Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. advokato bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl 2016-03-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo buvo nuspręsta M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. N. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nemokamus darbus atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant tęsti darbą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

M. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų K. S. ir A. S. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. S. 3500 Eur, A. S. 19500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.(LR BPK 115 str.).

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 17,52 Eur (septyniolikos eurų 52 ct) proceso išlaidų atlyginimą.

Iš kaltinamojo M. N. priteisti nukentėjusiesiems K. S. ir A. S. lygiomis dalimis 1050,00 Eur turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vilkiką DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe PACTON TXD 339, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2) vilkiko DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinę padangą su ratlankiu grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) automobilį „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvykdžius nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, panaikinti 2016-01-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nuteistas už tai, kad 2015-01-13 apie 8:20 valandą (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre (apie 78 km 486 m), vairuodamas kelių transporto priemonę – vilkiką DAF FT XF 105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe PACTON TXD 339, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. važiuodamas keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, krovinį, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių, esant slidžiai kelio dangai, laiku nesulėtino greičio ir nesustojo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir dėl to, pradėjus puspriekabei slysti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kliudė priešinga kryptimi atvažiavusį automobilį HYUNDAI SONATA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S., o po susidūrimo automobilis HYUNDAI SONATA atsitrenkė į metalinius kelio atitvarus ir nuvažiavęs nuo kelio sankasos atsitrenkė į pakelės medžius, taip pat kliudė paskui automobilį HYUNDAI SONATA važiavusį automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. P., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio HYUNDAI SONATA keleivei K. S. dėl kairio žastikaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o vairuotojui A. S. buvo padaryti šie sužalojimai: kairio petinio nervinio rezginio pažeidimas, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, stuburo kaklinės dalies II-VII slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžiai, kairės krūtinės ląstos pusės I-II šonkaulių lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis kairėje veido pusėje, odos randai susidarę sugijus žaizdoms veide, kakle, kairio raktikaulio srityje; o dėl kairio petinio nervinio rezginio pažeidimo, praradus 50 procentų bendrojo darbingumo, A. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. advokatas prašo : 1) Vadovaujantis LR BK 40 str. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, atitinkamai panaikinant Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-767/2016 dalį dėl laisvės atėmimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo; 2) pakeisti nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisiant K. S. - 1 500 Eur neturtinės žalos, o A. S. - 6000 Eur; 3) netenkinus skundo 1 punkto, pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo į 10 MGL baudą bei pritaikius LR BK 64-1 str. skirti galutinę sankciją - 7 MGL; 4) netenkinus 1 ir 3 punkto, sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki 3 mėn. ir pritaikius LR BK 64-1 str. skirti galutinę sankciją - laisvės atėmimo bausmę 2 mėn, vadovaujantis LR BK 75 str., skirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu taikė per griežtą sankciją, nebuvo įvertinta galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str. Nuteistasis pabrėžia, kad jam nepagrįstai buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, taigi nebuvo paisytos bausmių skyrimo taisyklės, buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, prieštaraujanti teisingumo principui. Apeliantas mano, kad teismas ne tik skyrė per griežtą bausmę, tačiau net ir skiriant ją galėjo skirti daug švelnesnę nei įstatymo numatyta.

Nuteistasis pabrėžia, kad jis buvo pripažintas kaltu už neatsargų nusikaltimą, praeityje jis nebuvo teistas, baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, buvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi, todėl parenkant galutinę bausmę egzistavo sąlygos LR BK 55 str. taikymui - asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nemotyvavo, kaip tai įpareigoja įstatymas. Jam buvo pagrindas skirti ir švelnesnę bausmę – baudą.

Be to, M. N. teigia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos LR BK 40 str. sąlygos, todėl mano, kad yra įstatymo numatyti pagrindai jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir tokia įstatymo numatyta galimybė negali būti užkirsta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Apeliantas neginčija, kad nukentėjęs asmuo turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, tačiau mano, kad jis turi būti adekvatus patirtai žalai, kaltinamojo ar už jį atsakingo subjekto turtinei padėčiai bei atitikti galiojančią teismų praktiką. Nuteistojo nuomone, teismo nustatytais kriterijais ir motyvais neturtinė žala K. S. turi sudaryti 1 500 Eur, o A. S. - 6000 Eur ir prašo civilinius ieškinius sumažinti iki minėtų sumų.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nuosprendį dalyje dėl priteisimo iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovui A. S. 19 500 Eur, ieškovei K. S. 3 500 Eur ir ieškinį atmesti. Be to, prašoma panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nutartimi atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)" taikytas ieškinio užtikrinimo priemones - turto areštą 70 000 Eur sumai.

