Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1422-657/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
2A-1422-657/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-005779-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burdulienė
Ieškovas
L. B.
Trečiasis asmuo
R. B., AB DnB NORD bankui
Civilinė byla Nr. 2A-1422-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-005779-2011-5
Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko
Procesinio sprendimo kategorija (S) 129.1.; 129.19.2.;121.9.; 121.14, 121.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2425-199/2012 pagal ieškovės L. B. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Regimantui Budreikai, UAB „Crumina“, tretiesiems asmenims R. B., AB DnB NORD bankui dėl pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu momento 2010-12-29 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą antstolio R.Budreikos ir UAB „Crumina“ atstovo ir panaikinti varžytynes, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėti iki varžytynių paskelbimo, t.y. 4-ių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei L. B. bei trečiajam asmeniui R. B. natūra su visais apribojimais, įpareigoti antstolį R.Budreiką grąžinti UAB „Crumina“ visą už varžytynėse nupirktą butą sumokėtą kainą, t.y. 89000,00 Lt (T.1, b.l. 35-38).

Nurodė, kad ieškovei L. B. ir R. B., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 4 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris, skolinio įsipareigojimo užtikrinimui, buvo įkeistas kreditoriui AB DnbNord bankui, įregistruojant hipoteką. Ieškovei išvykus į (duomenys neskelbtini), sutuoktinių santykiai buvo visiškai nutrūkę. 2011 m. sausio mėn. ieškovei grįžus į Lietuvą, kad pilnai atsiskaityti su kreditoriumi DnbNord banku, surado pirkėją D. T., kuri rinkos kaina nupirktų hipoteką bankui įkeistą turtą - 4 kambarių (duomenys neskelbtini), tačiau butas buvo areštuotas, vėliau parduotas varžytynėse už 1/3 mažesnę kainą nei rinkos vertė. Antstolio Regimanto Budreikos veiksmais buvo pažeistos ieškovės įstatymuose įtvirtintos teisės, be to, ji patyrė didelių nuostolių, nes nežinodama apie antstolio atliekamus procesinius veiksmus, ieškovė negalėjo pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta teise prieštarauti antstolio atliktam areštuojamo turto įkainojimui ir reikalauti turto vertei nustatyti skirti ekspertizę, iki varžytynių pradžios pačiam susirasti pirkėją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.1, b.l. 148-156).

Teismas nustatė, kad antstolis R.Budreika 2010-12-08 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2010-12-29 Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos, iš antrųjų varžytynių už 89000,00 Lt pardavė UAB „Crumina“ skolininkams R. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausantį keturių kambarių butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Turtas buvo parduotas UAB„Crumina“ kaip didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Teismas konstatavo, jog apie priverstinį turto pardavimą 2010-08-20 antstolis R.Budreika pranešimu pranešė R. B., L. B., AB DnB NORD bankui apie buto areštą, pateikiant buto arešto aktą, bei 2010-08-26 antstolio R.Budreikos pranešimą skolininkams ir išieškotojui apie įvyksiančias varžytynes, išsiunčiant jiems skelbimą. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu 2011-01-05 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotą pinigų sumą, pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini) iš varžytynių antstolis R.Budreika paskirstė taip: 5953,78 Lt vykdymo išlaidoms, 10,00 Lt hipotekos išregistravimui; 83036,22 Lt pervedė Hipotekos skyriui, skolininkams grąžinta 15856,94 Lt. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdyta. Teismas pažymėjo, jog UAB „Bijusta“ antstoliui R. Budreikai 2011-03-03 rašte pranešė, kad 2010-08-27 siųstas laiškas R. B. ir L. B., adresu (duomenys neskelbtini) įteiktas 2010-08-30, jį priėmė R. B.. 2010-10-29 siųstas laiškas įteiktas 2010-11-04 L. B.. Be to, prie šio rašto pridėti pašto siuntų registravimo žiniaraščiai, kuriuose yra ieškovės L. B. parašas apie antstolio R. Budreikos rašto gavimą 2010-10-29. Tokiu būdu, antstolio R.Budreikos 2010-10-27 raštai Nr. S-5900; S-5901, adresuoti R. B., L. B., AB DnB NORD bankui informuojantys, kad vadovaujantis CPK 704 str., jie turi teisę iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už savo nurodytą kainą yra įteikti ieškovei 2010-11-04. Teismas pabrėžė, kad ieškovė bei trečiasis asmuo R. B. nenuginčijo parašų esančių ant pašto žiniaraščių, neįrodė santuokinių ryšių nebuvimo. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad tuo laiku jos nebuvo Lietuvoje kaip neįrodytą, kurio negali patvirtinti Z. K. rašytinis paliudijimas, nes jis neatitinka CPK 192 str. 4 dalies, 8 dalies reikalavimų. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad butas parduotas iš antrųjų varžytynių už per mažą kainą. Teismas nustatė, kad byloje ieškovės pateikta 2011-01-07 preliminarioji sutartis yra sudaryta tarp D. T. ir L. B. jau po antrųjų buto varžytynių, t.y. po 2010-12-08 turto pardavimo iš varžytynių akto 2010-12-29 patvirtinimo, kai parduotas iš varžytynių butas jau priklausė kitam savininkui. Teismas pažymėjo, jog ei ieškovė, nei trečiasis asmuo R. B. antstolio veiksmų nei vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neskundė, o antstolio nustatyta buto kaina yra didesnė nei pagal ieškovės pateiktą pažymą. Tokiu būdu, ieškovės argumentus, kad buto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindai yra tai, kad butas parduotas už labai mažą kainą, kuri yra žymiai mažesnė nei buvusi šio nekilnojamojo daikto rinkos kaina, kad jai nebuvo pranešta apie vykdomą jos turto pardavimą iš varžytynių, kad ji negalėjo iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėjo už savo kainą, teismas pripažino neįrodytais bei nepagrįstais ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 2-4). Skundas grindžiamas tuo, kad:

1. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad butas buvo parduotas už per mažą kainą, nes sužinojusi apie paskelbtas varžytynes ir vykdomą išieškojimą surado buto pirkėją – D. T., sudarė preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį, kur sutarta butą parduoti už žymiai didesnę kainą - 145000,00 Lt. Teismas nevertindamas visų įrodymų padarė nepagrįstą išvadą, jog preliminarioji sutartis sudaryta vėliau, nei surašytas varžytynių aktas.

2. Teismas, priimdamas sprendimą neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. kad būdama užsienyje nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio, dėl šeimoje kilusių nesutarimų, finansinių problemų, nebuvo tinkamai informuota apie antstolio pradėtą išieškojimą iš turto. Teismas nevertino liudytojos Z. K. raštiško paliudijimo, patvirtinto notaro. Gyvendama (duomenys neskelbtini) ir nežinodama apie paskelbtas varžytynes, negalėjo pasinaudoti 704 str. numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, konstatuodamas, jog nebuvo įrodyta, kad ant gaunamos korespondencijos yra ne ieškovės parašas, nes gyvendama užsienyje jokių siuntų negavo, o antstolis laiškus siuntė sutuoktiniui R. B.. Kadangi nespėjo grįžti į paskutinį teismo posėdį, nebuvo išreikštas prašymas skirti parašo ekspertizę. Mano, kad dėl šios aplinkybės tikslinga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Crumina“ prašė apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 34-36). Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ant antstolio siųstų pašto siuntų pasirašė ne ieškovė yra nepagrįsti, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie savo darbą (duomenys neskelbtini) (vietą kur dirbo, firmą, asmenų su kuriais dirbo ir pan.). Teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos Z. K. rašytiniais parodymais, nes jie neatitinka 192 str. 8 d. reikalavimų. Be to, ieškovė nepagrįstai teigia, jog jai nebuvo žinoma apie vykdomą išieškojimą, nes preliminarioje sutartyje nurodoma, jog butas yra įkeistas ir dėl jo vyksta teisminiai ginčai. Pažymi, jog pirkėja D. T. yra ieškovės mama, todėl preliminarioji sutartis yra tariama, o šalys yra nesąžiningos (CK 6.67 str.), o taip pat preliminarioji sutartis sudaryta dėl buto, kuris ieškovei jau nepriklausė nuosavybės teise. D. T. negali būti pripažinta buto pirkėja, nes, kaip skolininko pasiūlytas pirkėjas, visą įsiskolinimo sumą turėjo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios.

Trečiasis asmuo AB DnB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti (T.2, b.l. 39-40). Nurodė, jog teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, nes ieškovės parodymai apie jos išvykimą ir darbą (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, notaras patvirtino tik liudytojos Z. K. parašą, todėl teismas pagrįstai nevertino aplinkybių nurodytų jos pareiškime. Nepagrįstas yra ir ieškovės argumentas, jog jai nebuvo žinoma apie paskelbtas antrąsias varžytynes, nes tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Žinodama apie varžytynes ieškovė turėjo galimybę iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėją, bet šia teise nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškojimas buvo vykdomas pagal hipotekos taisykles, pagal įsiteisėjusią hipotekos teisėjos 2009-05-28 nutartį, ir šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos. Be to, hipotekos teisėjos nutartis vykdymui buvo pateikta praėjus daugiau kaip pusė metų, tačiau ieškovė per tą laiką pirkėjo nesiūlė.

