- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- 1-324-1205/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39238-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Advokatai
- Vigintas Strička
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011-03-25 Radviliškio rajono apylinkės teisino nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnį 2 dalį galutine 30 parų arešto bausme;
2) 2016-04-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 30 parų arešto bausme;
3) 2016-10-14 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį galutine 20 parų arešto bausme;
4) 2017-04-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme;
5) 2018-01-16 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme;
6) 2018-10-25 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine 90 parų arešto bausme;
7) 2018-12-12 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 30 parų arešto bausme; bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-10-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;
8) 2018-12-31 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
9) 2019-02-04 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
10) 2019-04-08 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį galutine laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausme; bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-02-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
11) 2020-06-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine 40 parų arešto bausme;
12) 2020-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžių pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
13) 2021-10-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme;
14) 2023-09-28 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023-12-06 nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 ir 286 straipsniuose.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. J. pažeidė viešąją tvarką: 2023 m. spalio 6 d. apie 12.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) centre, įžūliu elgesiu tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – užėjęs į slaugytojos G. G. darbo kabinetą, nusimovė kelnes, ranka suėmęs sau už lyties organo masturbavosi, o slaugytojai G. G. liepus baigti masturbuotis ir užsimauti kelnes, atsisėdęs vėl masturbavosi, G. G. pareikalavus užsimauti kelnes jis per kelnes trindamas lietė savo lyties organą, dėl ko jam G. G. pakartotinai liepė nutraukti savo veiksmus ir kreiptis pas psichiatrą, vėliau, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, nuėjęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) centro pirmojo aukšto koridorių, atsisėdęs prie registratūros per kelnes ranka trynė sau lyties organą, tokiais savo veiksmais nutraukė slaugytojos G. G., statistikės archyvarės K. J. ir sveikatos statistikės A. R. darbą bei sutrikdė laukusių įstaigoje pacientų rimtį, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Be to jis, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat fizinį smurtą panaudoti, pasipriešino valstybės tarnautojui: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. spalio 23 d. apie 18.02 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, atvykusiems policijos pareigūnams pagal pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir PK) vyriausiojo patrulio A. N. ir PK vyriausiosios patrulės M. T. reikalavimams išeiti iš kambario, elgtis ramiai, netriukšmauti, eiti prie tarnybinio automobilio nusistatyti neblaivumą, pasiimti savo asmens dokumentus, priėjęs prie PK vyriausiojo patrulio A. N., bandė jam kumščiu suduoti į veido sritį, PK vyriausiajam patruliui A. N. ir vyriausiajai patrulei M. T. naudojant kovinių imtynių veiksmus, veikiantiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, bandant sulaikyti, jis aktyviais veiksmais, vengdamas teisėto sulaikymo, muistėsi ir stumdėsi, sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. N. į juosmens sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą.
3. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. J. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, bet žino, kad ilgai gėrė. Galėjo būti 2023 m. spalio 6 d., kai susigundė masturbuotis ir nuėjo į polikliniką. Kiek atsimena, nuėjo į G. kabinetą, ten buvo jos kolegė. Kelnes nusimovė prie durų. Kaip reagavo nežino, nes greitai jį išvijo. Jo veiksmus matė kiti asmenys. Dėl pasipriešinimo pareigūnui nurodė, kad veiksmai buvo panaudoti jo namuose. Grįžęs iš Psichiatrijos ligoninės pradėjo gerti, pykosi su mama. Kažkas iškvietė policiją ir tada jis pasipriešino pareigūnui. Abi nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Sutinka raštu atsiprašyti poliklinikos.
