bet nepatvirtina, jog rangos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės.
1.7. Nesutinka su teismo argumentu, kad 2015 m. spalio – gruodžio mėnesių PVM sąskaitų faktūrų registras bei 2015 m. spalio mėn. – 2015 m. sausio mėn. PVM deklaracijos patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovės su trečiuoju asmeniu nesiejo jokie santykiai. 2015 m. spalio – gruodžio mėnesių PVM sąskaitų faktūrų registrai yra vienašališkai ieškovės parengti dokumentai, kurie nebuvo ir nėra registruojami arba teikiami tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad šie dokumentai negali būti laikomi įrodymais, nekeliančiais abejonių dėl turinio. Ieškovės 2015 m. spalio mėn. – 2015 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos buvo patikslintos ir pateiktos mokesčių administratoriui tik 2017 m. kovo 24 d., t.y. po to, kai ji pradėjo reikšti atsakovei pretenzijas dėl skolos sumokėjimo. Tai leidžia daryti prielaidas, kad deklaracijos galėjo būti koreguotos atsižvelgiant į ieškovės 2017m. sausio mėnesį suformuluotą poziciją dėl įsiskolinimo už darbus. Dėl to pirmosios instancijos teismas, ieškovės PVM sąskaitų faktūrų registrus bei PVM deklaracijas vertindamas kaip pagrindžiančius ieškovės poziciją, pažeidė įrodymų vertinimo principus ir nepagrįstai traktavo juos kaip patikimą rašytinę informaciją.
1.8. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad atsakovei buvo patogu sudaryti tariamą sutartį su glaudžiai tarpusavyje susijusiu trečiuoju asmeniu. Atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties tariamumas yra niekuo nepagrįsta prielaida, o išvada apie bendrovių sąsajumą prieštarauja faktinei situacijai. Teismas nepagrįstai abejojo trečiojo asmens galimybėmis atlikti statybos rangos darbus – pagal UAB „Eidana" įstatus, steigimo metu pagrindiniu bendrovės veiklos tikslu buvo nurodoma elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas, tačiau bendrovė galėjo užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, įskaitant, bet neapsiribojant bendrastatybinių darbų atlikimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo buvo veiklą vykdanti bendrovė, tačiau ji nesivertė elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo veikla. Dėl to teismas neturėjo pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės sudaryti aptariamo pobūdžio sutarčių ir/ar jas vykdyti.
1.9. Iš PVM sąskaitų faktūrų registro matyti, jog 2015 m. spalio mėn. atsakovės apyvarta be PVM siekė 15 177,31 Eur, 2015m. lapkričio mėn. – 15 550,35 Eur, 2015 m. gruodžio mėn. – 7 808,33 Eur, todėl ieškovės iš atsakovės neva gautina suma beveik du kartus viršijo vidutinę ieškovės mėnesio apyvartą. Ši suma, vertinant ją ieškovės pajamų kontekste, yra didelė, tačiau jos ieškovė iš atsakovės nereikalavo daugiau nei metus. Toks ieškovės delsimas/neveikimas nėra įprastas kasdienėje verslo praktikoje, nesuderinamas su atidaus, rūpestingo verslininko elgesio standartais. Jis sustiprina prielaidas, kad ieškovė ieškiniu nesąžiningai mėgino priversti atsakovę sumokėti už darbus, už kuriuos galimai nėra sumokėjęs trečiasis asmuo, arba siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, taip pat prielaidas, kad ieškovė, suvokusi skolos iš trečiojo asmens prisiteisimo sudėtingumą, nesąžiningai pradėjo reikalauti iš atsakovės atlyginimo už darbus, kurių atlikimui ją pasitelkė ne atsakovė, bet pastarosios pasamdytas trečiasis asmuo.
