Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L., G. J. ir T. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 9 d., šią bausmę subendrinus apėmimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2008 m. birželio 19 d. laikas.

- pagal BK 225 str. 2 d. ir jam atimta teisė trejus metus dirbti darbą valstybės tarnyboje;

- pagal BK 228 str. 1 d. ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 199 str. 1 d. ir jam paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. l, 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda ir atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. 2 d., į baudos dydį įskaitytas sulaikymo nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2008 m. birželio 5 d. laikas ir paskirta galutinė 114 MGL (14820 Lt) dydžio bauda.

T. P. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. 2 d., į baudos dydį įskaitytas sulaikymo nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2008 m. birželio 5 d. laikas ir paskirta galutinė 94 MGL (12220 Lt) dydžio bauda.

Iš M. L., G. J. ir T. P. priteista valstybei po 52,61 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. G., E. L., K. K., R. K., R. V., G. Gč., G. G., M. Š., A. Gr. ir V. V., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, bei kartu su A. G. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamą veiką – kontrabandą ir šios nusikalstamos veikos padarymo metu vadovavo organizuotos grupės nariams, būtent :

2008 m. kovo mėn., (duomenys neskelbtini), tikslesnė data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, M. L. davė kyšį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos Sargybų būrio pasieniečiui G. J. už informaciją apie pasienio sargybų išdėstymą, kurią G. J., veikdamas pagal susitarimą su M. L., nuo 2008 m. kovo mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2008 m. birželio 1 d. 21 val. perdavė siųsdamas ne mažiau kaip 84 trumpąsias žinutes (SMS), kurių tekste buvo užšifruota tarnybos paslaptį sudaranti informacija apie pasienio sargybų išdėstymą, iš G. J. M. L. duoto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 8310“ Nr. (duomenys neskelbtini), į M. L. mobilųjį telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir už šią informaciją M. L. G. J. ne mažiau kaip per penkis kartus – paskutinį kartą 2008 m. birželio 2 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) perdavė iš viso 1900 Lt kyšį.

Taip pat, M. L. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su A. G., neteisėtai išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, būtent:

2008 m. (duomenys neskelbtini), tikslesnė data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, subūrė organizuotą grupę iš K. K., R. K., M. Š., R. V., T. P., G. G., A. Gr., E. L., G. Gč., V. V., G. J. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bei 2008 m. birželio 2 d., nuo 15 val. 47 min., siųsdamas trumpąsias žinutes (SMS) A. G. bei gaudamas informaciją iš A. G. parengė nusikalstamą veiką – kontrabandą – ir G. J. mobiliuoju telefonu „Nokia 1650“, su SIM kortele „Pildyk“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 19 val. 6 min. iki 19 val. 43 min. išsiuntė ne mažiau kaip vieną trumpąją žinutę (SMS), kurio tekste buvo užšifruota tarnybos paslaptį sudaranti informacija apie pasienio sargybų išdėstymą į M. L. mobilųjį telefoną „Nokia 1650“, su SIM kortele „Pildyk“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), M. L., naudodamasis gauta informacija, skambino bei siuntė trumpąsias žinutes (SMS) mobiliojo ryšio telefonais ir tiesiogiai davė nurodymus G. G., G. Gč. ir ne mažiau kaip trims ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, saugojusiems kontrabandos gabenimo vietos prieigas, rinko iš jų informaciją, nuo pat nusikaltimo pasirengimo momento ir nusikaltimo darymo metu davė nurodymus – kviesti kitus organizuotos grupės narius aprūpinti ryšio priemonėmis. M. L. K. K. telefoninių pokalbių metu ir siųsdamas trumpąsias (SMS) tiesiogiai davė nurodymus vykti į kontrabandos gabenimo vietą, atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su kontrabandinių cigarečių perėmimu ir saugiu gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. M. L., veikdamas pagal pasiskirstytus vaidmenis, vadovavo organizuotai grupei, kol 2008 m. birželio 3 d., nuo 6 val. 20 min. iki 6 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu du nenustatyti asmenys per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nemuno upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, esantį (duomenys neskelbtini), motorine valtimi neteisėtai atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus: 10990 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, jų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 37992 Lt, t. y. viršija 250 MGL (32500 Lt) sumą. G. G., M. Š., A. Gr., R. K., V. V., G. Gč. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys stebėjo nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigas ir kontrabandinių cigarečių gabenimo kelius bei saugojo nusikalstamos veikos bendrininkus, o K. K., R. V., T. P. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš minėtų dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų motorine valtimi iš Rusijos į Lietuvą atgabenusių minėtas kontrabandines cigaretes perėmė ir K. K. vadovaujant sukrovė cigaretes į E. L. vairuojamą kontrabandinių cigarečių gabenimui specialiai paruoštą automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriuo E. L. gabeno kontrabandines cigaretes į laikiną sandėliavimo vietą, kol buvo užkluptas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnų kelyje (duomenys neskelbtini), o G. G., M. Š., A. Gr., R. K., R. V., T. P. ir K. K. buvo sulaikyti įvykio vietoje.

