- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- eI3-1147-1029/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00464-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- E. P., V. L.
- Atsakovas
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- N. L.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. P., V. L. patikslintus skundus atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. L., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydamas panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. V3-2858 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“.
Patikslintame skunde pareiškėjas E. P. nurodo, kad atsakovės 2023 m. spalio 26 d. raštu jis buvo informuotas, jog vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-93 „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) jam priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalis patenka į natūralių pievų ir ganyklų teritoriją, kuriai taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatos, tiesiogiai draudžiančios suarti, sausinti arba kitaip keisti žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti juos želdiniais ar įveisti mišką. Pažymi, kad 2023 m. lapkričio 23 d. prašymu E. P. prašė pakartotinai įvertinti susiklosčiusių aplinkybių visumą ir jo valdomą žemės sklypo dalį išimti iš patvirtinto natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapio. 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. V3-1478 atsakovė informavo, jog sprendimas, ar natūralių pievų ir ganyklų teritorija bus išimta iš sklypo ar bus tikslinamos jos ribos, bus priimtas patikrinus duomenis vietovėje. Teigia, jog ginčijamu 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. V3-2858 atsakovė nepagrįstai nusprendė ginčo žemės sklype pažymėtą pievą palikti natūralių pievų ir ganyklų žemėlapyje. Paaiškina, kad Žemės sklypą valdo pagal 2023 m. birželio 6 d. panaudos sutartį Nr. UK0001, sudarytą iki 2032 m. birželio 7 d. Akcentuoja, kad 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjo vardu buvo įregistruota žemės ūkio valda Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, tą pačią dieną įregistruotas E. P. ūkininko ūkis. Pabrėžia, kad 2023 m. birželio 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos buvo pateikta paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, numatytos verslo projekto investicijos siekia 60000 Eur. Akcentuoja, kad E. P. valdomos žemės ūkio valdos žemės ūkio naudmenų plotas remiantis 2023 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis sudaro 3,38 ha ploto, todėl atsakovei 2,65 ha priskyrus teritorijoms, kuriose taikomos natūralių pievų ir ganyklų ir/ar pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pareiškėjas netenka 78% žemės ūkio veiklai tinkamos valdomo ūkio žemės. Vertina, kad ginčijamas atsakovės sprendimas žlugdo suplanuotą ūkio veiklą, nes planuotai ūkio veiklai vykdyti pagal numatytą verslo planą būtinas žemės arimas pašarų auginimui ir žolynų sudėties keitimas šieno ruošimui ir gyvūnų mitybai. Pabrėžia, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė, todėl toks vienašališkas sprendimas, neįvertinus visumos susiklosčiusių aplinkybių, paneigė pareiškėjo kaip sąžiningo privataus asmens pagrįstą ir teisėtą lūkestį vykdyti ūkinę veiklą. Atkreipia dėmesį, jog nors atsakovės 2023 m. spalio 26 d. rašte pateikiama nuoroda į teisės aktus, nustatančius kompensavimo mechanizmą, tačiau šis nustatytas mechanizmas yra nepakankamas ir pagal šį mechanizmą apskaičiuota kompensacija negalės padengti visų E. P. patirtų nuostolių ir negautų pajamų. Tvirtina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų - yra nemotyvuotas, nes grindžiamas iš esmės viena faktine aplinkybe, t. y. kad žemės sklype pažymėta pieva atitinka natūralių pievų ir ganyklų kriterijus, tačiau nėra pateiktas joks išsamesnis ir aiškesnis detalus nustatyto fakto vertinimas, nėra nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas. Be to, skundžiamą sprendimą iš atsakovės pareiškėjas gavo 2025 m. sausio 3 d., t. y. praėjus daugiau, negu 13 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos. Mano, kad tokiu savo neatsakingu elgesiu, nuolatiniu visų terminų vilkinimu, atsakovė pažeidė gero administravimo principą. Argumentuoja, kad nurodytą ginčo žemės sklypo patikros vietoje dieną (2024 m. liepos 31 d.) nuo 6:00 iki 21:00 žemės sklypo savininkai N. L. ir V. L. fiziškai budėjo žemės sklypo teritorijoje (jų gyvenamojo namo sklypas tiesiogiai ribojasi su Žemės sklypu), nes buvo informuoti apie planuojamą patikrą ir norėjo fiziškai sudalyvauti specialistui atliekant patikrą, tačiau nurodytas specialistas tą dieną nepasirodė. Atkreipia dėmesį, jog prie 2024 m. gruodžio 31 d. Objektų ribų patikros vietovėje akto Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra pridėtos žemės sklypo apžiūros nuotraukos, kas pareiškėjui kelia abejonių, ar patikra vietoje išvis buvo atlikta. Teigia, jog Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-93 „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“ pakeitimo“ nėra paskelbtas Teisės aktų registre, todėl pareiškėjas abejoja jo teisėtumu.