4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas, prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo M. J. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:
5.1. liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2023 m. spalio 6 d. apie 12.00 val. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini)centre (toliau – ir PSPC), kur dirba bendrosios praktikos slaugytoja. Darbo kabinete buvo viena. Į kabinetą pasibeldęs įėjo neprisistatęs pacientas, kuris kaip žinojo yra M. J.. Jis užėjęs uždarė duris. Jį informavo, kad gydytojos nėra, bus vėliau, nes ji dirba nuo 16.00 val. Paklausus jo, kuo gali padėti, pacientas pasiskundė, kad jam skauda, kaip jis išsireiškė „kiaušinius“. Paklausus, kas jam nutiko, gal jį nukreipti pas specialistus, jis pasakė, kad jis labai daug masturbuojasi. Tada jis stovėdamas prie durų, apie 1,5 metro nuo jos, nusismaukė savo kelnes ir viena ranka vis užsiimdavo už sėklidžių, o kita ranka susiėmė už lyties organo ir pradėjo masturbuotis, sakė „skauda kiaušinius, ateik pažiūrėk, kaip skauda“. Ji išsigando, norėjo pabėgti iš kabineto, nes pasijautė psichologiškai nesaugiai. Tada pareikalavo jo baigti masturbuotis ir užsimauti kelnes. Tačiau jis kelnes užsimovė tik jai pakartotinai dar kelis kartus pareikalavus. Jis atrodė neadekvatus, jo žvilgsnis buvo lakstantis, kas ją baugino, nes jis atrodė neprognozuojamo elgesio, bijojo, kad jis gali ir fiziškai prieš ją smurtauti, nors realių veiksmų prieš ją jis nesiėmė. Po pakartotinų pareikalavimų užsimovęs kelnes jis atsisėdo prie jos, sėdinčios prie darbo stalo, ir vėl pasismaukęs kelnes pradėjo viena ranka masturbuotis, o kita ranka vis ėmėsi sau už sėklidžių. Jai pareikalavus užsimauti kelnes jis vis kartojo „skauda kiaušinius, ateik pažiūrėk, kaip skauda“. Ji jo paklausė, ar jis geria vaistus, jis pasakė, kad negeria, nes nuo jų dar blogiau. Ji jam pakartojo užsimauti kelnes. Jis užsimovė kelnes ir vėl per kelnes lietė savo lyties organą vėl sakydamas „man skauda“. Paskui vėl nusimovė kelnes ir vėl pradėjo masturbuotis, tuomet ji jam vėl liepė užsimauti kelnes, sakė, kad jam padėti neturi kuo, gydytojos nėra, pasakė jam eiti pas psichiatrą. Ir pati nutaikiusi momentą, kai jis užsitraukė kelnes, ji praslydo pro jį ir atidariusi duris M. J. pasakė eiti pas psichiatrą, išsirašyti vaistus ir vartoti. Jis atsistojo ir išėjo iš kabineto. Ji užsidarė kabineto duris, buvo šokiruota M. J. elgesio, dėl jo tokio elgesio juto baimę, kurią jaučia iki šiol. Tada ji kabinete nusivilko savo darbo chalatą, nenorėdama, kad M. J. vėl ją pastebėtų ir ėjo pranešti administracijai. Nulipusi į pastato pirmąjį aukštą, koridoriuje pastebėjo statistikę K. J., iš kurios veido išraiškos suprato, kad ji sutrikusi, nustebusi. M. J. buvo prie registratūros. Kadangi norėjo M. J. sustabdyti, kad jis liktų pastate iki kol atvyks policijos pareigūnai, užkalbinėjo jį, kad jis palauktų, neva gydytojo dar nėra. Ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Stovėdamas registratūroje M. J. ir būdamas užsimovęs kelnes rankomis vis laikas nuo laiko paliesdavo, trindavo ranka savo lyties organą. Kad jis negąsdintų žmonių, pasiūlė M. J. palaukti kitame kabinete – izoliatoriuje. Nuvedus M. J. į kabinetą, jis ten vėl trynėsi ranka sau lyties organus, bet apsinuoginęs nebuvo. Kol neatvyko policijos pareigūnai, greitosios medikai, buvo sutrikęs tiek jos, tiek registratūros darbuotojų darbas. Po įvykio jautėsi kurį laiką nemaloniai, net ir po įvykio kitų pacientų atsitiktiniai judesiai sukeldavo baimę. Pati dėl įvykio, kad ir buvo sutrikdyta jos rimtis, nukentėjusiąja savęs nelaiko, nenori būti pripažinta nukentėjusiąja. Būtent jos darbo kabinete M. J. buvo iš viso apie 7 minutes (1 t., b. l. 39-42);