1.10. Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad ieškovės reikalaujama priteisti darbų kaina yra nepagrįsta. Iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos rangos darbų sutarties matyti, kad šalys buvo sutariusios dėl grindų betonavimo darbų atlikimo, taikant 3 Eur/1 kv.m įkainį, t.y. beveik dvigubai mažesnį įkainį, nei už tokius pačius darbus reikalauja ieškovė. Teismas, nepagrįstai įvertinęs kitų ieškovės pateiktų subrangovų siūlytas to paties objekto betonavimo darbų kainas, sprendė, kad ieškovės nurodyta 5 Eur kaina labiausiai atitiko tuometines kainas ir protingumo kriterijų, todėl atsakovė ir pasirinko šią rangovę darbų atlikimui. Atsakovė niekuomet nebendradarbiavo ir neketino bendradarbiauti nei su UAB „Senekta", nei su UAB „Grinduva", t.y. šios bendrovės niekuomet nebuvo atsakovės subrangovėmis. UAB „Senekta" ir UAB „Grinduva" komerciniai pasiūlymai, kuriais rėmėsi ieškovė, adresuoti UAB „Statybos sprendimai". Jokių pastarosios bendrovės sąsajos su objekto užsakove UAB „Rodena" nėra, todėl nėra pagrindo sieti UAB „Senekta" ir/ar UAB „Grinduva" komercinius pasiūlymus su atsakove, taip pat vertinti šių bendrovių pasiūlymuose nurodytas kainas kaip rinkos kainas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Byloje esantys dokumentai (el. laiškai, atsakovės siųsti ieškovei su užduotimi dėl grindų betonavimo, dėl darbų saugos taisyklių nesilaikymo, PVM sąskaitos faktūros, pretenzija, statybos žurnalas, technologinė kortelė, ieškovės darbuotojų sąrašas, UAB „Statybiniai polimerai“ laiškas atsakovei), ieškovės ir jos atstovės paaiškinimai pavirtina, kad ieškovės vadovas G. Č. bendravo tiesiogiai su atsakove, ir paneigia atsakovės poziciją apie nežinojimą, kad darbus objekte atliko ieškovė ar kad atsakovė su ieškove dėl darbų nesitarė. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 588-390-2018 ir Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. C2-7259-921/2017 konstatuota, kad medžiagas darbų atlikimui pirko atsakovė. Tai patvirtina, kad darbus objekte (duomenys neskelbtini), atliko ieškovė kaip atsakovės pasitelkta subrangovė.
2.2. Nesutinka, kad teismas nepagrįstai laikė įrodymu iš atsakovės elektroninio pašto siųstus laiškus. Atsakovė ieškovei grindų betonavimo užduotį siuntė tada, kai tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo sudarytas tariamas (fiktyvus) sandoris. Laikantis atsakovės pozicijos, buhalterė I. T. turėjo visų įmonių prisijungimo prie elektroninio pašto dėžučių duomenis (abiejų šalių ir trečiojo asmens), todėl laiškus galėjo siųsti iš bet kurio pašto, t. y. ir iš trečiojo asmens, jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi trečiojo asmens užsakymu. Statybos objekte nustačius darbų saugos pažeidimus, atsakovė, gavusi pastabas iš užsakovės UAB „Rodena“, 2015 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu persiuntė ieškovei reikalavimą dėl saugos reikalavimų laikymosi, trečiajam asmeniui nepersiuntė. Netgi laikantis atsakovės pozicijos, kad laiškus siuntė buhalterė, ji pati negalėjo sugalvoti, kam persiųsti laiškus, kam išsiųsti užduotį grindų betonavimui, ji turėjo informuoti vadovą ir gauti iš jo nurodymus. Ieškovės manymu, elektroniniu paštu naudojosi ir jį kontroliavo direktorius, nes direktoriaus mobiliojo telefono numeris yra nurodomas kaip siuntėjo ir atskirai išskiriamas buhalterės numeris. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta sutartis yra fiktyvi ir sudaryta tik siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove.