Apelianto, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" nuomone, skundžiamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nuosprendis dalyje dėl ieškinio tenkinimo yra nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl ieškovams padarytos neturtinės žalos dydžio prieštarauja teismų praktikai šios kategorijos bylose, pažeidžia jurisprudencijos tęstinumo principą ir yra neteisėtos. Pirmosios instancijos teismo padaryti esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, kokiomis laikytinos skundžiamu nuosprendžiu iš atsakovo priteistos sumos, vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

Civilinio atsakovo atstovas pažymi, kad nors didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, o ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių, tačiau darbdavys atlyginęs nukentėjusiajam žalą, įgyja regreso teisę į darbuotoją. Tai reiškia, kad koreliuojant šių asmenų atsakomybei, šios kategorijos bylose būtina atsižvelgti ir į darbuotojo (tiesioginio kaltininko) interesus: jo elgesį eismo įvykio metu, jo turtinę padėtį - kaltinamojo galimybę atlyginti regreso tvarka priteistą ieškovams žalą. Iš nagrinėjamos bylos duomenų negalima konstatuoti, kad M. N. turtinė padėtis leidžia atlyginti 23 000 Eur žalą, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl ieškinio tenkinimo neatitinka sprendimo įvykdymo realumo kriterijaus.

Be to, pažymima, kad nagrinėjamu atveju neginčijant, kad dėl eismo įvykio pagrindinė kaltė tenka M. N., vis dėlto, yra pagrindas nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo (nustatant tokį neturtinės žalos dydį, kokį nukentėjusiems atlygino draudimo bendrovė), kadangi byloje nustatytos aplinkybės (A. S. pasirinktas važiavimo greitis neleido sustabdyti ir apvažiuoti kelyje atsiradusią kliūtį, K. S. nuvairavimas automobilio nuo kelio sankasos į medžius) nepaneigia, jog prie žalos atsiradimo galėjo prisidėti ir patys nukentėjusieji. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, netinkamai taikė LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį.

Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta 23 000 Eur kompensacija A. S. neturtinei žalai atlyginti, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis negali būti vertinama kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat, ši suma vertintina kaip pernelyg didelė, atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacines nutartis Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-95/2013, 2K-151/2013). Iš minėtų nutarčių matyti, kad visais minėtais atvejais buvo priteistos ženkliai mažesnės sumos, nors kitos bylos aplinkybės (nuteistųjų kaltė bei nukentėjusiųjų patirti sužalojimai) buvo žymiai nepalankesnės kaltininkų atžvilgiu.

Apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, jog M. N. kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, įvykio metu buvo blaivus, nusikaltimą padarė dėl nepalankių kelio sąlygų, kurias buvo sunku nuspėti (esant pliusinei temperatūrai nebuvo tikėtasi apledėjusios kelio dangos), buvo pažeisti bendrojo pobūdžio KET reikalavimai (reikalavimą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir pan.), kurie nelaikomi šiurkščiais pažeidimais.

Be to, civilinio ieškovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo K. S. yra prieštaringas. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios K. S. patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579 Eur iki 2896 Eur neturtinės žalos atlyginimo, į M. N. neatsargią kaltę, į tai, kad jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažintinas iki 5000 Eur, į šią sumą įskaičiuojant ir draudimo bendrovės jau atlygintus 1500 Eur. Apelianto nuomone, yra nesuprantama, kodėl teismas, pats nuosprendyje nurodydamas priteistinos žalos ribas, priėmė sprendimą priteisti beveik dvigubai didesnę sumą, nei nurodyta maksimali.

Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus nukentėjusiųjų vardu jų atstovas adv. A. G. prašo minėtus apeliacinius skundus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu, atmesti ir priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovams advokato pagalbos išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras, nukentėjusieji, jų atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą dėl laidavimo patenkinti, civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, priimamas naujas nuosprendis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

LR BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.).

M. N. yra padaręs neatsargų nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis teisiamas pirmą kartą, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), nurodė, kad taip nutiko dėl nepalankiai susiklosčiusių oro sąlygų, nukentėjusiųjų atsiprašė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Turtinė žala pilnai atlyginta, neturtinė žala atlyginta iš dalies. M. N. yra charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų neturi, dirba, todėl kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad žala bus pilnai atlyginta ir kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nuteistojo M. N. brolio N. N. prašymas perduoti M. N. jo atsakomybei pagal laidavimą.