5.2. liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad dirba PSPC registratūroje sveikatos statistike. 2023 m. spalio 6 d. apie 12.00 val. dirbant PSPC pirmajame aukšte esančioje registratūroje, prie jos kolegės J. priėjęs pacientas M. J. prašė pakalbėti su savo gydytoja. J. nurodė, kad jo gydytojos nėra, gali nueiti pas pakalbėti su sesute. M. J. atrodė nevalyvas, elgėsi ramiai. Ar jis buvo neblaivus, negali pasakyti, nes buvo toliau nuo jo. Maždaug po 10-15 minučių M. J. nuėjo koridoriumi. Už kokių 5 minučių iš statistikos atėjusi K. J. atėjo prie registratūros, o paskui ją atėjo M. J.. K. pasiūlė M. atsisėsti, o ją pasivedusi į šoną, pasakė, kad nežino, ką daryti, nes M. pasiprašė persirašyti pas kitą gydytoją, nes jam „skauda kiaušiukus nuo pernelyg dažno smaukymo“ ir tuomet jis sau ranka pradėjo jos akivaizdoje trinti per kelnes savo lyties organą. K. dėl tokio M. elgesio buvo neįprastai išsigandusi, pasimetusi. Ji pasiūlė kviesti policiją. Tada pamatė, kad į registratūrą atėjo ir slaugytoja G. G., kuri buvo pasimetusi, išsigandusi, su ašaromis akyse. G. buvo šokiruota M. elgesio, nurodė, kad M., atėjęs į jos kabinetą ir nusimovęs kelnes, jos akivaizdoje masturbavosi. Kol jos sprendė ką daryti, M. pasiūlė atsisėsti, o jis sėdėdamas per kelnes ranka lyg jau ir siekdavo lyties organo, tačiau G. vis jam sakydavo „M., baik“, tai jis nusiramino. Jis elgėsi ramiai, nešūkavo, nesikeikė. Iškvietus pareigūnus M. nuvedė į izoliatoriaus patalpą, kur jis laukė greitosios ir policijos. Jos akivaizdoje M. J. nieko nepriimtino nerodė, savo lyties organų nedemonstravo, bet jai buvo didžiulė įtampa dėl to, ką papasakojo kolegės. Buvo sutrikdyta jos darbo veikla, negalėjo dirbti, nes turėjo pagelbėti kolegėms sulaikyti M., kad jis nepasišalintų iš įstaigos. Savęs nukentėjusia nelaiko, neprašo pripažinti nukentėjusiąja. Aplinkiniai koridoriuje buvę pacientai matė, kad vyksta sumaištis, kad jos vis su vienu pacientu M. bendrauja, stengiasi jį sulaikyti, ir nors triukšmo sukelta nebuvo, bet mano, kad ta sumaištis sutrikdė ir aplinkinių rimtį ir kitų dirbusių medikų darbą (1 t., b. l. 43-44);
5.3. liudytojos K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad dirba PSPC statistike archyvare. 2023 m. spalio 6 d. apie 12.00 val. jai būnant darbo kabinete užėjo pacientas, kaip dabar žino M. J., kuris atsisėdo ir pasakė, kad nori persirašyti pas kitą gydytoją. M. J. pasakė jai „tiek smaukiausi, kad skauda kiaušiukus ir noriu papulti pas gydytoją“. Kabinete buvo viena. Dėl tokio jo pareiškimo pasijuto nesaugiai, tačiau šokiruota nebuvo, iškart pasikvietė jį eiti kartu, pasakiusi, kad suras ekstrinį gydytoją, kuris galės jį apžiūrėti šiuo metu. M. J. kabinete rūbų nenusivilko, sau lyties organų nelietė. M. J. buvo ramus, sutiko ir kartu su juo išėjo į registratūrą. Registratūroje buvo jo gydytojo sesutė G. G., kuri jai pasakė apie situaciją, vykusią jos kabinete, ir paprašė M. trumpam užlaikyti, kol ji iškvies policiją. Paprašius, kad M. J. prisėstų, jis atsisėdo prie registratūros koridoriuje. Jis ten elgėsi ramiai. Jai pasiteiravus registratūroje, kas galėtų priimti M. J., buvo pasiūlytas gydytojas vyras, tačiau M. J. nurodė, kad nori gydytojos moters, kodėl – nepasakė. Būdama registratūroje nematė, ar M. J. sėdėdamas lietė savo lyties organus per rūbus, nes jo nestebėjo. Paskui sesutė G. G. M. J. nusivedė į izoliatorių laukti kol atvyks pareigūnai, kad M. J. nepasišalintų iš gydymo įstaigos. Pati savęs nukentėjusiąja nelaiko, nukentėjusiąja jos nereikia pripažinti. Jos darbo veikla buvo sutrikdyta apie valandą laiko, kol sulaukė atvykstančios pagalbos. Šį laikotarpį negalėjo dirbti savo darbo, nes su kolegėmis stovėjo prie durų ir laukė atvykstančių pareigūnų, kadangi nežinojo, kaip M. J. gali pasielgti (1 t., b. l. 57-60);