2.3. Teismas pagrįstai rėmėsi technologine darbų kortele kaip vienu iš rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė darbus atliko atsakovės užsakymu. Darbų technologinėje kortelėje, sudarytoje 2015 m. lapkričio 23 d., kaip darbus atliekantys asmenys yra nurodyti visi ieškovės darbuotojai, nenurodytas nei vienas trečiojo asmens darbuotojas, nors atsakovė teigia, kad trečiasis asmuo darbuotojų turėjo ir darbus vykdyti galėjo. Technologinėje kortelėje nurodyta, kad darbai atliekami iš UAB „Statybiniai polimerai“ pristatytų medžiagų. UAB „Statybiniai polimerai“ 2015 m. lapkričio mėn. po pokalbio su ieškovės vadovu G. Č. kreipėsi į atsakovę. Tai patvirtina, kad po darbų betonavimo užduoties išsiuntimo ieškovei šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir tiesiogiai bendravo bei bendradarbiavo atliekant darbus objekte. Ieškovei pateikus atsakovei pretenziją, ši teigė, kad darbų objekte nevykdė. Atsakovė savo poziciją, kad ieškovės padarytus darbus atliko UAB „Eidana“, iškėlė tik po to, kai pamatė, kokius dokumentus ieškovė gavo iš UAB „Rodena“ (užsakovės).
2.4. Apeliantė nepagrįstai remiasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.06.01:2016, nes šis reglamentas statybos atlikimo metu dar negaliojo. Jos metu galiojo STR 1. 08.02:2002. Pagal pastarąjį reglamentą, statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad statybos žurnale nėra jokių duomenų, jog darbus būtų atlikęs ar priėmęs trečiasis asmuo, jo dalyvavimas darbų atlikime iš viso neatsispindi. Tarp užsakovės ir subrangovės (šiuo atveju generalinės rangovės ir subsubrangovės) nesusiklosto jokie santykiai, todėl statybos žurnalo ištraukos, patvirtinančios, kad darbus iš ieškovės darbuotojų priėmė tiesiogiai atsakovės paskirtas atsakingas asmuo, įrodo, kad rangos santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovė darbus perdavė atsakovei, kuri ir buvo ieškovės užsakove. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje esančios statybos žurnalo ištraukos patvirtina rangos santykius tarp ieškovės ir atsakovės.
2.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, susiję su ieškovės PVM sąskaitų faktūrų registru ir PVM deklaracijomis. Nors PVM sąskaitų faktūrų registras yra vienašališkai pildomas dokumentas, tai yra dokumentas, kuris patvirtina įmonės išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimą į jos buhalterinę apskaitą. Esant poreikiui ar bet kada pareikalavus, registrai privalo būti pateikiami mokesčių administratoriui. Reikšmingas yra ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registras. Iš jo matyti, kad ieškovės 2015 m. spalio – gruodžio mėn. išrašyti buhalteriniai dokumentai buvo nuosekliai numeruojami (važtaraščiai nuo ST2015-017 iki SI2015-023), minimi dokumentai yra pateikti kitoms įmonėms, todėl abejoti nuosekliais, teisės aktų nustatyta tvarka pildomais dokumentais nėra pagrindo. Apeliantė teigia, kad ieškovės deklaracijos buvo tikslintos, tačiau statybos darbų žurnalas patvirtinta betonavimo darbų pabaigimą 2015 m. gruodžio mėn. (PVM sąskaita faktūra išrašoma po darbų atlikimo), o 2015 m. gruodžio mėn. deklaracija nebuvo tikslinta.