G. J. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent:

G. J., būdamas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos Sargybų būrio pasieniečiu, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. birželio 1 d., naudodamasis jam kaip valstybės tarnautojui suteiktomis teisėmis – neribotą laiką būti (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tarnybos metu ir po tarnybos susipažinti su informacija apie pasienio sargybų išdėstymą, kuri leistina tik valstybės tarnautojui, rinko informaciją apie pasienio sargybų išdėstymą, kurią naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 8310“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto aptartu žymėjimu užšifravęs, siuntė trumposiomis žinutėmis (SMS) – iš viso ne mažiau kaip 84 trumpąsias žinutes (SMS) M. L., ir už šios informacijos suteikimą, t. y. už neteisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, ne mažiau kaip per 5 kartus – paskutinį kartą 2008 m. birželio 2 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) iš M. L. paėmė bendros sumos 1900 Lt kyšį.

Taip pat, G. J. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. būdamas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos Sargybų būrio pasieniečiu, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, bendrininkavo padarant kontrabandą – pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 p. 2 p.p. reikalavimą – sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 5 p.p. reikalavimą – saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas tarnybos paslaptis, bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės vado 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. TE-373 patvirtinto VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymo 22 p. reikalavimą – laikytis konfidencialumo reikalavimo, t. y. nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. birželio 1 d. naudodamasis jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktomis teisėmis neribotą laiką būti (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tarnybos metu ir po tarnybos susipažinti su informacija apie pasienio sargybų išdėstymą, kuri leistina tik valstybės tarnautojui, rinko informaciją apie pasienio sargybų išdėstymą, kurią naudodamasis mobiliuoju telefonu „Nokia 8310“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto aptartu žymėjimu užšifravęs, siuntė trumpąsias žinutes (SMS) – iš viso ne mažiau kaip 84 trumpąsias žinutes (SMS) M. L., t. y. atskleidė einant tarnybines pareigas gautą tarnybos paslaptį sudarančią informaciją bei žinodamas apie 2008 m. birželio 3 d. rengiamą M. L. ir A. G. nusikalstamą veiką – kontrabandą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią minėtai nusikalstamai veikai, ir tokiais savo veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo VSAT prie LR VRM pareigūno vardą, sumenkino VSAT prie LR VRM autoritetą, sudarė sąlygas kitiems asmenims daryti nusikalstas veikas ir dėl tokių G. J. veiksmų valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala bei turtinė žala – valstybei nesumokėta 3083 Lt muito, 28354 Lt akcizo ir 6600 Lt PVM mokesčių.

Taip pat G. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, t. y. būdamas organizatorių M. L. ir A. G. suburtos organizuotos grupės nariu, susidedančios iš K. K., E. L., R. K., R. V., T. P., M. Š., G. G., G. Gč., A. Gr., V. V., būdamas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos Sargybų būrio pasieniečiu, iš anksto susitaręs su M. L., 2008 m. birželio 2 d., nuo 19 val. 6 min. iki 19 val. 43 min., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 1650“, su SIM kortele „Pildyk“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), siuntė ne mažiau kaip vieną trumpąją žinutę (SMS) į M. L. mobilųjį telefoną „Nokia 1650“, su SIM kortele „Pildyk“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su iš anksto aptartu žymėjimu užšifravęs tarnybos paslaptį sudarančią informaciją apie pasienio sargybų išsidėstymą, o M. L., pasinaudojęs gauta informacija, skambino bei siuntė trumpąsias žinutes (SMS) mobiliojo ryšio telefonais ir tiesiogiai davė nurodymus G. G., G. Gč. ir ne mažiau kaip trims ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, saugojusiems kontrabandos gabenimo vietos prieigas, rinko iš jų informaciją nuo pat nusikaltimo pasirengimo momento ir nusikaltimo darymo metu, davė nurodymus – kviesti kitus organizuotos grupės narius, aprūpinti ryšio priemonėmis, K. K. pokalbių telefonu metu ir siųsdamas trumpąsias žinutes (SMS) tiesiogiai davė nurodymus vykti į kontrabandos gabenimo vietą, atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su kontrabandinių cigarečių perėmimu ir saugiu gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. M. L., veikdamas pagal pasiskirstytus vaidmenis, vadovavo organizuotai grupei, kol 2008 m. birželio 3 d., nuo 6 val. 20 min. iki 6 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytiems asmenims per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nemuno upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, esantį (duomenys neskelbtini), motorine valtimi neteisėtai atgabenus privalomus pateikti muitinei daiktus: 10990 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, jų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 37992 Lt, t. y. viršija 250 MGL (32500 Lt) sumą, G. G., M. Š., A. Gr., R. K., V. V., G.Gč. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys stebėjo nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigas ir kontrabandinių cigarečių gabenimo kelius bei saugojo nusikalstamos veikos bendrininkus, o K. K., R. V., T. P. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš minėtų dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų motorine valtimi iš Rusijos į Lietuvą atgabenusių minėtas kontrabandines cigaretes perėmė ir K. K. vadovaujant pakrovė cigaretes į E. L. vairuojamą kontrabandinių cigarečių gabenimui specialiai paruoštą automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. L. minėtu automobiliu gabeno kontrabandines cigaretes į laikiną sandėliavimo vietą, iki buvo užkluptas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnų kelyje (duomenys neskelbtini), o G. G., M. Š., A. Gr., R. K., R. V., T. P., K. K. buvo sulaikyti įvykio vietoje.