5.4. liudytojos L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad dirba PSPC Psichikos sveikatos centre socialine darbuotoja. M. J. žinomas kaip pacientas, besilankantis Psichikos sveikatos centre, jam yra teikiamos paslaugos. 2023 m. spalio 5 d. apie 15.00 val. kabinete jai teikiant paslaugas kitam pacientui, duris pravėrė M. J. ir pakeltu tonu reikalavo su juo pasikalbėti. Akivaizdžiai matėsi, kad M. J. yra neblaivus, susijaudinęs, atrodė agresyvus, kas matėsi iš jo kūno kalbos judesių. Ji jo paprašė uždaryti duris, nes dirba su kitu žmogumi, ir jį priims vėliau. M. J. dar du ar tris kartus atidarė kabineto duris ir vėl kartojo, kad jam reikia pasikalbėti. Toks M. elgesys trikdė jos darbą, susijaudino ir pacientas, buvęs jos kabinete, nes matė ir jos susijaudinimą dėl M. J. elgesio. Be to pasijautė nesaugi, nes buvo žinoma, kad jis jų centre buvo masturbavęsis anksčiau, todėl dėl tokios susidariusios situacijos nutraukė paciento konsultaciją. Ji savo pacientą išlydėjo į koridorių. Koridoriuje, prie jos kabineto durų stovėjo M. J.. Jis buvo visas susivėlęs, netvarkingas, vyzdžiai buvo išsiplėtę, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, lingavo. M. J. reikalavo patekti pas gydytoją D. J., kad gautų siuntimą į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę. Dėl kokių priežasčių jam reikia patekti nesakė. Gydytoja D. J. jai pasakė, kad jį priims kai priims visus registruotus pacientus. Pasakė M. J. laukti, kad gydytoja priims. Laukdamas M. J. nerimavo, vis vaikštinėjo po koridorių, iš jo kūno kalbos sklido agresija, dėl ko buvę koridoriuje pacientai į jį žiūrėjo susijaudinę, patyrė nepatogumų. Matydama jo tokį elgesį, žinodama, kad jis gali bet kada įeiti ir į kabinetus, dėl kitų pacientų saugumo ji priėjusi M. J. įsakmiu tonu pareikalavo palikti centro patalpas, nes gydytoja jam siuntimo be indikacijų išrašyti negali, be to jis neišsakė priežasčių, dėl ko jam būtų suteikta būtinoji pagalba. Išprašytas M. J. išėjo iš centro. Pasiūlė jam eiti į Priėmimo skyrių, jei blogai jaučiasi. Praėjus apie 15 minučių paskambino iš Priėmimo skyriaus slaugytoja, kuri jos paklausė, kodėl gyd. D. J. nerašo siuntimo. Paaiškino tas pačias aplinkybes, kodėl siuntimas negali būti išrašytas. Pasitarus pakartotinai su D. J., įvertinus pavojų dėl tokio M. J. elgesio, gyd. D. J. nurodė, kad tegul atlydi M. J., jam bus išrašytas jo reikalavimu siuntimas į Š. P.. Slaugytoja atlydėjo į centrą M. J., kuris koridoriuje laukė kol jam išrašys siuntimą. Gydytoja pasikvietė jį į kabinetą, išrašė siuntimą, o ji slaugytoją informavo, kad išsivestų M. J. į Priėmimo skyrių. Kaip slaugytoja ją informavo, Priėmimo skyriuje tą dieną M. J. buvo nustatytas girtumas. Dėl tokio M. J. elgesio, jo nepagrįstų reikalavimų rašyti siuntimus, atėjimo be registracijos pas gydytoją, kai nėra tam būtinybės, buvo sutrikdyta jos ir kitų tuo metu dirbusių darbuotojų darbo veikla nuo 15.00 iki maždaug 16.30 val., ji buvo šokiruota tokio M. J. elgesio (1 t., b. l. 51-54);