2025 m. kovo 18 d. nutartimi prie administracinės bylos, iškeltos pagal pareiškėjo E. P. patikslintą skundą, prijungta administracinė byla, kurioje pareiškėjas V. L. patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. V3-2859 ,,Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“.
Patikslintame skunde pareiškėjas V. L. nurodo, kad atsakovė nepagrįstai sutapatino V. L. ir E. P. prašymus ir V. L. prašymo nenagrinėjo, neatsižvelgė į jo, kaip Žemės sklypo savininko padėtį, į jo nurodytas aplinkybes ir argumentus. Teigia, kad atsakovės 2024 m. gegužės 17 d. rašto Nr. V3-1478 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ turinys patvirtina, kad Žemės sklypas į natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapį buvo įtrauktas remiantis spėlionėmis bei prielaidomis. Tvirtina, jog atsakovė ginčijamo sprendimo tinkamai neargumentavo, sprendime nėra pateikta jokia detali faktinės situacijos analizė ar bent kokie platesni motyvai, o apsiribojama tik lakoniškomis frazėmis. Akcentuoja, kad skundžiamame sprendime nenurodytos Žemės sklype rastos augalų rūšys, nėra pateiktas teisinis pagrindimas, todėl vertina, jog toks administracinis aktas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Be to, remiantis teisiniu reglamentavimu, patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius, ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas. Pabrėžia, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas tik 2024 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjas V. L. apie jį informuotas 2025 m. sausio 10 d., t. y. per 5 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. P. prašė tenkinti skundą. Pažymėjo, kad atsakovė pažeidė teisėtumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, gero administravimo principus, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, faktinės aplinkybės neįvertintos, pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Atkreipė dėmesį, kad pranešime apie būsimą Žemės sklypo patikrą nebuvo nurodyta, kad jei nori dalyvauti patikroje, reikia susisiekti. Paaiškino, kad rinkdamasis sklypą rėmėsi nekilnojamojo turto registro duomenimis ir tuo metu jokie apribojimai nebuvo registruoti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. L. pažymėjo, kad su sutuoktine visą 2024 m. liepos 31 d. dieną budėjo ir laukė tikrintojos, tačiau nesulaukė. Apie tikrinimo datą buvo informuotas el. paštu. Paaiškino, kad Žemės sklypas yra visai šalia jų gyvenamojo namo, į jį tikrintoja galėjo patekti per pareiškėjo kiemą. Pripažino, kad iki Žemės sklypo galima prieiti ir ties šlaitu, yra praėjimas pakrante.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - Tarnyba) atsiliepime su pareiškėjų patikslintais skundais nesutinka. Paaiškina, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ 2.11 papunktį Tarnybai pavesta nuo 2023 m. sausio 1 d. vykdyti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių projekto viešinimo ir vėliau – jų tvirtinimo procedūras. Pažymi, kad vykdydama šią funkciją Tarnyba nuo 2023 m. pradžios rengė pelkių ir šaltinynų žemėlapius ir viešino informaciją apie žemėlapių projektus, 2023 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. V-93 patvirtino pirmąsias žemėlapio dalis, 2023 m. spalio 25 įsakymu Nr. V-114 – paskutiniąsias. Teigia, jog žemėlapius dalimis tvirtino ir teikė Registrų centrui, kuris informavo gyventojus ir įregistravo jų nuosavybės dokumentuose specialiąsias sąlygas. Akcentuoja, kad šis procesas yra tęstinis, vyksta ir dabar, nes žemėlapiai kartą per ketvirtį yra koreguojami, atsižvelgiant į gautus prašymus ar pasikeitusius duomenis.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo E. P. skundo teiginiai apie parirtus nuostolius yra deklaratyvūs, nes nėra pateikta jokių įrodymų. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339 patvirtinta Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika nustato aiškų kompensacijų mechanizmą. Atkreipia dėmesį, kad apskaičiuojant kompensacijos dydį, įvertinami tik realūs ir pagrįsti nuostoliai. Tvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas yra motyvuotas. Argumentuoja, jog pirmuoju 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. V3-1478 Tarnyba pateikė pareiškėjui E. P. išsamų atsakymą, todėl šiame rašte nurodyti argumentai skundžiamame sprendime nebuvo kartojami. Pažymi, kad pareiškėjui prie abiejų Tarnybos raštų buvo pridėta grafinė medžiaga, kuri atspindėjo realią situaciją ir papildė raštu išdėstytus motyvus. Argumentuoja, kad atlikus Žemės sklypo patikrą