2.6. Teismas pagrįstai vertino abejotinus atsakovės ir trečiojo asmens atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Avansas už darbus pradėtas mokėti gerokai prieš darbų atlikimo (prieš mėnesį), kas tokio pobūdžio verslo praktikoje nėra būdinga. Be to, avansu bankiniu pavedimu sumokėta tik 3000 Eur, kita dalis avanso (2000 Eur) mokėta praleidus trečiojo asmens ir atsakovės pasirašytos sutarties avanso mokėjimo terminą (mokėta 2015 m. gruodžio 10 d., kai pagal sutartį turėjo būti sumokėta per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (2015 m. spalio 2 d.)). Įvertinus grynųjų pinigų orderio kvitų numeraciją (kvitai nuo 12-001 iki 12-004 (2015-12-31) darytina išvada, kad, jeigu atsakovė ir mokėjo trečiajam asmeniui, tai ne už grindų betonavimo darbus, o už kitus darbus, kuriuos trečiasis asmuo atliko objekte.
2.7. Dėl pretenzijų nereiškimo ilgiau kaip metus nurodo, kad ieškovės ir atsakovės vadovus siejo draugiški, pasitikėjimu grįsti santykiai. Ieškovės vadovas ne kartą klausė atsakovės, kada atsiskaitys už grindų betonavimo darbus, tačiau buvo atsakoma, kad atsiskaitys tada, kai su jais atsiskaitys ir iš jų darbus priims UAB „Rodena“. Kai ieškovei tapo žinoma, kad su atsakove yra atsiskaityta, UAB „Rodena“ darbus yra priėmusi, ieškovė suprato, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, manipuliuoja rašytinės sutarties nebuvimu, ir iš karto ėmėsi ginti savo teises. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovei jos nesumokėta suma buvo ženkli ir ji tiek nebūtų delsusi, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovės apyvarta buvo nemaža, o tai, kad ieškovė 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. gavo mažiau nei įprasta pajamų, tik patvirtina, kad ieškovė atliko darbus atsakovės užsakymu. Ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi įstatyme numatyto senaties termino, todėl atsakovės argumentai dėl delsimo yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.
Žemesnės instancijos teismas
2.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, fiktyvumą, todėl nėra pagrindo remtis joje nustatyta neteisinga kaina. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą ir darbų priėmimo–perdavimo aktą išrašė pagal šalių sutartą kainą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rinkoje analogiški darbai yra atliekami už didesnę kainą, t. y. UAB „Senekta“ tuo metu darbus siūlė už 1 kv. m 7,20 Eur, o UAB „Grinduva“ – 8.53 Eur. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė reikalauja sumokėti sutartą darbų kainą, kuri yra mažesnė už rinkoje tuo metu buvusią kainą, o atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad minėtuose pasiūlymuose nurodyta kaina nėra reali ar per didelė.
2.9. Byloje esantys duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovės (A. R. ir/ar A. M.) veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 300, 186, 182, 222 straipsniuose, požymių, todėl, teismui nustačius nusikalstamos veikos požymius, apie tai turėtų būti pranešama prokurorui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl ieškovės (užsakovės) pareigos atsiskaityti už statybos rangos darbus pagal žodinę sutartį ir atsakovės (rangovės) vienašališkai surašytą darbų perdavimo priėmimo aktą.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Atsikirtimus į ieškinį atsakovė grindė jos ir trečiojo asmens UAB „Eidana“ 2015 m. spalio 2 d. raštu sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 15/10/02-1, kuria UAB „Eidana“, atstovaujama direktoriaus Š. P. (rangovė), įsipareigojo įrengti betonines grindis 4752 kv. m. objekte (duomenys neskelbtini), sutarties 4.2 ir 4.3 punktais užsakovė įsipareigojo sumokėti už faktiškai atliktus darbus po 3 Eur už vieną kvadratinį metrą (iš viso 17 249,76 Eur, iš kurios PVM sudaro 2993,76 Eur) per 60 kalendorinių dienų po atliktų darbų priėmimo bei PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos ir 5000 Eur avansą per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Nurodė, kad ieškovė galimai buvo pastarosios įmonės subrangovė, kuri, „Eidanos“ bendrovei su ja neatsiskaičius, daugiau nei po metų pareiškė pretenziją ieškovei ir pateikė 2017 metais vienašališkai surašytą darbų perdavimo priėmimo aktą.