5.5. nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2023 m. spalio 23 d. kartu su PK vyresniąja patrule M. T. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Apie 18.00 val. gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus M. J. neįsileidžia motinos į namus, ją koneveikia. Nuvykus nurodytu adresu, kieme pasitiko pranešėja L. J., kuri nurodė, kad šiandien grįžo iš kelionės į namus, kur rado neblaivų savo sūnų M. J., kuris ją plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atvykus pas pranešėją L. J., ji nurodė, kad bijodama, jog M. J. jos nesumuštų, pranešė apie tai bendruoju pagalbos numeriu. Užėjus į namo vidų kambaryje juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus M. J., kuris necenzūriniais žodžiais reikalavo išeiti. Jam pareikalavus M. J. nusiraminti, pasiimti savo asmens dokumentą, apsirengti ir eiti į kiemą prie tarnybinio automobilio girtumui nustatyti, M. J. vėl pradėjo agresyviai elgtis, jam rėkė necenzūrinius keiksmus. Besiplūsdamas M. J. užlipo laiptais į namo antrąjį aukštą. Jam stovint prie laiptų apačioje ir jo laukiant, girdėjo, kaip M. J. šaukė, vartodamas necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus. M. J. nusileido laiptais prie jo, buvo įsiutęs, tuomet jis suėmė jį už rankos, pareikalavus jo eiti nusistatyti girtumą, jis savo ranką išplėšė, užsimojo rankos alkūne jam į veidą, keikėsi sakydamas „daune, žertvos“, tačiau jam pasitraukus, smūgio išvengė. Pareikalavęs M. J. nusiraminti, suėmė jį už kaklo, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, kol jį laikė už kaklo, M. J. bandė ištrūkti ir sudavė jam kumščiu vieną smūgį į vieną šoną ir vieną smūgį kumščiu į kitą šoną, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Kadangi M. J. nenusiramino, stengėsi ištrūkti laikomas, jis panaudojo spec. priemones – dujas, papurkšdamas jam į veidą. Tačiau jis nenurimo, toliau muistėsi, sklaidėsi rankomis, kojomis, tada panaudodamas kovinių imtynių veiksmus pervertė jį ant grindų. Dedant jam antrankius M. J. priešinosi standindamas rankas, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, toliau muistėsi, traukė rankas. Uždėjus antrankius M. J. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir kitas ekipažas išvežė jį į areštinę. Po įvykio apie 19.30 val. jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jį medikai apžiūrėjo ir jam nustatė krūtinės ląstos sumušimą, išleido gydytis ambulatoriškai. Nedarbingumo neturėjo. Jam turtinė ir neturtinė žala nėra padaryta, civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 97-100);
5.6. liudytojos M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2023 m. spalio 23 d. dirbo su PK vyriausiuoju patruliu A. N. (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone. Vakare, apie 18.00 val., buvo gautas budėtojo pranešimas, kad reikalinga vykti į (duomenys neskelbtini), kur neblaivus sūnus neįleidžia motinos į namus, kelia triukšmą. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja L. J. nurodė, kad po keleto dienų parvykusi iš užsienio, ji namuose rado neblaivų savo sūnų M. J., kuris ją keikė necenzūriniais žodžiais, o bijodama, kad sūnus gali tokios būsenos būdamas ir ją sumušti, ji išsikvietė policijos pareigūnus. L. J. likus kieme, užėjo su A. N. į namo vidų, kur M. J., kaip matėsi iš jo išvaizdos, akivaizdžiai neblaivus, necenzūriniais žodžiais pasakė A. N. išeiti. A. N. M. J. pareikalavus nusiraminti, pasiimti asmens dokumentus ir eiti kartu prie tarnybinio automobilio