- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-258-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15428-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-857-1087/2020 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl prievolės pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovei UAB „Kauno vandenys“ prievolę neterminuotai nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėti ieškovui 657,50 Eur metinį atlyginimą už naudojimąsi ieškovo tinklais, priteisti ieškovui kompensaciją už atsakovės naudojimąsi vandentiekio bei nuotekų infrastruktūra už praėjusį laikotarpį nuo 2011 m. iki 2019 m. imtinai, sumoje 5 260,00 Eur, ir priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso vandentiekio tinklai – 170,59 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. statybos, statybos vertė – 12 100,00 Eur, nuotekų šalinimo tinklai – 138,10 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. statybos, statybos vertė – 11 100,00 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) Per minėtus tinklus atsakovė teikia geriamąjį vandenį ieškovui bei šalina nuotekas ieškovui bei kitiems asmenims. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas organizuoja atsakovė. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kurioje prašė inicijuoti sutarties dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, priklausančių ieškovui, naudojimo sudarymą, bei sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją už naudojimąsi vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą už praėjusi laikotarpį. Atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją, kadangi vandentiekio tinklais ieškovas naudojasi tik pats, o nuotekų tinklais naudojasi kiti asmenys su ieškovo sutikimu. Ieškovas teigė, kad šalims nesusitarus dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginių išpirkimo, tačiau atsakovei faktiškai jais naudojantis, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už ši naudojimąsi nustatymo. Atsakovė savo komercinėje veikloje jau 8 metus neatlygintinai naudoja ieškovui priklausančius tinklus. Ieškovas kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją, kuris įvertino nuotekų tinklų rinkos kainą – 9 380,00 Eur. Per 8 metus nuotekų tinklai nuvertėjo vidutiniškai 28 procentais, t. y. 2 626,40 Eur (kasmet 328,30 Eur (2 626,40 Eur / 8 metai). Vandentiekio tinklai pagal VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą įvertinti 8 230,00 Eur vidutine rinkos kaina. Fizinis nusidėvėjimas sudaro 32 procentus, t. y. 2 633,60 Eur per 8 metus. Metinis nusidėvėjimas 329,20 Eur (2 633,60 Eur / 8 metai).
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad tinklams, nepatenkant į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, atsakovė neturi įstatyminės pareigos atlyginti už naudojimąsi jais. Be to, ieškovui nuosavybės teise priklausantys tinklai yra naudojami ne atsakovės, o paties ieškovo ir kitų asmenų poreikiams tenkinti. Atsakovo išduota 2019 m. spalio 24 d. pažyma dėl abonentų, prisijungusių prie ieškovui priklausančių nuotekų šalinimo tinklų rodo, jog prie jų yra prisijungę tik trys abonentai, visi to paties asmens – D. R. vardu. Nuotekų šalinimo tinklais naudojantis tokiam nedideliam skaičiui vartotojų, jie akivaizdžiai yra skirti asmeniniams, o ne viešiesiems poreikiams tenkinti. Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas rodo, jog ginčo infrastuktūra aiškiai nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, todėl atsakovė neturi pareigos perimti nuosavybės, panaudos, nuomos ar kitais pagrindais ieškovui nuosavybės teise priklausančių tinklų, tame tarpe, ir mokėti atlyginimą už naudojimąsi ieškovo tinklais. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas, 2011 m. privačiomis lėšomis sukurdamas ginčo tinklus, jokios naudojimosi tvarkos jam priklausančiais tinklais nenumatė, naudojo juos išimtinai savo ir kitų asmenų poreikiams tenkinti. Be to, atsakovė teigė, kad ieškovas 8 metus pats naudojęsis jam priklausančiais tinklais bei leidęs jais naudotis kitiems asmenims, tik 2019 m. liepos 24 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sudaryti sutartį, nustatant piniginę kompensaciją. Ieškovas ginčo tinklų niekada neperdavė atsakovei bei atsakovė savo ūkinėje komercinėje veikloje nesinaudoja ieškovui priklausančiais tinklais.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo T. R. ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovui atlyginimą už naudojimąsi ieškovo infrastruktūros tinklais. Teismas vertino, kad ieškovui priklausantys tinklai nepatenka į atsakovei priskirtą viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją, nes neatitinka nei vienos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos. Šią išvadą patvirtino ir byloje pateikti Kauno miesto ir rajono tarybų sprendimai, specialieji planai 1 ir 2, atsakovei išduota licencija.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vandens tiekimas ieškovui priklausančiais vandentiekio tinklais užtikrinimas tik ieškovui, o nuotekų šalinimas – tik ieškovui ir dar vienam abonentui (ieškovo 2014 m. spalio 27 d. sutikimas, atsakovės 2019 m. spalio 24 d. pažyma). Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas savo valia nusprendė prisijungti prie Kauno miesto viešojo geriamojo vandens tiekėjo tinklų, nors neprivalėjo, galėjo rinktis kitą – alternatyvų vandens aprūpinimo ir nuotekų šalinimo būdą. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog ieškovui yra teikiama vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga, nesudaro teisinio pagrindo jam reikalauti atlygio iš atsakovės. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad jo tinklai turi priklausyti atsakovei. Ieškovo tinklai nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, todėl atsakovė neturi pareigos išpirkti tinklus ar spręsti dėl naudojimosi jais nustatymo.
