- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1097-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00315-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendroveu „NT plėtros grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Mikotelgroup“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria nutraukta byla pagal pareiškėjos (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendroveu „NT plėtros grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Mikotelgroup“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą panaikinimo, statinio nugriovimo, pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, deklaracijos pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (trečiasis asmuo byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cedruso projektai“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021; atsisakyti patvirtinti tarp ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės UAB „NT plėtros grupė“, UAB „Mikotelgroup“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytą taikos sutartį ir tęsti civilinės bylos Nr. e2-839-258/2021 nagrinėjimą iš esmės.
2. Pareiškėja nurodė, kad po to, kai byla buvo išnagrinėta, paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos (dėl to egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas). Su prašymu teikiami po bylos išnagrinėjimo gauti įrodymai pagrindžia, kad taikos sutarties pagrindu valstybinės žemės sklypas parduotas privačiam asmeniui už 3,62 karto mažesnę kainą nei reali rinkos kaina. UAB „Cedruso projektai“ pradėjus domėtis, kaip buvo nustatyta sklypo kaina, po pakartotinių prašymų 2021 m. gruodžio 28 d. Nacionalinė žemės tarnyba raštu informavo ir pateikė pagrindžiančius dokumentus, kad kaina nustatyta pagal 2021 m. vasario 25 d. UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N01-49, kurioje ir nurodyta sklypo rinkos vertė 1 516 000 Eur. Pareiškėja UAB „Cedruso projektai“, turėdama civilinį interesą dėl sklypo ir kartu abejonių dėl tikrosios sklypo rinkos kainos, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Super status“. UAB „Super Status“ 2022 m. balandžio 11 d. parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. SS-22-03-30/1TM, kurioje, įvertinus retrospektyviai, pateikta išvada, kad Sklypo rinkos vertė 2021 m. vasario 25 d. (t. y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimas) buvo 5 490 000 Eur. Pastarąjį vertinimą atliko turto vertintojas T. M., kuris Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 26 d. dienos įsakymu Nr. 1R-232 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir turi teisę atlikti teismo paskirtas ekspertizes – dėl šios priežasties UAB „Cedruso projektai“ neturi pagrindo abejoti vertintojo kompetencija ir patikimumu (objektyvumu). Tarp UAB „Giantus vertinimas“ ir UAB „Super Status“ turto vertinimo ataskaitų yra akivaizdus skirtumas, vertinant to paties sklypo rinkos kainą tą pačią dieną. UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaitoje formaliai rėmėsi abejotino palyginamumo skirtingo laikotarpio sandoriais (sandoriai sudaryti skirtingu metu, esant skirtingai rinkos situacijai, palyginamieji objektai yra kitose miesto vietose, mažiau komerciškai patrauklūs), taip pat nevertino sklypui aktualių teritorijų planavimo dokumentų, todėl sklypą vertino nenumatant galimybių jame plėtoti daugiabučių gyvenamųjų namų projektą (kuris ataskaitos rengimo metu jau buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje). UAB „Super Status“ išanalizavo visą su sklypu susijusią informaciją, įskaitant teritorijų planavimo dokumentus, ir pateikė išsamų vertinimą, paremtą konkrečiais skaičiavimais (taikant pajamų metodą). Būtent UAB „Super Status“ pasirinkti vertinimo metodai ir personalizuota vertinamo objekto analizė leido kur kas teisingiau ir skaidriau įvertinti tikrąją sklypo rinkos kainą. Tokią nuomonę pagrindžia vien faktas, kad UAB „NT plėtros grupė“, įsigijusi sklypą, jame planuoja būtent daugiabučių gyvenamųjų namų statybas (ir jau yra pradėjusi darbus), o sklype buvusius ir UAB „Giantus vertinimas“ vertintus statinius (automobilių stovėjimo aikšteles) griauna. Tai rodo, kad UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaita, kuria rėmėsi Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama taikos sutartį, neatskleidė tikrojo sklypo potencialo ir, tuo pačiu, realios sklypo rinkos vertės. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1676-866/2022 UAB „Giantus vertinimas“ buvo iškelta bankroto byla, kas verčia papildomai abejoti šio turto vertintojo parengtų dokumentų patikimumu. Byloje patvirtinus taikos sutartį, valstybei yra daroma žala, kuri yra beveik 4 mln. Eur. Prieš tvirtindamas šioje byloje taikos sutartį, teismas turėjo įsitikinti, ar taikos sutartimi atliekamas valstybės turto perleidimas atsakovui UAB „NT plėtros grupė“ atitinka valstybės turto valdymo principus, kadangi byloje nebuvo įrodymų, kurie tapo prieinami vėliau ir teikiami su šiuo prašymu, bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo sudarytos galimybės įsitikinti taikos sutartimi perleidžiamo valstybinio sklypo tikrąja rinkos verte. UAB „Cedruso projektai“ prašymas yra paremtas 2022 m. balandžio 11 d. UAB „Super Status“ parengta turto vertinimo ataskaita, su kuria susipažinus tapo akivaizdu, kad taikos sutartimi perleisto sklypo kaina neatitiko rinkos kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bylą nutraukė.