T. P. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, t. y. būdamas nariu 2008 m. organizatorių M. L. ir A. G. suburtos organizuotos grupės, tikslesnė organizuotos grupės subūrimo data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, susidedančios iš R. K., K. K., M. Š., E. L., R. V., G. G., A. Gr., G. J., G. Gč., V. V. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, 2008 m. birželio 3 d., apie 6 val., atvyko į (duomenys neskelbtini), ir būdamas nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigose per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis vykdė jam M. L. ir A.G. pavestas užduotis, t. y. 2008 m. birželio 3 d., nuo 6 val. 20 min. iki 6 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytiems asmenims per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nemuno upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, esantį (duomenys neskelbtini), motorine valtimi perplaukiant per Nemuno upę, neteisėtai atgabenus privalomus pateikti muitinei daiktus: 10990 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, jų bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 37992 Lt, t. y. viršija 250 MGL (32500 Lt) sumą, jis (T.P.) kartu su kitais bendrininkais R. V., K. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš minėtų dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, motorine valtimi iš Rusijos į Lietuvą atgabenusių minėtas kontrabandines cigaretes, perėmė jas ir pakrovė į E. L. vairuojamą kontrabandinių cigarečių gabenimui specialiai paruoštą automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastarajam gabenant jas į laikiną sandėliavimo vietą keliu (duomenys neskelbtini), T. P. ir kiti nusikalstamos veikos bendrininkai buvo sulaikyti įvykio vietoje VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnų.

Skundo autorius analizuoja nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., sudėties požymius ir teigia, kad teismo posėdžio metu ištirti įrodymai nepatvirtina, jog apeliantas tarėsi, siūlė, pažadėjo ir davė kyšį. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik nuteistojo G. J. parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti objektyvūs įrodymai. Be to, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą apie tai, kad įvyko papirkimas, neįrodė nei vieno BK 227 str. 2 d. sudėties elemento, t. y. kad apeliantas pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas susitiko su G. J., perdavė pastarajam telefoną bei pinigus (apie 1900 Lt), ir kad tarėsi dėl informacijos gavimo. Taip pat, skundžiamame nuosprendyje nenurodytas papirkimo laikas, vieta, būdas ir kitos įrodinėtinos aplinkybės.

Teismas nepagrįstai pripažino įrodymu, patvirtinančiu apelianto bendravimą su G. J., mobilaus ryšio telefoną, kuriuo naudojosi šis nuteistasis. Apeliantas teigia, kad perduotų trumpųjų žinučių (SMS) turinys yra neaiškus, neišsamus ir nesuprantamas. Teismas nenurodė duomenų, kuriais remiantis padarė išvadą, jog šiuose pranešimuose nurodyta informacija yra būtent apie sargybų išsidėstymą. Be to, paminėtas telefonas kratos metu buvo rastas pas A. G. gyvenamosiose patalpose. Teismo išvada, kad būtent apeliantas disponavo šiuo telefonu ir jį perdavė G. J., yra nepagrįsta, nes byloje nėra jokių duomenų apie telefono perdavimą nei apie jo tariamą grąžinimą.