vietoje buvo nustatyta, kad žemės sklype esanti natūrali pieva atitinka natūralių pievų ir ganyklų kriterijus – žemės sklype rasta nemažai Europos Bendrijos svarbos natūraliai pievų buveinei 6210 Stepinės pievos būdingų rūšių. Teigia, jog konkrečios augalų rūšys nebuvo vardijamos, nes Tarnyba atsakymuose paprastai pateikia esminę, bendriausią, visiems pareiškėjams suprantamą informaciją, nedetalizuodama jos specialiųjų žinių reikalaujančiais duomenimis. Pastebi, kad Tarnyboje dirba kvalifikuoti specialistai, turintys atitinkamų sričių išsilavinimą (šiuo atveju – ekologai, botanikai), todėl jų kompetencijos Tarnyba nekvestionuoja. Paaiškina, kad patikrą Žemės sklype atliko Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos (duomenys neskelbtini) R. U., kuri gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), t. y. toje vietovėje, kur yra ginčo Žemės sklypas. Tarnyba neturi pagrindo abejoti patikros atlikimu ir darbuotojos kompetencija. Nuotraukos patikros metu nėra būtinos, nes jų privalomumo nenumato Aprašas. Tarnyba pripažįsta, kad 2024 m. antrąjį pusmetį vėlavo atsakyti į visų pareiškėjų gautus paklausimus, susijusius su Įstatymo nuostatomis dėl labai padidėjusio darbų krūvio. Tarnyba žinodama, teisės aktų reikalavimus dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo terminų, kiekvienu konkrečiu atveju atsiprašė pareiškėjų už vėluojantį atsakymą, pabrėždama, kad nespėja laiku atsakyti dėl objektyvių aplinkybių.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde aprašė Žemės sklype esančias natūralias pievas, kuriose nustatyta Europos Bendrijos svarbos pievų buveinė. Tačiau jis nepaminėjo kitos aplinkybės – kad dalis Žemės sklypo (2,3 ha) patenka į saugomą teritoriją (duomenys neskelbtini) geologinį draustinį. Žemės sklypas yra draustinyje nuo pat jo įsteigimo dienos 1997 m., ir jo savininkas V. L., 2002 m. įsigydamas Žemės sklypą nuosavybėn, turėjo šią aplinkybę žinoti. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas nuo 1997 m. randasi gamtinio draustinio teritorijoje, jam, be kitų draudimų, galioja Įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas draudimas sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas negu pelkė žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeisti. Mano, jog priešingai nei nurodyta skunde, pareiškėjas E. P. turėjo iš anksto pasidomėti savo verslo galimybėmis Žemės sklype, pirmiausia atsižvelgdamas į jame galiojantį draustinio režimą. Mano, kad pareiškėjas E. P., planuodamas savo ūkinę veiklą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, rinkdamasis žemės sklypą, tinkantį norimai vystyti veiklai. Pabrėžia, kad Žemės sklypas yra draustinio teritorijoje, be to, jame nustatyta Europos Bendrijos svarbos pievų buveinė 6210, todėl natūralu, kad sklype galioja tam tikri veiklos apribojimai, kuriuos nustatė valstybė, įgyvendindama viešąjį interesą – šių vertingų teritorijų apsaugą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliota atstovė prašė pareiškėjų patikslintus skundus atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. L. atsiliepimo į patikslintus skundus nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. U. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kartografavo pievą Aspariškėse. Nesulaukė skambučio iš savininkų, jog jie nori kartu tikrinti pievą. Dažniausiai žmonės paskambina, tada suderina laiką su jais. Šiuo atveju to nebuvo. Pranešimo pati nesiunčia, tą daro Tarnyba. Nuvyko į vietą, privažiavo prie užtvaro, paliko automobilį ir ėjo palei pakrantę iki Žemės sklypo. Pieva buvo apleista, apauginėjo gervuogėm ir lendrūnais, tačiau pieva buvo natūrali, 2012 m. ji buvo įtraukta į buveinių apsaugos sąrašą. Jei situacija aiški fotonuotraukų nedaro. Augalų rūšių nenurodė – rastos rūšys būdingos stepinių pievai. Buveinei būdingi augalai buvo rasti, jie nebuvo vyraujantys. Nereikėjo nustatyti buveinės, tik pievos natūralumą. Pažymi, kad tvarkymo darbai - šienavimas, biomasės išvežimas, naudojimas yra galimas. Patikrinimo metu naudotas prietaisas – telefonas, kaip duomenų bazė žemėlapiams pažiūrėti ir kt. Plotas patikrinimo akte neįrašytas, skaičiuojamas automatiškai, pateko visas sklypas. Tikrino nurodytą dieną - 2024 m. liepos 31 d., apie pietus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimų Nr. V32858 ir Nr. V32859 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad ginčo Žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. L. ir N. L.. Nuo 2023 m. birželio 6 d. Žemės sklypą panaudos sutarties pagrindu valdo E. P..