4. Teismas nustatė, kad civilinė byla, kurią pareiškėja siekia atnaujinti, buvo iškelta pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „NT plėtros grupė“, UAB „Mikotelgroup“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą panaikinimo, statinio nugriovimo, pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, deklaracijos pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino byloje sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Be kita ko, taikos sutarties 1 punkte šalys sutarė, kad ginčo dalis dėl UAB ,,NT plėtros grupė“ su valstybe sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia išsprendžiamas visą ginčo žemės sklypo dalį atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ nuperkant iš valstybės už turto vertinimo ataskaitoje numatytą 1 516 000 Eur kainą. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad ieškovas atsisako kitų byloje pareikštų reikalavimų. Pareiškėja atskiruoju skundu prašė nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartimi, panaikinti, nurodydama, kad taikos sutartis byloje negalėjo būti tvirtinama – taikos sutarties objektu esantys statiniai ir žemės sklypo nuomos teisė pagal 2016 m. kovo 30 d. opciono sutartį, sudarytą su atsakovu UAB ,,Mikotelgroup“, turėjo pereiti pareiškėjai dar iki taikos sutarties patvirtinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė. Pareiškėja prašyme dėl atnaujinimo akcentuoja, kad taikos sutartimi buvo pažeisti trečiųjų asmenų interesai, t. y. visuomenės ir apskritai visos valstybės interesai. Tuo tikslu ieškovė po bylos išnagrinėjimo užsakė naują žemės sklypo vertinimą, pagal kurį sklypo rinkos vertė galimai yra didesnė 3,62 karto nei buvo nustatyta 2021 m. kovo 1 d. vertinimo išvadoje, kuria vadovautasi pasirašant taikos sutartį. Taigi, iš esmės pareiškėja nenurodo, kaip taikos sutartis pažeidžia asmeniškai jos teises ir teisėtus interesus, tačiau teikia argumentus, susijusius su viešo intereso apsauga ir būtinybe apginti viešąjį interesą.
5. Teismas konstatavo, kad CPK 365 straipsnio 2 dalis nustato, jog prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Vadovaujantis šia nuostata, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės reikalaujamu būdu ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), atitinkamai negali reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pareikštas prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl byla pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju jei, pareiškėja turėtų teisinį subjektiškumą, pareiškėjos nurodyta nauja aplinkybė taip pat nesudarytų pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal prokuroro ieškinį. Pareiškėjos pareiškimas nei vieno CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinų aplinkybių kriterijų. Visų pirma, pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė (pareiškėjos užsakymu atlikta 2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaita), su kuria siejamas proceso atnaujinimo pagrindas, dar neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą pagal viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį bei nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo dieną ir šios nutarties įsiteisėjimo dieną (2021 m. lapkričio 18 d.). Antra, taikos sutartimi šalys susitarė dėl 1 516 000 Eur žemės sklypo vertės pagal 2021 m. vasario 25 d. surašytą UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N01-49. Tuo tarpu pareiškėjos užsakytas naujas vertinimas, kuriame buvo taikomas kitas vertinimo metodas, negali reikšti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ydingumo ir 2021 m. lapkričio 18 d. vertinimo ataskaitos neteisingumo. Trečia, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus 3 mėnesių terminą nuo jos nurodomos naujos aplinkybės sužinojimo dienos (neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės). UAB „NT plėtros grupė“ pateikė rašytinį įrodymą iš kurio matyti, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 2 d. išsiuntė elektroninį laišką Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei, AB „Mikotelgroup“, UAB „NT plėtros grupė“, kuriame nurodė, kad: „Taikos sutarties 1.1 punkte nurodyta 1 516 000 Eur kaina, kurią UAB „NT plėtros grupė“ numato sumokėti valstybei (Nacionalinei žemės tarnybai), pirkdama iš valstybės šiuo