Pažymėtina, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad N. N. yra neteistas, galiojančių administracinės teisės pažeidimų nuobaudų neturi, yra dirbantis, šiuo metu atlieka savanorišką krašto apsaugos tarnybą, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį N. N. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojo N. N. veiklos pobūdį ir asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kaip minėta, nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas savo apeliaciniuose skunduose kelia priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems mažinimo klausimus.

LR CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, M. N. yra pripažintas kaltu dėl dviejų asmenų sužalojimo dėl neatsargumo: A. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis neteko 60 procentų darbingumo, K. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl priteisto neva per didelio neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. S.. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 19 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. S. yra teisingas, pagrįstas, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, specifines bylos aplinkybes, neprieštarauja šiuo klausimu suformuotai teismų praktikai.

Nors apeliantai pažymi, kad visose pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminėtose LAT nutartyse buvo priteistos mažesnės sumos, esant kitoms aplinkybėms nepalankesnėms, tačiau, kolegijos nuomone, tai nėra pagrindas mažinti priteistą sumą, nes būtina atsižvelgti į visas specifines bylos aplinkybes, nukentėjusiajam padarytus sužalojimaus, į atsakovo turtinę padėtį ir kt.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad lemiamas kriterijus šiuo atveju yra nukentėjusiajam padaryti sveikatos pakenkimai, jų pobūdis ir sunkumo laipsnis bei dėl to patirti nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai ir praradimai. Eismo įvykio metu nukentėjusysis A. S. patyrė kairio peties nervinio rezginio pažeidimą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, stuburo kaklinės dalies II-VII slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžius, kairės krūtinės ląstos pusės I – II šonkaulių lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairėje veido pusėje, odos randus susidarius sugijus žaizdoms veide, kakle, kairio raktikaulio srityje. A. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio petinio nervinio rezginio pažeidimo jis prarado 50 procentų bendrojo darbingumo (2 t., 60–61 b. l.). Dėl padarytų sužalojimų ir ilgo gydymo (buvo atliktos iš viso penkios kairės pusės veido žandikaulio veido ir žandikaulio operacijos, kairės pusės nervų rezginio operacija (2 pjūviai), krūtinės viršutinės dalies kirstinės žaizdos operavimas, dešinės kojos operacija, kairės pusės plaučio drenažas, viso gydymo metu didelio kiekio medikamentų, tame tarpe ir narkotinių, nuskausminamųjų, kaulų tankį retinančių vartojimas) nukentėjusysis kentė didelį fizinį skausmą, patyrė dvasines kančias, neigiamus emocinius išgyvenimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. 2015-09-17 nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis iki 2016-09-16 (3 t., b. l. 36). Nukentėjusysis negali nevartoti nuskausminamųjų (Gabapentin) vaistų, jo gyvenimo kokybė pablogėjo iš esmės, atsirado dideli sunkumai kasdieniame gyvenime atliekant elementarius veiksmus: jis negali laikyti šakutės ir peilio, valgykloje nusinešti padėklo su maistu, vienas nusiprausti, apsirengti, nusivilkti ir apsivilkti kostiumo, palto, susisagstyti rūbų. Nukentėjusįjį kamuoja didelis nerimas dėl jo su žmona bendro verslo, kuris dėl šio įvykio yra sustojęs. A. S. negali vairuoti automobilio, o tai yra būtina jo darbe. Dėl patirtų sužalojimų jis priverstas atsisakyti savo pomėgių visam likusiam gyvenimui (bėgiojimo 2-3 kartus per savaitę, dalyvavimo bėgimo maratonuose, plaukiojimo, žygių dviračiais su šeima, slidinėjimo kalnuose). Iki eismo įvykio A. S. buvo sveikas ir darbingas, aktyvus socialiniame gyvenime, o dabar, būdamas 40 metų amžiaus, tapo neįgalus ir 60 proc. nedarbingas, visiškai priklausomas nuo savo artimųjų, jo galimybės bendrauti sumažėjo iki minimumo. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. S. gyvenimas iš esmės pasikeitė ir jau nebebus toks, koks buvo, patirtos traumos ir liekamieji reiškiniai apsunkins jo galimybes susikurti pilnavertį gyvenimą, gydymas ir reabilitacija vis dar yra tęsiami, eismo įvykio pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol ir neaišku kokios perspektyvos pasveikti, todėl nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai dėl negrįžtamo sveikatos sužalojimo, prarasto darbingumo, iš esmės pasikeitusios gyvenimo kokybės, sužlugusių privataus gyvenimo planų ir lūkesčių yra ypatingai dideli.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su išvada, jog pačių nukentėjusiųjų veiksmai galimai įtakojo šio įvykio pasekmes. Bylos duomenimis pagrįstai konstatuota, kad paties nukentėjusiojo A. S. veiksmai niekaip neįtakojo eismo įvykio kilimo, nes A. S. automobilį vairavo blaivus, į jo automobilį atsitrenkė kaltinamojo vairuojamas vilkikas. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių kelti abejonių šiuo klausimu. 2015-09-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-119 (15) vienareikšmiškai konstatuota, jog būtent M. N. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Išvadoje taip pat kategoriškai nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių teigti, kad šioje eismo situacijoje automobilių "Hyundai Sonata" ir "Ford Fiesta" vairuotojai būtų turėję technines galimybes išvengti susidūrimo su M. N. vairuojamu transporto priemonių junginiu, o tuo pačiu, kad minėtų automobilių vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (1 t. 195 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl M. N. turtinės padėties reikšmės iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos žalos dydžiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 punktai), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Be to, kolegija pritaria nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentui, kad šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas ne M. N., o UAB "(duomenys neskelbtini)" civilinės atsakomybės klausimas, todėl M. N. turtinė padėtis šiuo atveju neturi tiesioginės teisinės reikšmės. Ji gali turėti reikšmės sprendžiant M. N. materialinės atsakomybės prieš darbdavį klausimą, tačiau tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti pagrindas mažinti iš UAB "(duomenys neskelbtini)" priteistinos žalos dydį. Byloje surinkti duomenys nesąlygoja išvados, kad civilinio atsakovo turtinė padėtis yra bloga.

Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo šioje byloje nustatytiną neturtinės žalos dydį, priteistą nukentėjusiajam A. S. bei nenukrypo nuo LAT suformuotos praktikos analogiškose bylose šiuo klausimu.

Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą K. S., pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios K. S. patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579,00 Eur (2000 Lt) iki 2896,00 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2012, 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, 2K-280/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009 ir kt.), į M. N. neatsargią kaltę, į tai, kad jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažintinas iki 5000 Eur, į šią sumą įskaičiuojant ir draudimo bendrovės jau atlygintus 1500 Eur (3 t., 187 b. l.). Kolegija pritaria apeliantui, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja pati sau: pirmosios instancijos teismas, pats nuosprendyje nurodydamas priteistinos žalos ribas, priėmė sprendimą priteisti žymiai didesnę sumą, nei buvo nurodyta maksimali. Kolegijos nuomone, K. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 2000 Eur, į šią sumą įskaičiuojant ir draudimo bendrovės jau atlygintus 1500 Eur (3 t., 187 b. l.).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Proceso išlaidomis pripažintinos rašytiniais įrodymais pagrįstos transporto priemonės priverstinio nuvežimo iš eisimo įvykio vietos išlaidos – 17,52 Eur, kurios priteistinos iš civilinio atsakovo Šiaulių AVPK naudai (LR BPK 103 str. 1 d. 5 p.) (1 t., 97–106 b. l.). Nuteistojo nuosavybės teisės neapribotos. Įvykdžius nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, panaikintinas 2016-01-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusieji patyrė 1050,00 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 t., 37–40 b. l.). LR BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. LR BPK 106 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos, todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis, priteistinos iš M. N. nukentėjusiųjų naudai. Be to, nukentėjusiųjų atstovas adv. A. G. pateikė apeliacinės instancijos teismui tris sąskaitas už teisines paslaugas (Nr. 396/2016/F, Nr.407/2016/F, Nr. 409/2016/F), pagal kurias už atstovavimą ir dokumento surašymą nukentėjusysis A. S. sumokėjo adv. A. G. 500 Eur, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Nurodytos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. N. advokato ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nuosprendžio dalį dėl M. N. nuteisimo pagal 281 str. 3 d. ir priimti naują nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 40 str., atleisti M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 3 d. pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoju paskirti N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą M. N. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti M. N., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui N. N., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Eur.

Iš M. N. priteisti nukentėjusiajam A. S. 500 Eur turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.