Kitų atsiliepimų į ieškinį įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos ir preliminarios sutarties

CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Regimanto Budreikos kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolis vykdo Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gegužės 28 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinės skolos išieškojimo iš L. B. ir R. B., iš varžytynių parduodant jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) bei esant antstolės S.Vaicekauskienės prisijungimui prie vykdomo 8257,94 Lt išieškojimo (CPK 759 str.). 2009 m. lapkričio 24 d. buvo areštuotas ieškovei ir trečiajam asmeniui R. B. priklausantis butas, turto arešto akte nurodant buto vertę 237500,00 Lt (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Turto aprašas buvo išsiųstas ieškovei L. B. 2009-11-24. Paskelbtos pirmosios varžytynės 2010-01-07 už pradinę parduodamo turto kainą 190000,00 Lt ir antrosios varžytynės 2010-02-22 už pradinę parduodamo turto kainą 142500,00 Lt neįvyko, neatvykus nei vienam pirkėjui (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomasis dokumentas 2010-03-19 grąžintas išieškotojui. Išieškotojas 2010-06-18 pateikė dokumentą vykdymui pakartotinai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, 2010 m. rugpjūčio 19 d., dalyvaujant vienam iš buto savininkų R. B., antstolis surašė turto arešto aktą, kuriame nurodė areštuoto turto vertę – 142500,00 Lt (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie tai buvo pranešta ieškovei B. 2010-08-20 raštu Nr. 0085/10/01279-3-4396. 2010-12-04 antstolis paskelbė pirmąsias turto varžytynes, įvyksiančias 2010-01-07, nurodydamas 114000,00 Lt pradinę parduodamo turto kainą, tačiau varžytynės neįvyko, neatvykus dalyvauti nei vienam pirkėjui. 2010 m. gruodžio 8 d. įvyko antrosios varžytynės, kuriose ginčo turtas buvo parduotas atsakovei UAB „Crumina“ už 89000,00 Lt. Turto pardavimo iš varžytinių aktą patvirtino apylinkės teismo teisėja 2010-12-29 rezoliucija.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12 ir 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.).

Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. antstolis, areštuodamas ginčo turtą (butą), įkainojo jį 142500,00 Lt; šis 2010 m. gruodžio 8 d. parduotas iš antrųjų varžytynių atsakovui UAB ,,Crumina“ už 89000,00 Lt. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktoje UAB „Nidulus“ 2011-03-11 Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta turto rinkos vertė 2010 m. spalio 1 d. (t.y. iki pirmųjų varžytynių) yra 140000,00 Lt (T.1, b.l. 14). Skolininkai nereiškė prieštaravimų ir neskundė antstolio veiksmų, įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą. Pažymėtina, kad kartu su byla pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. ginčo buto vertė buvo 63800,00 Lt, t.y. beveik dvigubai mažesnė nei nustatyta antstolio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien tik ši aplinkybė negalėjo sukelti antstoliui abejonių dėl to, ar areštuotas turtas yra tinkamai įkainotas. CPK straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Apeliantės su D. T. 2011-01-07 sudarytoje preliminarioje nurodyta buto pardavimo kaina 145000,00 Lt (T.1, b.l. 12) nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais (ekspertizės turto vertei nustatyti duomenimis ir pan.), todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir teisės aiškinimo taisyklėmis bei atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įkainojant areštuotą turtą ir jį parduodant iš varžytynių, nebuvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, todėl teisėjų kolegija, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Dėl pranešimo apie vykdomą išieškojimą ir įrodymų vertinimo