metu nuomojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį neatitinka rinkos vertės, kadangi Taikos sutartimi suderinta kaina yra bent 2,5 karto mažesnė už rinkos vertę, todėl įgyvendinant Taikos sutartį be kita ko būtų daroma žala valstybei. Prie šio rašto pridedame patikimų turto vertintojų Konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos, kurioje įvertinta, kad 8 820 kv. m žemės sklypo dalies, kurią numato įsigyti UAB „NT plėtros grupė“, pardavimo kaina galėtų būti 4 150 000 – 4 250 000 Eur“. Taigi, apie galimai pareiškėjai žinomą didesnę turto vertę buvo žinoma ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 2 d. Pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2022 m. liepos 11 d., t. y. daugiau nei po 3 mėnesių nuo pareiškėjos nurodomos naujos aplinkybės sužinojimo dienos. Vien tai, kad pareiškėja papildomai užsisakė turto vertės nustatymo paslaugą, nėra pagrindas nuo šios ataskaitos gavimo dienos skaičiuoti sužinojimo apie naują aplinkybę terminą. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo vertinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes šiuo atveju pareiškėjos kreipimasis į turto vertintojus priklausė išimtinai nuo jos valios, o ne dėl subjektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai sužinoti apie jos nurodomos naujos aplinkybės egzistavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėja UAB ,,Cedruso projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentai:
7.1. Byloje patvirtinta taikos sutartis pažeidžia ne tik viešąjį interesą, bet ir UAB „Cedruso projektai“ teises bei teisėtus interesus, todėl nutartyje neteisingai įvertintas pareiškėjo suinteresuotumas (teisinis subjektiškumas) teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. UAB „Cedruso projektai“ gina savo pažeistas teises pareiškusi ieškinį kitoje civilinėje byloje (Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-763-XX/2022), tačiau joje UAB „Cedruso projektai“ ieškinio reikalavimai visa apimtimi negali būti tenkinami, nes yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu šioje byloje patvirtinta taikos sutartis – ši aplinkybė akivaizdžiai pagrindžia UAB „Cedruso projektą“ suinteresuotumą bylos atnaujinimu. Byloje patvirtinta taikos sutartimi Nacionalinė žemės tarnyba sutiko parduoti UAB „NT plėtros grupė“ tą patį turtą (valstybinės žemės sklypą), į kurį teises siekia prisiteisti UAB „Cedruso projektai“ Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-763-XX/2022.
7.2. Nutartyje nepagrįstai įvertinta, neva nauja turto vertinimo ataskaita neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus. Naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra turto vertinimo ataskaita per se (jos buvimas ar nebuvimas), o būtent sklypo vertės neatitikimas. Sklypo vertės neatitikimas tarp taikos sutartyje numatytos kainos ir realios rinkos vertės, kaip faktas, neabejotinai egzistavo taikos sutarties patvirtinimo metu – turto vertinimo ataskaita yra tik rašytinis įrodymas (įrodomoji priemonė), kuriuo šis neatitikimas pagrindžiamas. Detalios priežastys, dėl kurių turto vertinimo ataskaitų išvados taip reikšmingai skiriasi, turėtų būti nagrinėjamos atnaujintoje byloje pakartotinai sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą. Pareiškėja iki taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo nebuvo informuota, kaip nustatyta sklypo kaina. UAB „Cedruso projektai“ ši informacija kartu su UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaita buvo pateikta tik 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. jau po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Taikos sutartis byloje buvo patvirtinta teismui neinformavus UAB „Cedruso projektai“ nei apie pateiktą prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, nei apie numatomą teismo posėdį (rašytinis teismo posėdis, kuriame tvirtinta taikos sutartis, nebuvo iš anksto paskelbtas), taip nesudarant UAB „Cedruso projektai“ galimybės pareikšti nuomonės ar prieštaravimų dėl taikos sutarties sąlygų. Sklypo tikroji rinkos vertė turi esminę reikšmę byloje, kadangi tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų žinomas neatitikimas tarp taikos sutartimi sutartos turto kainos ir tikrosios turto rinkos kainos, taikos sutartis negalėtų būti buvusi patvirtinta.