girtumo nustatymui, M. J. vėl pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, daugiau nieko nepasakydamas konkretaus. M. J. keikdamasis užlipo į antrąjį aukštą, kur neradęs dokumentų laiptais lipdamas žemyn rėkė „kur padėjot mano dokumentą“. A. N. dar sykį liepė jam nusiraminti, dėl ko M. J. užsimojo ranka A. N. ties viršutine kūno dalimi, tačiau A. N. pasitraukus nuo jo, smūgis nebuvo suduotas. A. N. pareikalavo M. J. nusiraminti, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, ranka jį užėmė jam ties krūtine, taip jį laikydamas, o M. J. laikomas bandė ištrūkti, sudavė A. N. po vieną smūgį kumščiu į abu šonus. Kadangi M. J. nenusiramino, stengėsi ištrūkti laikomas, A. N. panaudojo specialiąsias priemones – dujas, papurkšdamas jam į veidą. Tačiau M. J. nenurimo, toliau muistėsi, sklaidėsi rankomis, kojomis. Tada, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, A. N. pervertė jį ant grindų, ji uždėjo M. J. spec. priemones – antrankius, o tuo metu M. J. priešinosi standindamas rankas, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, toliau muistėsi, traukė rankas. Uždėjus antrankius M. J. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir kitas ekipažas išvežė jį į areštinę (1 t., b. l. 91-94);
5.7. įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-17) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74-76);
5.8. specialisto išvada Nr. G 1578/2023(04), iš kurios matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. N. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Krūtinės ląstos sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (1 t., b. l. 119);
5.9. specialisto išvada Nr. 96TPK-120/2023, iš kurios matyti, kad M. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 19);
5.10. 2023 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrėtas vaizdinis aplankalas su 3 vnt. skaitmeninio vaizdo įrašo kopijomis. Paleidus pirmąjį vaizdo įrašą, kuris įvardintas „PSS-20231023-180234“, matyti, jog įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašo trukmė 05:15 min., matomas vaizdas yra su garso takeliu, vaizdo įrašas darytas iš nešiojamos pareigūno kūno kameros, šviesiu paros metu, dieną. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina į gyvenamo namo kiemą kur pareigūnus pasitinka moteris, kurios pareigūnai pasiteirauja, ar ji kvietė policijos pareigūnus. Moteris pasako, jog kvietė pareigūnus ji, nes negali patekti į namus, nes namuose yra neblaivus jos vyras. Taip pat moteris pasako, jog ji prieš 15 min. grįžo iš kelionės, įėjo į namus, pasidėjo maistą ir buvo žodžiais užpulta savo sūnaus, kuris ją iškoliojo, bet nesmurtavo, kadangi sūnus koliojasi, grasina, todėl ji negali būti savo namuose. Jiems bekalbant iš namo išeina vyras, kurį moteris pareigūnams pristato kaip vyrą, dėl kurio ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pareigūnas šio vyro paprašo apsimauti batus ir eiti su juo pasitikrinti blaivumą. Vyras užeina į kambarį, maunasi batus, pareigūnas paprašo jo pasiimti asmens tapatybės dokumentą. Vyras nueina į kitą kambarį, jam iš paskos nueina policijos pareigūnas. Vyras keikiasi, vartoja necenzūrinius žodžius policijos pareigūno atžvilgiu. Pareigūnas ramina vyrą, prašo susirasti dokumentus. Pareigūnė išeina iš namo vidaus ir lauke stovinčios moters pasiteirauja, koks vyro vardas, moteris atsako, jog M.. Pareigūnė sugrįžta į kambarį ir nueina prie savo kolegos, kuris laukia, kol vyras pateiks savo asmens dokumentą. Priėjęs prie pareigūno vyriškis klausia „kur dokumentai aš klausiu, daune“?, „ar nori per barzdą, ką?