14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad tam tikru metu atsakovė buvo trečiojo asmens akcininkė (pagal juridinių asmenų registro duomenis, 2015 m. sausio 23 d. – rugpjūčio 28 d. laikotarpiu), o jos direktorius A. R. – abiejų įmonių direktoriumi (pagal juridinių asmenų registro duomenis, A. R. atsakovei vadovauja nuo 2014 m. vasario 26 d., trečiajam asmeniui vadovavo 2015 m. sausio 23 d.– rugpjūčio 28 d. laikotarpiu), taip pat teismui abejonių rangos sutarties tikrumu sukėlusiu 11 250 Eur atsiskaitymu grynaisiais pinigais bei kita trečiojo asmens veiklos sritimi (energetika, o ne statyba), atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą statybos rangos sutartį įvertino kaip tariamą (niekinę). Nors ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie sutarties sudarymą ir atsakovės priimtus darbus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų (objekte dirbusių ieškovės darbuotojų) parodymais, jų pavardžių įrašymu technologinėje grindų betonavimo kortelėje, statybos darbų žurnale užfiksuotu faktu, jog statybos darbus atsakovei pridavinėjo ieškovės darbuotojas, ir duomenų apie ryšį su trečiuoju asmeniu nebuvimą ieškovės PVM sąskaitų faktūrų registre. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išvada apie ieškovės ir trečiojo asmens sandorio tariamumą yra padaryta nenustačius visų bylos aplinkybių ir neįvertinus visų atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų apie rangos sutarties įvykdymą.
15. Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
16. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
17. Atsakovė pateikė išrašus iš atsakovės sąskaitos Danske bank A/S Lietuvos filialo apie 2000 Eur avanso pagal sutartį pervedimą UAB „Eidana“ 2015 m. spalio 6 d., 1000 Eur avanso pervedimą 2015 m. spalio 23 d., 2000 Eur avanso sumokėjimą 2015 m. gruodžio 10 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. 12-001 pagal sutartį Nr. 15/10/02-1; 3400 Eur sumokėjimą už darbus pagal tą pačią sutartį 2015 m. gruodžio 23 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. 12-002 ir ir 3000 Eur sumokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 12-003 2015 m. gruodžio 28 d., galutinį atsiskaitymą pagal kasos pajamų orderį Nr. 12-004 2015 m. gruodžio 31 d. 2856 Eur ; iš UAB „Eidana“ gautą PVM sąskaitą faktūrą EID-SF Nr. 2015-015 17249,76 Eur sumai už bendrastatybinius darbus atlikimą pagal atliktų darbų aktą Nr. 1; pastarąjį aktą, pasirašytą šių įmonių vadovų Š. P. ir A. R. (t. 2 b. l. 108-109). Minima sąskaita įtraukta į atsakovės gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą 2015 m. gruodžio mėn. (t. 2 b. l. 74-79, 162-165,178-179).