7.3. UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaitoje formaliai rėmėsi abejotino palyginamumo (net nepateikiant argumentų dėl jų parinkimo) skirtingo laikotarpio sandoriais (sandoriai sudaryti skirtingu metu esant skirtingai rinkos situacijai, palyginamieji objektai yra kitose miesto vietose, mažiau komerciškai patrauklūs), taip pat nevertino sklypui aktualių teritorijų planavimo dokumentų, todėl sklypą vertino, nenumatant galimybės jame plėtoti daugiabučių gyvenamųjų namų projektą (kuris ataskaitos rengimo metu jau buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje). UAB „Super Status“ išanalizavo visą su sklypu susijusią informaciją, įskaitant teritorijų planavimo dokumentus, ir pateikė išsamų vertinimą, paremtą konkrečiais skaičiavimais (taikant pajamų metodą).
7.4. Nutartyje nepagrįstai pareiškėjai nepalankiai įvertintos prašymo pateikimo termino skaičiavimą nulėmusios aplinkybės. UAB „Cedruso projektai“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paremtas gautu esminę reikšmę turinčiu rašytiniu įrodymu – 2022 m. balandžio 11 d. UAB „Super Status“ parengta turto vertinimo ataskaita, su kuria susipažinus tapo akivaizdu, kad taikos sutartimi perleisto sklypo kaina neatitiko rinkos kainos. Todėl nuo šios dienos yra skaičiuotinas 3 mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas. UAB „Cedruso projektai“ neatliko nesąžiningų veiksmų, siekė gauti patikimus įrodymus (UAB „Super Status“ vertinimą), kurių parengimo terminai priklausė nuo atitinkamų specialistų.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Skundžiama nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi, tvirtinant taikos sutartį byloje, nebuvo nustatyta, kad taikos sutartis pažeidžia kokių nors trečiųjų asmenų ir / ar viešąjį interesą. Pareiškėja, teikdama prašymą, iš esmės siekia ginti viešąjį interesą, ką teisingai konstatavo Vilniaus apygardos teismas.
Šalies argumentai
8.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėja po nesėkmingo bandymo nuginčyti nutartį, pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo, tačiau prašyme nėra nurodoma, kokia konkreti pareiškėjos teisė ar interesas yra pažeista byloje patvirtinta taikos sutartimi. Priešingai, pareiškėja aiškiai deklaruoja, kad prašymu siekiama apginti viešąjį interesą, kadangi sklypas, neva, buvo parduotas ne už realią sklypo rinkos vertę ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą, taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta dėl viešojo intereso pažeidimo.
8.3. Pareiškėja skunde pakartotinai nurodydama aplinkybes, kuriomis jau rėmėsi ginčydama nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, ne tik siekia revizuoti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, bet ir nepagrįstai išplečia apeliacijos ribas – pareiškėja nurodo aplinkybes ir argumentus, kurie prašyme nurodyti nebuvo. Pareiškėja akivaizdžiai siekia įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties Nr. e2-1253-464/2021 peržiūrėjimo.
8.4. 2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaita ir jos išvada, kaip konstatuota skundžiamoje nutartyje, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ji neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą patvirtinti taikos sutartį.
8.5. Vien tai, kad abejose vertinimo ataskaitose sklypo rinkos vertė konkrečią datą nustatyta skirtingai, savaime nereiškia, jog 2021 m. kovo 1 d. ataskaita yra „neteisinga“. Tą pagrįstai konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra, ginantį viešąjį interesą, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie renkamus įrodymus nelaikytinos pakankamomis konstatuoti, jog terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjai buvo žinomos aplinkybės dėl bylos eigos, mediacijos proceso, todėl dėl vertės nustatymo kreiptis galėjo dar bylos nagrinėjimo metu.