9. Teismas sprendė, kad GVTNTĮ viešojo geriamojo vandens tiekėjui nenumato prievolės įgyti ar valdyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, jei infrastruktūra nepriskiriama viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai. Teismas, nustatęs, kad ieškovui priklausantys tinklai nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovės prievolės mokėti ieškovui metinį atlyginimą ar atlyginti už ankstesnį laikotarpį. Teismas, nenustatęs tokios atsakovės prievolės, dėl prašomo atlyginimo dydžio nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas T. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o neturint galimybių priimti naują sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, nesirėmė kasacinio teismo praktika bei netinkamai taikė GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui priklausantys tinkai nepatenka į atsakovės priskirtą viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją. GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlygą atitinka Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnija, kurios teritorijoje geriamuoju vandeniu aprūpinama ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovė teikia daugiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Šios faktinės aplinkybės teismas net nesiaiškino. Tuo tarpu GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato savivaldybės viešojo geriamojo vandens teritorijos apibrėžimą pagal tris kriterijus.
1.3. Įstatymo pirmąjį ir trečiąjį (GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktai) kriterijus patvirtina pateiktas į bylą Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis 2011 m. planas, kuriame (18/75) lape nurodyta Kauno miesto aglomeracijai priskirtini (duomenys neskelbtini) su 1895 gyventojų skaičiumi. Šiame plane taip pat nurodyta, kad parengtame ir 2004 m. LR Aplinkos ministerijos patvirtintame (duomenys neskelbtini) aukštupio baseino bendrame plane numatyta, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje iki 2022 m. į vandentvarkos ūkį turi būti investuota 382,484 mln. litų. Šios investicijos turės būti skiriamos aglomeracijos (lentelė 1-2, kur nurodyti (duomenys neskelbtini)) vandentvarkos ūkio sistemų vystymui ir atnaujinimui.
1.4. (duomenys neskelbtini) yra atsakovei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga). Taip ieškovui priklausantys 170,59 m vandentiekio tinklai jungiasi prie atsakovei priklausančios infrastuktūros (kapos N 28), esančios (duomenys neskelbtini), o buitinių nuotekų šalinimo tinklai 138,10 m jungiasi prie atsakovei priklausančio šulinio N 29, esančio taip pat (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę teismas nors ir nagrinėjo teismo posėdžio metu analizuodamas tinklų situacijos planą, tačiau tinkamai neįvertino. Ieškovo tinklai patenka į atsakovei priskirtą viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją.
1.5. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl GVTNTĮ 12 ir 16 straipsnių nuostatų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017). Net, jei ginčo teritorija nėra laikytina viešąja vandens tiekimo teritorija, teismas privalėjo spręsti dėl atlyginimo ieškovui iš atsakovės, kadangi atsakovė faktiškai naudojosi ieškovui priklausančiais tinklais. Be to, byloje nekilo ginčo, jog tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra atsakovei būtų leidžiama naudotis neatlygintinai, todėl teismas taip pat neteisingai taikė materialinės teisės normas (GVTNTĮ 16 straipsnis) ir neteisingai nustatė, kad ieškovui nepriklauso atlyginimas. Teismas neanalizavo, koks turėtų būti teisingas atlyginimas už ieškovo tinklų naudojimą, dėl to nėra atskleista bylos dalies esmė.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės pareiga tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas siejama su tam tikros teritorijos pripažinimu viešojo tiekimo teritorija, tuo tarpu, civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog teritorija, kurioje yra pastatyti ginčo tinklai, akivaizdžiai nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Be to, savivaldybės lygmeniu tvirtinamuose plėtros planuose, nėra numatyta tinklų plėtros į ginčo teritoriją.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovo pozicija, kad GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkto normos taikymo prasme, asmenų skaičius siejamas ne su ginčo tinklus naudojančių asmenų skaičiumi, o, kaip galima suprasti, su visoje teritorijoje / gyvenvietėje deklaruotų asmenų skaičiumi (šiuo atveju, (duomenys neskelbtini)), neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Pagal kasacinio tesimo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-219-313/2015, kurios ratio decidenti sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis), viešųjų paslaugų teikimui yra aktualus faktinis asmenų, kurie naudojasi ginčo inžineriniais tinklais, skaičius, o ne teritorijos / gyvenvietės kurioje yra inžineriniai tinklai, gyventojų skaičius. Šios bylos kontekste inžineriniai tinklai iš esmės yra skirti asmeninių, o ne viešųjų poreikių tenkinimui, t. y. naudojami viso 2 abonentų (ieškovo ir jo kaimyno D. R.), dėl to ginčo tinklai neatitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos.