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2023 m. spalio 26 d. pranešimu Tarnyba informavo pareiškėją E. P., kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-93 „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“ pakeitimo“ Žemės sklypas ar jo dalis patenka į natūralių pievų ir ganyklų teritoriją.
Pareiškėjas E. P. 2023 m. lapkričio 21 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti panaudos teise valdomame Žemės sklype nustatytas natūralių pievų ir ganyklų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nes specialiosios žemės naudojimo sąlygos apriboja pareiškėjo teisę laisvai disponuoti žemės sklypu ir vykdyti jame ūkinę veiklą, Žemės sklype yra įregistruotas ūkininko ūkis. Atsakydama į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 21 d. prašymą, Tarnyba 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. V3-1478 informavo E. P., kad Tarnyba priėmė sprendimą patikrinti duomenis vietovėje, kadangi Apraše nurodytų duomenų šaltinių nepakanka norint nuotoliu įvertinti, ar sklypas atitinka Įstatyme nurodytus natūralių pievų ir ganyklų kriterijus. Patikrinus duomenis vietovėje, bus priimtas sprendimas, ar natūralių pievų ir ganyklų teritorija bus išimta iš sklypo ar bus tikslinamos jos ribos bei atsižvelgiant į patikros rezultatus bus priimtas sprendimas dėl tolimesnės Europos Bendrijos svarbos pievų buveinės apsaugos žemės sklype. Pareiškėjas informuotas, kad patikra turi būti atlikta per 2 mėnesius nuo informacijos apie tokį Tarnybos priimtą sprendimą pateikimo dienos prašymą pateikusiam asmeniui, o apie planuojamą patikros datą pareiškėjas bus informuotas atskiru laišku ir (ar) telefonu. 2024 m. liepos 26 d. el. laišku E. P. informuotas apie 2024 m. liepos 31 d. planuojamą atlikti Žemės sklypo patikrą vietoje.
Ginčijamu 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. V3-2858 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ Tarnyba informavo E. P., jog patikros metu nustatyta, kad žemės sklype pažymėta pieva atitinka natūralių pievų ir ganyklų kriterijus – žemės sklype rasta nemažai Europos Bendrijos svarbos natūraliai pievų buveinei 6210 Stepinės pievos būdingų rūšių. Tarnyba, atsižvelgdama į patikros vietoje metu surinktus duomenis ir įvertinusi žemės sklype pažymėtą pievą pagal natūralioms pievoms ir ganykloms taikomus kriterijus (neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei), priėmė sprendimą žemės sklype pažymėtą pievą palikti natūralių pievų ir ganyklų žemėlapyje. Kartu su ginčijamu sprendimu pareiškėjui pateiktas Objekto ribų patikros vietovėje aktas (toliau – Patikros aktas) iš kurio matyti, jog Žemės sklypo patikra atlikta 2024 m. liepos 31 d. Patikros akte nurodoma, kad objekto plotas sutampa su plotu nustatytu natūralių pievų ir ganyklų žemėlapyje; kartografuota 6210 buveinė, bet būklė labai bloga dėl apaugimo; siūloma palikti. Patikros akto pastabose pažymėta, kad pieva apauginėja gervuogėmis, garšvomis; rasta nemažai 6210 buveinei būdingų rūšių; be tvarkymo darbų pieva pranyks. Analogiško turinio ginčijamas 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. V3-2859 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ buvo pateiktas ir Žemės sklypo savininkui V. L..
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato, teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos nurodo, šių teritorijų nustatymą reglamentuoja ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Šio straipsnio 3 dalyje išvardinti atvejai, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, - kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Vienas iš tokių atvejų skirtas natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktas).