9.2. Turto vertinimo ataskaita ir joje nustatyta kitokia turto vertė nėra laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe.
9.3. Pareiškia savo teises gali ginti kitais civilinių teisių gynybos būdais, o ne šioje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nuginčijimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „NT plėtros grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi teisinio materialinio suinteresuotumo teikti prašymą, o šios išvados atskirajame skunde nepaneigė. Iš skundo matyti, jog pareiškėja nesiginčija, jog viešojo intereso pažeidimas nesudaro teisinio subjektiškumo jam teikti prašymą. Vis dėlto pareiškėja skunde aiškina, kad taikos sutartis pažeidžia ir jos teises bei teisėtus interesus. Šiam teiginiui pagrįsti pareiškėja dėsto argumentus apie opciono sutartį, vykstančią bylą dėl opciono sutarties ir tai, kaip taikos sutartis pažeidžia jos teises, tačiau dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo nutartį panaikinti.
10.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaita nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Ataskaita nepatvirtina taikos sutarties neteisėtumo. Kaina taikos sutartyje buvo nustatyta remiantis Nacionalinės žemės tarnybos užsakymu nepriklausomų turto vertintojų parengta turto vertinimo ataskaita. Prieš taikos sutarties sudarymą Nacionalinė žemės tarnyba ir prokurorė dėjo maksimalias pastangas, kad būtų užtikrintas parduodamos žemės sklypo dalies vertės nustatymo objektyvumas. Aplinkybės apie tariamą kainos neatitikimą rinkos vertei pareiškėjui galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
10.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškimas bet kokiu atveju pareikštas praleidus 3 mėnesių terminą. Pareiškėja dar 2021 m. gruodžio 2 d. samprotavo apie ženkliai per mažą žemės sklypo dalies pardavimo kainą ir valstybei daromą žalą, vadinasi, ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma daugiau nei prieš 7 mėnesius iki pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo.
10.4. Nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji objektyviai negalėjo anksčiau atlikti sklypo vertinimą. Tariamo viešojo intereso gynimas nėra pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, be to, pareiškėja net nėra subjektas, kuriam suteikta teisė ginti viešąjį interesą.
11. Atsakovė UAB „Mikotelgroup“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Trečiojo asmens teiginiai, kad jis turi suinteresuotumą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, yra nepagrįsti. Nepaisant to, kad trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tai nesuteikia trečiajam asmeniui civilinių procesinių teisių kreiptis į teismą su prašymu dėl išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimo, ginant viešąjį interesą.
11.2. Trečiojo asmens pateikta turto vertinimo ataskaita neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus. Trečiojo asmens užsakytas naujas turto vertinimas, negali reikšti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ydingumo ir vertinimo ataskaitos neteisingumo. Nepaisant to, kad praėjus daugiau nei vieneriems metams po turto vertinimo ataskaitos parengimo dienos UAB „Giantus vertinimas“ buvo iškelta bankroto byla, tai negali būti pagrindas abejoti turto vertinimo ataskaitos tinkamumu ir patikimumu.
11.3. Trečiojo asmens pozicija dėl sužinojimo apie aplinkybes, tariamai sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, apskritai stokoja logikos. Taikos sutartis, kurioje nurodyta žemės sklypo dalies kaina, į bylą pateikta 2021 m. rugsėjo 14 d. Tai reiškia, kad jau tada nebuvo jokių objektyvių kliūčių gauti dokumentus dėl turto rinkos vertės nustatymo ir sužinoti aplinkybes tariamai sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
11.4. Nebuvo jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo informuoti trečiąjį asmenį apie taikos sutarties sudarymą ir jos patvirtinimą. Be to, trečiojo asmens nurodomos aplinkybės jau yra išnagrinėtos Lietuvos apeliacinio teismo, todėl pagrindo pakartotinai jas vertinti nėra. Trečiasis asmuo, teikdamas kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo, kasaciniame skunde jau buvo iškėlęs sudarytos taikos sutarties atitikties viešajam interesui klausimą.