Apeliantė kvestionuoja varžytynių aktą ir tuo pagrindu, kad ji nebuvo informuota apie paskelbtas ir įvykusias varžytynes, nei vienas jai siųstas pranešimas nebuvo įteiktas, o bylą nagrinėjęs teismas į tai neatsižvelgė. Skundo argumentai, kad antstolis neįvykdė informavimo pareigos, neatitinka tikrovės. Ginčo tarp šalių, kad vykdymo procesiniai dokumentai buvo jai ir bendraskoliui siunčiami, nėra. Tokių pranešimų bei patvarkymų siuntimą registruotu paštu faktą patvirtinančių dokumentų yra kiekvienoje antstolio vykdytoje byloje (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)). CPK 604 straipsnis nustato prezumpciją, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Taigi, pagal įstatymą, antstoliui įrodžius išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą, objektyvias jų negavimo priežastis turi įrodyti gaunantis asmuo, šiuo atveju tai apeliantė. Tačiau teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti, kad apeliantė antstolio siunčiamų dokumentų yra negavusi būtent dėl objektyvių priežasčių (kaip skunde nurodoma dėl gyvenimo ir darbo (duomenys neskelbtini) ar kitų panašių aplinkybių), vykdomųjų bylų duomenys neleidžia. Jokių, faktines aplinkybes, kad daugiau nei vienerius metus (nuo 2009 m.), kol vyko išieškojimas, apeliantė buvo išvykusi į užsienį, patvirtinančių įrodymų (darbo sutarčių, įdarbinimo kortelių ir pan.), nepateikta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės išvykimo bei gyvenimo (duomenys neskelbtini) negali patvirtinti liudytojos Z. K. parodymai, nes pareiškimas neatitinka nei liudytojų raštu pateiktiems parodymams (192 str. 8 d.), nei rašytiniams įrodymams (CPK 197 str., 201 str.) keliamų reikalavimų. Dar daugiau, apeliantė ginčydama savo parašą ant pašto siuntų pristatymo lapo (T.1, b.l. 118), jokių įrodymų, kad ji negalėjo tuo metu pasirašyti dokumento teismui nepateikė, skirti rašysenos ekspertizės neprašė, nors kvalifikuotą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme jai teikė advokatė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nuo 2009 m. žinodama, kad pradėtas priverstinis turto išieškojimas (hipotekos byla Nr. H2-12384-25, b.l. 31-32) ir skųsdama hipotekos teisėjos 2009-05-28 nutartį dėl turto pardavimo iš varžytynių (hipotekos byla Nr. H2-12384-25, b.l. 48-49) ir 2011-01-28 nutartį dėl turto pardavimo iš varžytynių (hipotekos byla Nr. H2-12384-25, b.l. 48-49) negalėjo nežinoti apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, jog apeliantei buvo žinoma apie vykdomą išieškojimą yra nustatyta ir civilinėje byloje Nr. H2-12384-25 priimtoje Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartyje, kuria buvo atmestas apeliantės atskirasis skundas (civilinės bylos Nr. H2-12384-25, b.l. 120-122). Sutinkamai su CPK 182 straipsnio 2 punktu aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys yra neįrodinėtinos.

Tokiomis aplinkybėmis kolegija daro išvadą, kad būtent pačios apeliantės pasyvumas ir net matomas piktnaudžiavimas teise, neabejotinai žinant apie vykdomąsias bylas (skolą bei antstolio pradėtas išieškojimo procedūras pagal hipotekos teisėjos nutartį) ir nesidomint tokio proceso vykdymo eiga, neatsiliepiant į pranešimus dėl gaunamos iš antstolio korespondencijos (CPK 7 str.), iš esmės ir nulėmė tokią situaciją, o pranešimų neįteikimo jai priežastys buvusios subjektyvios, išimtinai priklausančios nuo pačios apeliantės (skolininkės) valios, juo labiau, kad visi pranešimai buvo įteikti bendraskoliui R. B..

Nepagrįsti ir apeliantės skundo teiginiai, kad ji, neturėdama informacijos apie tebesitęsiantį vykdymo procesą, negalėjo realizuoti savo teisės, numatytos 704 straipsnyje. Viena vertus, kolegija jau nurodė apie faktinį tokio teiginio nepagrįstumą. Antstolis privalo išaiškinti skolininkui jo teisę susirasti ir pasiūlyti parduodamo daikto pirkėją bei nustatyti iš varžytynių parduodamų daiktų eiliškumą. Šia teise skolininkas gali pasinaudoti tiek iki varžytynių pradžios, tiek jų metu. Apeliantei, kaip nurodyta, tokia teisė buvo išaiškinta pasirašytinai – 2010-08-26 patvarkymu (v.b. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat išaiškinta, kokiomis sąlygomis galėtų būti nutrauktas išieškojimas, įteikiant šį patvarkymą asmeniškai apeliantei (T.1, b.l. 117-118).

Taigi esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-790/2009), o tokių nagrinėjamos bylos situacijoje nebuvo nustatyta.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nustatant reikšmingas byloje kilusiam ginčui spręsti faktines aplinkybes, buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės, tačiau neatskleidžiama, kaip tai padaryta. Ta aplinkybė, kad apeliantė vertina byloje pateiktus įrodymus kitaip, savaime nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Šiuo atveju byloje pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai ir pateiktas jų įvertinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padarytas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimas.

Apeliantė išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos ir vykdomųjų bylų medžiagas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vykdomosios bylos eigą ir jos pasibaigimo pagrindus, vykdymo procesų dalyvių informavimą ir skolininko teisių šiame procese užtikrinimą, turto pardavimą iš varžytynių, taip pat nepažeidė materialiosios teisės normų, tinkamai ir motyvuotai pasisakė dėl pagrindų teismo patvirtintam varžytynių aktui nuginčyti, tinkamai įvertino faktinius vykdomosios bylos, kurioje ginčo turtas buvo išvaržytas ir parduotas UAB „Crumina“, aspektus. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nes jį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėLeonas Jachimavičius