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos natūraliose pievose ir ganyklose reglamentuotos Įstatymo 96 straipsnyje, kuris numato, jog natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką arba kitaip jas pažeisti ar keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus natūralių pievų ir ganyklų kaitą dėl krūmų kirtimo, invazinių rūšių naikinimo, gyvulių ganymo ar šienavimo ir atvejus, kai laukinių gyvūnų pažeistos natūralių pievų ir ganyklų dalys išlyginamos ir užsėjamos laukinių žolių mišiniais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ 1.2. papunkčiu įgaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją nustatyti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką. Vykdant paminėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-355/3D-680 buvo patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūrallių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Remiantis Aprašo 24 punktu, teritorijų, kurios atitinka Įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nurodytą natūralių pievų ir ganyklų aprašymą (toliau – natūralios pievos ir ganyklos), žemėlapį sudaro erdvinių duomenų rinkinys, kuriame nustatomos natūralių pievų ir ganyklų ribos ir kurį galima peržiūrėti internetiniame žemėlapyje. Natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdviniai duomenys turi atitikti duomenų tikslumo reikalavimus, taikomus GRPK duomenų tikslumui.
Aprašo 30 punktas reglamentuoja, kad Pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai ir jų duomenų pakeitimai tvirtinami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymais. Įsakyme turi būti nurodoma, kad patvirtinti žemėlapiai skelbiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje, pateikiama nuoroda į internetinį žemėlapį. Šis žemėlapis taip pat viešinamas Lietuvos erdvinės informacijos portale (www. geoportal. lt) naudojant erdvinių duomenų rinkinio peržiūros priemones. Pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai gali būti tvirtinami dalimis. Pagal Aprašo 32.1. papunkčio nuostatas, patvirtintų žemėlapių duomenys keičiami ne dažniau kaip kas ketvirtį gavus fizinių, juridinių asmenų prašymus, kuriuos įvertinusi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustato, kad pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų erdviniai duomenys neatitinka realios padėties vietovėje daugiau kaip 2,5 m. Tokiu atveju fiziniai, juridiniai asmenys prašymus dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo teikia raštu arba elektroniniu formatu. Prašymai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmenų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo subjektuose nustatyta tvarka (Aprašo 33 punktas).
Remiantis Aprašo 35 punktu, nagrinėjant prašymus ir priimant sprendimą dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo, vadovaujamasi 20, 26, 27 punktuose nurodytais duomenų šaltiniais. Kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ploto (2,5 m tikslumu), pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralios pievos ar ganyklos buvimo ar išnykimo fakto, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba gali patikrinti duomenis vietovėje. Tokiais atvejais patikra turi būti atlikta per 2 mėnesius nuo informacijos apie tokį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos priimtą sprendimą prašymą pateikusiam asmeniui pateikimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, jei patikros vietovėje negalima atlikti dėl netinkamų gamtinių sąlygų (patikra atliekama augalijos vegetacijos periodu), ir apie tai informuojamas pareiškėjas. Apie patikros termino pratęsimą ir planuojamą patikros datą informuojamas pareiškėjas. Patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius, ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas. Atliekant patikrą vietovėje, pildomas priede pateiktas objekto ribų lauko patikros aktas (Aprašo 36 punktas).
Pagal Aprašo 28 punktą, sudarant natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkinį pagal 26 punkte nurodytus skaitmeninius duomenų šaltinius, atrenkami plotai, kurie atitinka Įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nurodytą natūralių pievų ir ganyklų aprašymą. Įstatymo 2 straipsnio 23 punktas natūralias pievas ir ganyklas apibrėžia kaip žolynus, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei (iki 2025 m. birželio 1 d. galiojusi šio punkto redakcija: „Natūralios pievos ir ganyklos – neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei“). Iš šio apibrėžimo galima spręsti, kad į natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkinį gali būti atrinkti tie žolynų plotai, kuriuose auga saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei laukiniai augalai ir šie augalai yra vyraujantys (LKŽ - dominuojantys).