11.5. Pagrindo pakartotinai vertinti tinkamai nustatytą žemės sklypo rinkos vertę ir atitiktį viešajam interesui nėra.
11.6. Trečiasis asmuo praleido terminą prašymo pateikimui, o jo atnaujinimui nėra teisinio ir / ar faktinio pagrindo.
12. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo pagrįstumą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal prašymą atnaujinti procesą, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.
14. CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.).
15. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).
16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos suinteresuotumą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, dėl ko nepagrįstai nutarė nutraukti procesą, pradėtą pagal apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka.
17. Įvertinus apeliantės atskirojo skundo turinį matyti, kad apeliantė iš esmės siekia peržiūrėti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus būtent tuo aspektu, jog byloje buvo patvirtinta taikos sutartis dėl turto, kurio nuosavybės teisės klausimą apeliantė kelia kitose civilinėse bylose. Pažymėtina, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įtakos apeliantės teisės ir pareigoms jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje, kuria buvo atmestas apeliantės atskirasis skundas. Be kita ko, apeliantė, vadovaudamasi tokiais pačiais argumentais, teikė ir kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nutartimi skundą buvo atsisakyta priimti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl tų apeliantės argumentų, kurie yra susiję su taikos sutarties patvirtinimo įtaka apeliantės teisėms ir pareigoms. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra patikrinta apeliacine tvarka ir įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis).
18. Be argumentų, susijusių su neva apeliantės pažeistomis teisėmis, 2021 m. rugsėjo 16 d. patvirtinus taikos sutartį, apeliantė teigia, kad taikos sutartimi buvo pažeisti trečiųjų asmenų interesai, t. y. visuomenės ir apskritai valstybės interesai, nes ginčo turtas (valstybinė žemė) buvo parduotas, apeliantės teigimu, už per mažą kainą, ką neva patvirtina pateikta 2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaita.
19. Pažymėtina, kad taikos sutarties turinys, įskaitant ir kainą, yra jos šalių susitarimo objektas. Taikos sutartis yra ginčo išsprendimo būdas, kai šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendžia kilusį ginčą. Pareiga užtikrinti, kad šalys nesudarytų susitarimų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tenka teismui, kuris tvirtina šalių sudarytą taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos, UAB „NT plėtros grupė“, UAB „Mikotelgroup“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytą taikos sutartį. Vadinasi, teismas nenustatė kliūčių tokią taikos sutartį patvirtinti. Nutartis buvo peržiūrėta ir apeliacine tvarka.
20. Galima sutikti su apeliante, kad klausimas dėl valstybinės žemės kainos yra priskirtinas viešajam interesui, tačiau šiuo atveju sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė nėra subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą. Tokia teisė yra suteikta būtent prokurorui (CPK 49 straipsnio 1 dalis), kuris, kaip matyti iš atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą, su juo nesutinka. Atitinkamai, CPK 365 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Vadovaujantis šia nuostata, darytina išvada, kad pareiškėja neturi teisės reikalaujamu būdu ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), atitinkamai negali reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjos pareikštas prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
21. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad net ir tuo atveju, jei civilinė byla nebūtų nutraukta, pareiškėjos nurodyta nauja aplinkybė taip pat nesudarytų pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal prokuroro ieškinį, nes ji neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.
22. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė (2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaita) dar neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą pagal viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį bei nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo dieną ir šios nutarties įsiteisėjimo dieną (2021 m. lapkričio 18 d.). Siekdama paneigti tokią teismo išvadą, apeliantė nurodo, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra 2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaita per se (savaime) (jos buvimas ar nebuvimas), o būtent sklypo vertės neatitikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiu apeliantės vertinimu galima sutikti, t. y. kad vertė, kaip aplinkybė, egzistavo ir 2021 m. rugsėjo 16 d., kai buvo tvirtinama taikos sutartis, tačiau, tai kartu reiškia ir tai, jog apeliantei taikos sutartimi nustatyta kaina galėjo būti žinoma tiek priimant 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį, tiek ir teikiant atskirąjį skundą bei kasacinį skundą dėl jos. Pritarimas apeliantės teiginiams iš esmės reikštų, kad pareiškėja nenurodė jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės. Jeigu apeliantės užsakytas ir 2022 m. balandžio 11 d. atliktas turto vertinimas būtų laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog tokia aplinkybė (kitokio dydžio žemės vertė) neegzistavo priimant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
23. Pažymėtina, ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantė vėliau nusprendė, jog turto vertė, jos nuomone, yra didesnė nei kad tai nustatyta taikos sutartyje, neleidžia teigti, kad tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, turinti esminę reikšmę bylai. Tvirtinant taikos sutartį, tiek bylos šalims, tiek teismui buvo žinoma šalių valia suderinta ginčo turto pardavimo kaina. Dėl šios priežasties (sutarties kaina nustatyta šalių valia) nėra pagrindo vertinti ir apeliantės pateiktą 2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaitą bei joje nurodytos turto vertės.