“, „žertvos jūs kūrva“. Pareigūnas pareikalauja vyriškio eiti, bando paimti vyrą už rankos, vyras savo ranką patraukia, o kita ranka bando sugriebti pareigūno ranką, pareigūnas perima vyro ranką ir jį jėga prispaudžia prie kambaryje esančio fotelio. Pareigūnas reikalauja vyriškio nusiraminti. Vyras duodamas pareigūnui ranką išsilaisvina, bando pareigūną pargriauti, šis panaudoja dujas, sugriebia vyrą už galvos ir jį bando prispausti prie žemės. Vaizdo įrašo pabaiga. Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „PSS-20231023-180630“, vaizdo įrašo trukmė 03:20 min. Kadangi kūno kamera pareigūnams pasipriešinusio vyro sulaikymo metu yra prispausta, todėl joje vaizdo nėra, o girdėti tik garsas. Girdisi, kaip pareigūnas klausia vyriškio, ar jis nusiramins. Vyras atsako, kad taip. Pareigūnas pareikalauja duoti ranką, rankas laikyti už nugaros, o jo kolega kviečia pagalbą, ragina paskubėti. Vyriškis sako pareigūnui, kad šis papurškė dujų, pavadina gaidžiu. Pareigūnas vėl reikalauja duoti rankas, o vyriškis teigia, kad pasiduoda, vėliau reikalauja jį paleisti, palikti ramybėje. Vyriškis, vartodamas necenzūrinius žodžius, teigia, kad nusiramino. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas yra jau apžiūrėto vaizdo įrašo tęsinys, kuris yra įvardintas kaip „PSS-20231023-180300“. Šis vaizdo įrašas darytas iš kito pareigūno kūno vaizdo stebėjimo kameros, įrašo trukmė 09:05 min. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas sulaiko aktyviais veiksmais jam besipriešinantį asmenį, jam uždeda antrankius, laukia atvykstančių kolegų, kad sulaikytą asmenį galėtų pristatyti į laikino sulaikymo patalpas. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga (1 t., b. l. 137-140).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje
6. Pagal BK 284 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
8. Kaltinamojo M. J. prisipažinimas, išvardinti rašytiniai įrodymai, t. y. liudytojų G. G., A. R., K. J., L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kadangi jis viešoje vietoje – PSPC, įžūliu elgesiu tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – užėjęs į slaugytojos G. G. darbo kabinetą, nusimovė kelnes, ranka suėmęs sau už lyties organo masturbavosi, o slaugytojai G. G. liepus baigti masturbuotis ir užsimauti kelnes, atsisėdęs vėl masturbavosi, G. G. pareikalavus užsimauti kelnes jis per kelnes trindamas lietė savo lyties organą, vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuėjęs į PSPC pirmojo aukšto koridorių, atsisėdęs prie registratūros per kelnes ranka trynė sau lyties organą, tokiais savo veiksmais nutraukė slaugytojos G. G., statistikės archyvarės K. J. ir sveikatos statistikės A. R. darbą bei sutrikdė laukusių įstaigoje pacientų rimtį, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje
9. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį murtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).
10. Kaltinamojo M. J. prisipažinimas, išvardinti rašytiniai įrodymai, t. y. nukentėjusiojo A. N., liudytojos M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolas leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, kadangi jis, bandydamas suduoti smūgį į veido sritį, o vėliau sudavęs du smūgius kumščiu į juosmens sritį nukentėjusiajam PK vyriausiajam patruliui A. N., veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojui. Įvertinęs nusikalstamos veikos požymius teismas sprendžia, kad veikos kvalifikacija teisinga.