Atkreiptinas dėmesys, jog Aprašo nuostatos nenumato išimčių, kuomet Įstatymo 2 straipsnio 23 punktą atitinkantis žemės sklypas galėtų būti netraukiamas į natūralių pievų žemėlapį, pvz. dėl to, kad nurodytoje teritorijoje yra įkurtas ūkininko ūkis ar kt. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pabrėžtina, kad pareiškėjo E. P. skunde akcentuojama asmeninė teisė ūkininkauti, negali būti laikoma svarbesne už viešąjį, t. y. visos visuomenės interesą užtikrinti gamtos, įskaitant natūralių pievų, apsaugą. Todėl pareiškėjo E. P. argumentai, susiję su pažeistu teisėtų lūkesčių principu, investicijomis į žemės ūkio veiklą ir kt. pasekmėmis gali būti vertinami tik sprendžiant dėl kompensacijos ar pvz. reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pareiškėjų skunduose ir teismo posėdžio metu išreikštai pozicijai, jog skundžiami Tarnybos sprendimai yra nemotyvuoti. Susipažinus su ginčijamų administracinių aktų turiniu, nėra galimybės padaryti išvados nei apie Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytų augalų augimą Žemės sklype, nei apie jų vyravimą. Vienareikšmiškos išvados apie Žemės sklypo atitikimą Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktam apibrėžimui negalima daryti ir iš Patikros akto – jame nenurodyta, kokie saugotini augalai rasti Žemės sklype, ar šie augalai yra dominuojantys. Priešingai, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – Žemės sklypo patikrą vietoje atlikusi biologė, patvirtino, jog Žemės sklype rastos rūšys būdingos stepinių pievai nebuvo vyraujančios. R. U. liudijimas kelia pagrįstų abejonių, ar Žemės sklypas pagrįstai buvo įtrauktas ir neišbrauktas iš natūralių pievų žemėlapio. Tuo tarpu atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad Žemės sklypas patenka į geologinio draustinio ar kitas saugotinas (duomenys neskelbtini) teritorijas, šiuo atveju nėra vertinami, nes ginčijami sprendimai buvo priimti taikant Aprašo nuostatas, susijusias būtent su natūralių pievų apsauga.
Pabrėžtina, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis inter alia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, numatančiu, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.
Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, darantis neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teisę į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024 ir kt.), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz.,; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio imperatyvais.
Atsakovės argumentai, kuriuos teismo posėdžio metu pakartojo ir Patikros aktą pildžiusi liudytoja, jog asmenims nenurodoma specifinė informacija, kurios jie gali nesuprasti (nežinoti), vertintini kaip pažeidžiantys subjektų, kurių žemės sklypai įtraukiami į natūralių pievų žemėlapius, teisę žinoti kokiu faktiniu pagrindu atitinkama teritorija buvo pripažinta atitinkanti Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktą natūralios pievos apibrėžtį ir atitinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus (pvz. teisminio nagrinėjimo metu pasitelkiant ekspertus, siekiant nuginčyti padarytas išvadas ir pan.).
Nagrinėjamu atveju, ginčijamus administracinius aktus priėmusi institucija padarė ir grubų procedūrinį pažeidimą – ženkliai praleido Aprašo 35 punkte įtvirtintą terminą, kuris nors pats savaime nedaro skundžiamų sprendimų neteisėtais, tačiau pripažintinas pažeidusiu pareiškėjų teises. Terminų nustatymas nėra savitikslis, asmuo, kuris neribotą laiką priverstas laukti su jo teisėmis ir pareigomis susijusio administracinio akto priėmimo, neabejotinai patiria neigiamas pasekmes ir atsiduria teisiškai neapibrėžtoje situacijoje. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjų argumentais, kad informuodama pareiškėjus apie Žemės sklypo patikros vietoje datą, atsakovė nenurodė, jog būtina pareiškėjų dalyvavimo šioje patikroje sąlyga yra susisiekti telefonu su patikrą atliksiančiu asmeniu. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, vykdydama Apraše reglamentuotą procedūrą, nesilaikė ir gero administravimo principo.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, spręstina, kad ginčijami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimai Nr. V32858 ir Nr. V32859 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmenims, dėl kurių yra priimti atitinkami individualūs administraciniai aktai, - E. P., V. L., būtų žinomi šių aktų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Konstatavus, jog skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, pareiškėjų patikslintų skundų reikalavimai juos panaikinti tenkintini.
Ginčijamų sprendimų panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukuria atsakovei pareigą iš naujo atlikti veiksmus, inicijuotus pareiškėjų 2023 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. lapkričio 23 d. prašymais bei institucijos 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. V3-1478 (remiantis Aprašo 35 punktu patikrinti duomenis vietoje), t. y. pareigą įvertinti patvirtintų natūralių pievų žemėlapio duomenų, kiek jie susiję su Žemės sklypu, keitimo tikslingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjų E. P. ir V. L. patikslintus skundus patenkinti.
Panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. V3-2858 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ ir 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. V3-2859 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.