24. Apeliantė vėlgi nurodo, kad iki taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo nebuvo informuota, kaip buvo nustatyta sklypo kaina, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nėra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, o taip pat vertintini kaip noras pakartotinai peržiūrėti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
26. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju apeliantė teigia, kad ji iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo paaiškinimą kaip buvo apskaičiuota sklypo kaina taikos sutartyje ir pačią UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaitą 2021 m. gruodžio 28 d., tačiau, jos manymu, nuo šios dienos skaičiuoti prašymo pateikimo terminą nebūtų pagrįsta, nes neva kainos neatitikimą pagrindė ir suteikė galimybes įrodyti tik UAB „Super Status“ atliktas turto vertinimas. Tokie apeliantės teiginiai visiškai nesuderinami ne tik su proceso atnaujinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, bet ir su proceso atnaujinimo tikslu ir paskirtimi.
27. Apeliantė dar 2021 m. gruodžio 2 d. išsiuntė elektroninį laišką Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Mikotelgroup“, UAB „NT plėtros grupė“, kuriame aiškiai nurodė abejojanti taikos sutartimi nustatytos kainos pagrįstumu, kartu nurodė kitą galimą parduoto turto kainą. Pažymėtina, kad terminas prašymui pateikti skaičiuojamas nuo jos paaiškėjimo momento, o ne nuo tada, kada šalis surenka tai patvirtinančius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai galimai per mažos kainos aplinkybė buvo aiški dar 2021 m. gruodžio 2 d., kai ji kreipėsi į taikos sutartį sudariusias šalis, todėl 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas būtent nuo šios dienos. Net ir vertinant, kad minėtos aplinkybės pareiškėjai paaiškėjo 2021 m. gruodžio 28 d., kai pareiškėjai buvo pateikta UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaita ir nustatytas turto vertinimo apskaičiavimo modelis, pareiškėja vis tiek praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas tik 2022 m. liepos 11 d.
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl kreipimosi į teismą termino praleidimo nėra pagrindas vertinti, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos kreipimasis į turto vertintojus priklausė išimtinai nuo jos valios. Be to, nors pareiškėjos pateikiama turto vertinimo ataskaita buvo parengta dar 2022 m. balandžio 11 d., ji su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kaip jau buvo minėta, kreipėsi tik 2022 m. liepos 11 d.
29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, prisidengdama viešojo intereso gynimo būtinybe, siekia tik dar kartą pasibylinėti ir peržiūrėti jau įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja, siekdama apginti savo galimai pažeistus interesus, turi imtis kitų teisinių gynybos priemonių, ką iš esmės ir daro, pareiškusi reikalavimus kitose teismų nagrinėjamose civilinėse bylose.
30. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, atsakovams bei suinteresuotiems asmenims priteisiamos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
31. Atsakovė UAB „NT plėtros grupė“ prašo priteisti 1 775,07 Eur, o atsakovė UAB „Mikotelgroup“ – 2 722,50 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimus į atskirąjį skundą. Tiek atsakovės UAB „NT plėtros grupė“, tiek atsakovės UAB „Mikolelgroup“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, tačiau viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 8.16 punkto pagrindu apskaičiuotą didžiausią už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų dydį, todėl jos mažinamos iki maksimalios Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos priteistinos sumos, t. y. iki 712,20 Eur (1 780,50 Eur × 0,4).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“, juridinio asmens kodas 300639136, atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „NT plėtros grupė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“, juridinio asmens kodas 300639136, uždarajai akcinei bendrovei „Mikotelgroup“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.