Dėl bausmės skyrimo
11. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
12. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
13. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14. Kaltinamasis M. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios baudžiamojo įstatymo yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Kaltinamasis yra teistas 14 kartų, ne kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat teistas ir už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. M. J. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, nedirba, nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų nustatytų elgesio taisyklių, savo elgesio nevertina kritiškai ir jo nekoreguoja, todėl bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta jam skyrus griežtesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės skyrimas neturėtų teigiamos įtakos M. J. elgesiui ir būtų neteisingas. Teismo įsitikinimu, įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams, o už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalų BK 50 straipsnyje numatytą terminuoto laisvės atėmimo laikotarpį – 3 mėnesius ir tokiu būdu skiriant galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, kad tokios dalies bausmės pridėjimas atitiks teisingumo ir protingumo principus atsižvelgiant į skiriamų bausmių dydžius.
15. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
16. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pridedant prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės 2 mėnesių neatliktos bausmės dalį pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, ir tokiu būdu skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
17. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. (LITEKO duomenimis nustatyta, kad bausmės pradžia baudžiamojoje byloje Nr. 1-1176-632/2023 skaičiuojama nuo 2023 m. gruodžio 25 d.).
18. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
19. Byloje civilinis ieškovas PSPC pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti iš civilinio atsakovo 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) įpareigoti civilinį atsakovą viešai, per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, oficialiai įstaigos atsiprašyti už savo neteisėtus veiksmus; 3) priteisti civiliniam ieškovui patirtas proceso išlaidas. Civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad civilinis atsakovas atėjęs į civilinio ieškovo patalpas nusikalstamais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė PSPC darbuotojų darbą ir įstaigoje buvusių pacientų rimtį. Dėl civilinio atsakovo veiksmų nukentėjo įstaigos dalykinė reputacija, lemiant neigiamus atgarsius visuomenėje, neigiamai įtakojant įstaigos personalo darbo veiklą ir jos rimtį. Patirtą neturtinę žalą civilinis ieškovas vertina 50 Eur.
20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 50 Eur neturtinę žalą ir įpareigoti kaltinamąjį viešai raštu atsiprašyti įstaigos už neteisėtų veiksmų atlikimą. Teismas pažymi, kad pagal BPK nuostatas, baudžiamojoje byloje yra galimas civilinio ieškinio pareiškimas tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis), baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė reikšti ieškinį dėl įpareigojimo atsiprašyti, todėl šioje dalyje civilinės ieškovės ieškinys atmestinas. Teikdamas civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, civilinis ieškovas privalo įrodyti, kad patyrė žalą. Šiuo atveju civilinė ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjo PSPC dalykinė reputacija, lemiant neigiamus atgarsius visuomenėje, sutrikdant įstaigos personalo darbą. Nors teismas sutinka, kad dėl M. J. atliktų veiksmų kuriam laikui buvo sutrikdytas normalus PSPC personalo darbas, pažymėtina, kad nei viena iš PSPC dirbančių ir įvykį mačiusių darbuotojų nelaikė savęs nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nereiškė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PCPC yra biudžetinė viešoji įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas, todėl yra normalu, kad įstaigoje lankosi ir įvairius sutrikimus, taip pat ir psichinius, turintys žmonės. Civilinė ieškovė nedetalizavo, kaip būtent suprastėjo jos dalykinė reputacija, kuom tai pasireiškė, kokie būtent atgarsiai ir kaip visuomenėje kilo, kodėl neturtinę žalą vertina būtent nurodyta suma, todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra neįrodytas. Nors civiliniu ieškiniu taip pat buvo keltas reikalavimas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą, konsultacijas ir reikiamų procesinių dokumentų parengimą, tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad civilinės ieškovės ieškinys yra neįrodytas, todėl netenkintinas.
22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktiniai diskai –paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Civilinės ieškovės viešosios įstaigos Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro civilinio ieškinio netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD kompaktinius diskus – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.