18. Iš nurodytų įrodymų matyti, kad mokėjimus pagal statybos rangos sutartį atsakovė vykdė ne tik grynaisiais pinigais, be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvardijo priežasčių, dėl kurių abejoja atsiskaitymais pagal trečiojo asmens išrašytus kasos pajamų kvitus. Iš trečiojo asmens įstatų matyti, kad jis turėjo teisę verstis ir bendrastatybine veikla, o elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo veikla faktiškai nesivertė (t. 2 b. l. 152-162). Statybos darbų atlikimą fiksuojančiuose dokumentuose (technologinėje kortelėje ir statybos darbų žurnale) nurodyti dirbę darbuotojai. Nustatyta, kad darbus dirbo atsakovės darbuotojai, tačiau, ieškovei nepateikus rašytinių rangos sutarties įrodymų, tai nepaneigia atsakovės atsikirtimų dėl galimų subrangos santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Ginčo teisinių santykių (2015 m. rugsėjo – gruodžio mėn.) metu atsakovės direktorius A. R. nebebuvo UAB „Eidana“ direktoriumi, o atsakovė – jos akcininke. Ryšių tarp jo ir tuometinio direktoriaus Š. P. pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė. Sutiktina su apeliante, kad PVM sąskaitų faktūrų registras yra rengiamas vienašališkai, todėl ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už ginčo darbus įtraukimas į VMI teiktą apskaitos registrą vienareikšmiškai nepatvirtina atsakovės įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove, juolab kad ieškovės 2015 m. spalio mėn. – 2015 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos buvo patikslintos ir pateiktos mokesčių administratoriui 2017 m. kovo 24 d., po to, kai ji pareiškė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Sutiktina su apeliante, kad tai leidžia daryti prielaidas apie deklaracijų koregavimą atsižvelgiant į ieškovės 2017 m. sausio mėnesį suformuluotą poziciją dėl įsiskolinimo už darbus. Teisėjų kolegijos manymu, šią aplinkybę reikėtų vertinti siejant su UAB „Eidana“ analogiškais duomenimis, tačiau byloje nebuvo aiškinamasi, kokios PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į trečiojo asmens VMI teiktą apskaitos registrą. Pažymėtina ir tai, kad pretenzijų dėl neatsiskaitymo ieškovė atsakovei nereiškė daugiau negu metus. Abejonių kelia pirmosios instancijos teismo išvada apie pretenzijų nereiškimo priežastį – draugiškus vadovų santykius, nes pastaroji išvada nepagrįsta konkrečiais faktais.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie subrangos santykius tarp ieškovės ir trečiojo asmens, bei kad siekdamas pašalinti kilusius neaiškumus ir prieštaravimus, ėmėsi visų įmanomų priemonių iškviesti ir apklausti UAB „Eidana“ atstovą, tačiau jai įteikti procesinių dokumentų buveinės ir direktoriaus adresais nepavyko. Nors pirmosios instancijos teismas tokį trečiojo asmens elgesį įvertino kaip nenorą bendradarbiauti ir vengimą teikti paaiškinimus, pažymėtina, kad teismo procesiniai dokumentai šiai įmonei realiai nebuvo įteikti dėl siuntimo netinkamu adresu. 2018 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Eidana“ iškelta bankroto byla, nuo 2018 m. balandžio 3 d. jai vadovauja bankroto administratorė UAB „Lideres“, kurios buveinės adresas yra Rinktinės g. 55, Vilniuje (civilinė byla Nr. B2-589-324/2019). Bankroto administratorė apie bylą nebuvo informuota. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo nutartimi buvo netenkintas bankroto administratorės prašymas UAB „Eidana“ vadovui Š. P. paskirti baudą dėl teismo nustatytų įsipareigojimų nevykdymo (turto ir dokumentų neperdavimo). Teismas konstatavo, kad apie administratorės reikalavimą buvęs įmonės vadovas nežino, ji nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad išnaudojo visus galimus turto ir dokumentų perėmimo būdus (laiškas siųstas Š. P. paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastarojo asmens apklausa teismo posėdyje pašalintų didžiąją dalį abejonių dėl sandorio, kuriuo remiasi atsakovė, tariamumo, tačiau, be kitų išvardintų neišaiškintų faktų, ši procesinė galimybė byloje nebuvo tinkamai išnaudota.
20. Vadovaudamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį pripažinęs niekine ir patenkinęs faktiškai vien vienašališku darbų perdavimo priėmimo aktu pagrįstus ieškovės reikalavimus, neatskleidė šios bylos esmės, todėl apeliacine tvarka priimtas sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu CPK 263 straipsnyje įtvirtintus pagrįstumo reikalavimus. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.