2.3. Ieškovas deklaratyviai dėsto argumentus apie tai, kad pagal 2011 m. Kauno miesto savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialųjį planą, buvo planuojama skirti atitinkamas investicijas vandentvarkos ūkio sistemų vystymui ir atnaujinimui (duomenys neskelbtini), dėl ko, anot jo, jam nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų. Tačiau tokia jo pozicija yra visiškai nepagrįsta. 2011 m. Kauno miesto savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiajame plane yra aptariamos planuojamos investicijos į tam tikras Kauno m. ir Kauno r. teritorijas, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo tinklai patenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nėra nustatyta tokių viešųjų tinklų plėtros į teritoriją, kurioje yra įrengti ieškovo tinklai.
2.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam priklausantiems ginčo tinklams jungiantis su atsakovės tinklais ties (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė įrodo GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų egzistavimą. Šis faktas šios bylos kontekste apskirtai nėra teisiškai reikšmingas. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad jis pats, savo noru kreipėsi į atsakovę išduoti technines sąlygas prisijungimui prie atsakovei priklausančių tinklų. Be to, atsakovė neturėjo galimybės pasirinkti, ar teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas ieškovui priklausančiais tinklais, ar tokių paslaugų neteikti. Jei ieškovas nebūtų pastatęs inžinerinių tinklų ir kreipęsis į atsakovę, ji išvis nebūtų tiekusi geriamojo vandens ar tvarkiusi nuotekų ieškovui, nes tokio intereso neturėjo.
2.5. Nors ieškovas reikalavimą priteisti 5 260,00 Eur už praeitą iki ieškinio pateikimo laikotarpį formuluoja kaip reikalavimą priteisti atlyginimą už naudojimąsi ginčo tinklais, tačiau šis reikalavimas savo esme atitinka reikalavimą atlyginti nuostolius. Toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų – atsakovė ginčo tinklus naudoja ne savavališkai, o paties ieškovo prašymu ginčo tinklus prijungus prie atsakovės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Atsakovė inžinerinius tinklus naudoja ne savavališkai ar be ieškovo žinios, o priešingai – jam pačiam inicijavus jo infrastruktūros tinklų prijungimą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, todėl atsakovės veiksmai, tiekiant vandenį ir šalinant nuotekas ginčo teritorijoje, negali būti laikomi neteisėtais ir, šiuo pagrindu, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės teisinė atsakomybė negali kilti. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu visiškai neįrodinėjo, kokių konkrečių nuostolių patyrė dėl to, kad atsakovė jam tiekė vandenį ir šalino nuotekas, ir, kokia dalimi atsakovė atitinkamai be teisinio pagrindo gavo naudos ieškovo sąskaita.
2.6. Šiuo atveju nėra jokio teisėto pagrindo nustatyti atlygintinę naudojimosi ginčo tinklais tvarką, nes: ieškovui nuosavybės teise priklausantys tinklai nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją; ieškovas įsirengė ginčo tinklus ir juos naudoja asmeninių poreikių tenkinimui; ieškovui priklausančių nuotekų tinklų įrengimo kaina buvo iš dalies kompensuota D. R. prisijungus prie ieškovo nuotekų tinklų, kadangi D. R. už leidimą prisijungti prie ieškovo tinklų, ieškovui jau yra sumokėjęs 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) dydžio kompensaciją; ieškovas yra nesąžiningas, kadangi bylos nagrinėjimo metu nepateikė faktinių tinklų įrengimo kaštų, tokiu būdu siekdamas uždirbti atsakovės sąskaita; ieškovo prašoma priteisti suma už naudojimąsi inžineriniais tinklais yra nepagrįstai didelė atsakovės gaunamos naudos kontekste, todėl ieškovo reiškiami reikalavimai neatitinka pamatinių proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovo įrengtų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų pripažinimo viešąja vandens tiekimo teritorija, taip pat dėl jų išpirkimo ir atlygintinumo už jų naudojimą.
14. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) T. R. yra inžinerinių tinklų (vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo), esančių (duomenys neskelbtini) savininkas. Šie, apeliantui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai, yra prijungti prie atsakovės UAB ,,Kauno vandenys“ eksploatuojamų tinklų. Byloje taip pat nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apelianto inžineriniais tinklais yra sudarę trys asmenys (t. 1, b. l. 62), viešojo vandens tiekėjas UAB ,,Kauno vandenys“ nėra kreipęsis į savivaldybę dėl apelianto valdomų objektų išpirkimo ar naudojimosi teisės įgijimo. Šių paminėtų aplinkybių apeliantas neginčija.
15. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ). Šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.
16. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis). Jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalis).
17. Pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalį į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų:1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, jog iš kitų asmenų tiek išperkant, tiek sudarant sutartis su jais dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektų naudojimo, yra būtina savivaldybės iniciatyva ir šie objektai turi būti reikalingi viešajam vandens tiekimui.
18. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo lėšomis yra įrengta infrastruktūra, negali būti pripažinta viešąja vandens tiekimo teritorija, atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimą, numatantį, kad į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiami paminėti objektai, kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų. Teisės normoje yra nustatyta papildoma gyvenamosios vietos deklaravimo atitinkamoje vietovėje sąlyga, tam, kad teritorija būtų pripažinta viešąja vandens tiekimo teritorija, ir tai reiškia, kad reikia, jog iš visų deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų geriamuoju vandeniu realiai būtų aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų. Minėta, atitiktis tokiam įstatymo reikalavimui nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
19. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad sprendžiant, ar yra pagrindas tam tikrą teritoriją pripažinti viešojo vandens tiekimo teritorija pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga, kiek asmenų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkto normos taikymo prasme, asmenų skaičius siejamas su ginčo tinklus naudojančių asmenų skaičiumi, o ne su visoje teritorijoje / gyvenvietėje deklaruotų asmenų skaičiumi. Byloje nustačius, kad inžinieriniais tinklais naudojasi iš esmės dviejų asmenų – ieškovas (apeliantas) ir D. R. (trys) abonentai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo (apelianto) nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai iš esmės yra skirti asmeninių, o ne viešųjų poreikių tenkinimui.
20. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad apeliantui, kaip infrastruktūros savininkui, nesutinkant su neatlygintiniu jos naudojimu, teismas, vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, privalėjo nustatyti atlygintinį infrastruktūros naudojimą.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, panaudojus sklypo dalį svetimam pastatui pastatyti, dalyje patalpų įrengus kito asmens įrenginius), apribojus daikto savininko veiksmus (nustačius draudimus, sąlygas vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus ir kt.). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019 22 punktą).
1. Teisėjų kolegijos vertinimu, inžinerinės infrastruktūros įrengimą inicijavo pats apeliantas, siekdamas versliškų, komercinių tikslų, todėl infrastruktūros objektų statyba atitiko apelianto privatų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. ir kt. v. Šiaulių rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-224/2014). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sąlyga, būtina tam, kad ieškovo įrengti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai būtų įtraukti į viešojo tiekimo teritorijas, t. y. kad geriamuoju vandeniu apelianto infrastruktūra realiai yra aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57/2017 kasacinis teismas pasisakė dėl faktinio asmeniui priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros naudojimo viešosios paslaugos teikimui (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis), tačiau byloje nenustačius ir atsakovės poreikio faktiškai naudoti ieškovui priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą viešosios paslaugos teikimui, nėra pagrindo atitinkamai ir nustatyti naudojimosi ja tvarką, mokėtiną nuomos mokestį per mėnesį bei patirtus nuomos mokesčio dydžio nuostolius už naudojimąsi jo infrastruktūra praeityje.
23. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė GVTNTĮ nuostatas, reglamentuojančias ieškovo lėšomis įrengtos infrastruktūros pripažinimą ir teisingai bei nepažeisdamas CPK įtvirtintų taisyklių bei nenukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šio pobūdžio bylose, įvertino byloje surinktus, todėl priimtas teismo sprendimas vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Netenkinus apelianto T. R. apeliacinio skundo, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė UAB „Kauno vandenys“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 548,80 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų, kurias patvirtinančius įrodymus yra pateikusi į bylą (reg. Nr. DOK‑3740).
25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovo.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, j. a k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 548,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.