- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-774-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19835-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. Ž. 1 819 Eur negrąžintą kreditą, 218,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 18,40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 242,80 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 29 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 819 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d.), 29 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 819 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas K. Ž. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo K. Ž. 1 819 Eur skolą, 218,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 18,40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 319,90 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.), 29 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 23 d. – 1 749,70 Eur; 2020 m. liepos 23 d. – 1 731,32 Eur; 2020 m. rugpjūčio 23 d. – 1 712,49 Eur; 2020 m. rugsėjo 23 d. – 1 693,21 Eur; 2020 m. spalio 23 d. 1 673,46 Eur; 2020 m. lapkričio 23 d. 1 653,23 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 1 632,52 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 1 611,30 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 1 589,57 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 1 567,32 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 1 544,53 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 1 521,19 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 1 497,23 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 1 472,80 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 1 447,72 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 1 422,04 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 1 395,74 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 1 368,80 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 1 341,21 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 1 312,95 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 1 284,01 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 1 254,37 Eur; 2022 m. balandžio 23 d. – 1 224,02 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 1 192,93 Eur; 2022 m. birželio 23 d. – 1 161,09 Eur; 2022 m. liepos 23 d. – 1 128,48 Eur; 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 1 095,08 Eur; 2022 m. rugsėjo 23 d. – 1 060,88 Eur; 2022 m. spalio 23 d. – 1 025,85 Eur; 2022 m. lapkričio 23 d. – 989,97 Eur; 2022 m. gruodžio 23 d. – 953,23 Eur; 2023 m. sausio 23 d. – 915,60 Eur; 2023 m. vasario 23 d. – 877,06 Eur; 2023 m. kovo 23 d. – 837,59 Eur; 2023 m. balandžio 23 d. – 797,16 Eur; 2023 m. gegužės 23 d. – 755,76 Eur; 2023 m. birželio 23 d. – 713,36 Eur; 2023 m. liepos 23 d. – 669,93 Eur; 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 625,45 Eur; 2023 m. rugsėjo 23 d. – 579,90 Eur; 2023 m. spalio 23 d. 533,25 Eur; 2023 m. lapkričio 23 d. – 485,47 Eur; 2023 m. gruodžio 23 d. – 436,53 Eur; 2024 m. sausio 23 d. – 386,41 Eur; 2024 m. vasario 23 d. – 335,08 Eur; 2024 m. kovo 23 d. – 282,51 Eur; 2024 m. balandžio 23 d. – 228,67 Eur; 2024 m. gegužės 23 d. – 173,53 Eur; 2024 m. birželio 23 d. – 117,06 Eur; 2024 m. liepos 23 d. – 59,22 Eur.), kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2024 m. liepos 23 d.), negali viršyti 1 238,71 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 375,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 148,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. sausio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-zb985529 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (29 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, jog pirminė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesant byloje duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ir su juo susijusias sumas, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 1 819 Eur negrąžintą kreditą ir 218,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 25 d.), 18,40 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 25 d.).
5. Teismas nurodė, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. birželio 25 d. buvo nutraukta, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
6. Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėjo, kad iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (29 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį iki 2024 m. liepos 23 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
7. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 29 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 819 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1 457,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 25 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d.) sudarytų 1 238,71 Eur (1 457,18 Eur – 218,47 Eur). ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.), kurių suma – 319,90 Eur ((42,29 / 30 d. × 28 d.) + 41,84 +41,39 + 40,92 + 40,44 + 39,69 + 39,45 + (38,94 / 31 d. × 29 d.), taip pat 29 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d. d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 29 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 819 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Taip pat reikalavimas priteisti 29 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos, t. y. prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.
10. Teismas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (29 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, pripažino nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
11. Ieškovė byloje sumokėjo 52 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už teisinę pagalbą. Patenkinęs ieškinį iš dalies (86 proc.), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 148,78 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 35,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo K. Ž. 242,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) dėl 29 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1819 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-07-23), priteisimo, ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo K. Ž. 29 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 819 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-07-23); 3) dėl 29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 819 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024-07-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti UAB Legal Balance, iš atsakovo K. Ž. 29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 819 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024-07-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo K. Ž. 173 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo K. Ž. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
1.2. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
1.3. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
1.4. Apeliantė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
1.5. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.
1.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ir pradinis kreditorius „BnP Finance“ 2020 m. sausio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-zb985529 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 819 Eur vartojimo kreditas 54 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 457,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 29 proc.) ir 196,56 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl kreditorė 2020 m. birželio 25 d. nutraukė Sutartį. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės BnP Finance, AB. Duomenų, kad atsakovas po Sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
16. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (1 819 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal Sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.
22. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
23. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 29 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 29 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
24. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos pakeitė jų skaičiavimo tvarką ir laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl 319,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo už akių priėmimo, keistinas, atmestina kaip nepagrįsta. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas priteisė ieškovei 319,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. sausio 21 d.) bei 29 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. liepos 23 d.) negali viršyti 1 238,71 Eur sumos. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) skaičiavo nuo Sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. sausio 21 d.), o ne iki ieškinio parengimo dienos, nesudaro pagrindo spręsti, kad negautos pajamos (nuostoliai) paskaičiuoti neteisingai, kadangi 29 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 23 d.), pirmosios instancijos teismas skaičiavo ne nuo ieškinio parengimo dienos, o nuo sekančios po teismo sprendimo priėmimo einančios dienos t. y. 2021 m. sausio 22 d.
25. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.
26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.