Taip pat, skundžiamame nuosprendyje be pagrindo konstatuojama, kad apelianto bendravimą su G. J. patvirtina kratos metu rasti lapeliai su užrašais, patvirtinančiais informaciją apie sargybų išsidėstymą pasienio ruože. Apeliantas nurodo, kad šių užrašų turinys yra skirtingas. Skundo autoriaus nuomone, teismas vadovavosi prielaidomis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantui buvo teikiama informacija, rasta pas G. J..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistųjų G. J. ir T. P. skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu M. L. savo apeliacinio skundo nepalaikė. Apklausos metu jis visiškai pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir prašė tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, t. y. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad nebėra prasmės detaliau aptarti visus šio apelianto skundo argumentus dėl atskirų įrodymų patikimumo, jų įrodomosios vertės, kontrabandos, pareigūno papirkimo ir organizuotos grupės požymių buvimo ar nebuvimo bei kaltinimo nekonkretumo. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. L. kaltė yra įrodyta ne tik jo prisipažinimu apeliacinės instancijos teisme, bet ir nuteistojo G. J., liudytojų G. K., G. J. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratų protokolais, telefoninių pokalbių suvestinėmis ir kitais skundžiamame nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, kurių gavimo teisėtumas, nekelia jokių abejonių.

Todėl konstatuoti BK 20 str. ir 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų taikymo pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Tačiau kolegija daro išvadą, kad M. L. paskirta bausmė savo rūšimi yra aiškiai per griežta, prieštaraujanti bausmės paskirčiai ir teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), atskleisdamas teisinės atsakomybės esmę ir paskirtį, konstatavo, jog tai yra „kryptingi atitinkamose teisės normose numatyti asmens suvaržymai dėl jo smerktino veikimo ar neveikimo, kuris tomis normomis yra draudžiamas. Baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves“ (Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė yra individuali prievartos priemonė, todėl ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Nors bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime nurodė, kad „konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 str. 2 d. bei konstitucinis teisinės valstybės principas“. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 str. 1 d. 5 p., kuriame numatyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisingumo principas neatskiriamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra viena svarbiausių moralinių vertybių bei tiesinės valstybės pagrindas. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995-03-08, 1998-10-27, 2003-03-04 nutarimai). Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija) (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas).

BK 54 str. 2 d. nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šių aplinkybių turinys yra plačiau aiškinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgoje. Motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas privalo aprašyti šias aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios aplinkybės ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė, paneigianti kitas aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-457/2008, 2K-251/2008, 2K-444/2007, 2K-7-576/2006 ir kt.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

BK 199 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų arba bauda.

BK 227 str. 2 d. sankcija (įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d.) numatė laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų seka, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, šiuo atveju, nulėmė sunkaus nusikaltimo – kontrabandos padarymas, nors, kaip jau minėta, aptariamo baudžiamojo įstatymo sankcija teismams paliko pakankamai plačias galimybes individualizuoti skiriamą bausmę, atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, skirdamas M. L. bausmę, teismas atsižvelgia į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, į tai, kad jis po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, kai kurioms iš jų nepagrįstai suteikdamas išskirtinę reikšmę. Dalis paminėtame baudžiamajame įstatyme nurodytų aplinkybių liko neįvertintos arba įvertintos formaliai.

Kadangi individualizuojant bausmes visoms BK54 str. 2 d. numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, yra būtina plačiau analizuoti atskirai ir visumos kontekste.

Įpareigojimas bausmės individualizavimo procese įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį įtvirtintas BK 54 str. 2 d. 1 p. Teismų praktikoje šios aplinkybės įvertinimas suprantamas kaip kėsinimosi dalyko nusikalstamos veikos padarymo būdo, laiko, vietos, panaudotų įrankių bei priemonių, žalos dydžio ir kt. įvertinimas. Šios aplinkybės leidžia nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos didesnį arba, priešingai, - mažesnį pavojingumo laipsnį palyginti su tipiniu, tai nusikalstamų veikų rūšiai būdingu, pavojingumu.

Kolegija daro išvadą, kad tokio pobūdžio nusikaltimai ekonomikai, kai kontrabandos dalykas (cigaretės) per Nemuną iš Rusijos Federacijos gabenamas į Lietuvos Respubliką, pagal šios veikos padarymo aplinkybes yra panašūs. Skiriasi tik kontrabandos dalyko vertė ir padarytos žalos ekonomikai dydis. Šiuo atveju, žala valstybei realiai nebuvo padaryta, nes kontrabandinis krovinys buvo sulaikytas. Kontrabandos dalyko vertė (37992 Lt) ženkliai neviršija 250 MGL (32500 Lt) dydžio sumos, kuri leidžia taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Kaltės forma, rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai, tikslai, stadija yra tipiniai tokios rūšies nusikalstamoms veikoms ir negali esminiai įtakoti griežtesnės ar švelnesnės rūšies bausmės paskyrimo.

Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo M. L. asmenybė nerodo jo padidinto pavojingumo visuomenei. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė prieš priimant Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas 5 MGL dydžio bauda už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 str.

Galiojančių administracinių nuobaudų M. L. neturi. Paskutinė administracinė nuobauda paskirta 2007 m. gegužės 30 d. (t. 7, b. l. 60).

M. L. charakterizuojamas gerai, yra vienas perspektyviausių futbolo komandos (duomenys neskelbtini) sportininkų, (duomenys neskelbtini) buvo kandidatas į Lietuvos nacionalinę rinktinę, turi dideles galimybes tobulėti ir siekti labai aukštų tikslų futbole. Visos šios nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sužlugdytų jį ir kaip asmenybę, ir kaip sportininką. Tokia bausmės rūšis nebūtų proporcinga nuteistojo pažeistiems teisiniams gėriams ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje yra nustatyta tik viena M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo vienas iš svarbiausių. Tačiau vertinant visumą jau aptartų BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, tai negali nulemti griežčiausios bausmės rūšies paskyrimą, juo labiau, už nusikaltimo (BK 227 str. 2 d.), kuris yra priskiriamas prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), padarymą.

Kolegija negali neįvertinti ir pasikeitusios nuteistojo gynybinės pozicijos apeliacinės instancijos teisme, t. y. jo prisipažinimo padarius visas inkriminuotas nusikalstamas veikas, nors šios aplinkybės negalima pripažinti atsakomybę lengvinančia, nes jos turinyje nėra savanoriškumo ir savalaikiškumo elementų.

Apibūdinant jau paminėtus motyvus, galima daryti išvadą, jog iš visų BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, sąlygojančių bausmės dydžio ir rūšies nustatymą, dauguma jų nuteistojo M. L. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibūdina kaip panašaus ar net mažesnio pavojingumo nei tipinių analogiškų veikų ar jas padariusių asmenų pavojingumas.

Pagal BK 41 str. nuostatas bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nepriskiria dominuojančios, išskirtinės reikšmės. Skiriant bausmę, turi būti vadovaujamasi teisingumo, proporcingumo ir humanizmo principais. Visos byloje objektyviai nustatytos aplinkybės neabejotinai rodo, jog 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pilnai pasiekti skiriant nuteistajam M. L. bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Laikytina, kad tokios bausmės užtikrins tiek bendrosios, tiek ir individualiosios prevencijos, tiek teisingumo principo įgyvendinimą.

Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-100/2008 pažymėta, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai. Rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga, kuri neleidžia formuotis nuomonei, kad bylose, kurių aplinkybės yra tapačios arba panašios, teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

Teismų praktika daugumoje analogiškų baudžiamųjų bylų rodo, kad teismai netgi už daug kartų didesnės vertės kontrabandinių prekių įvežimą į Lietuvos Respubliką arba už panašaus pavojingumo nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 ² str. 1 d., kaltininkams paprastai skiria bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, t. y. alternatyvią sankcijoje numatytą bausmę – baudą (kasacinės bylos Nr. 2K-413/2011, 2K- 378/2011, 2K-565/2010, 2K-653/2010, 2K-303/2009, 2K-650/2007).

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tas pats Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-106-2011 tokia pačia, t. y. realia laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, nuteisė asmenį, kuris į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu įvežė 3653087 Lt vertės cigarečių, nors akivaizdu, kad šiuo atveju ir skundžiamame nuosprendyje nustatytos veikos pavojingumo laipsnis ir potencialios žalos dydis skiriasi beveik 100 kartų.

Todėl negali būti pripažinta teisėta teismų praktika (šiuo atveju skundžiamas nuosprendis) kada už 37992 Lt vertės kontrabandinių cigarečių įvežimą į Lietuvos Respubliką ir už pareigūno papirkimą, nesant jokių padarytų nusikaltimų bei kaltininko asmenybės padidintą pavojingumą rodančių aplinkybių, šias veikas padariusiam asmeniui yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK 41 str. 2 d. ir 54 str. 2 d. normų taikymo.

M. L. pagal BK 199 str. 1 d. skirtina bauda, savo dydžiu viršijanti BK 47 str. 3 d. nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį, o pagal BK 227 str. 2 d. – skundžiamame nuosprendyje nustatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Kolegijos nuomone, visuma jau aptartų aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, taikydamas BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pagal BK 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. paskirtas bausmes teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. BK 63 str. 1 ir 9 d. pagrindu, šią bausmę apėmimo būdu subendrino su 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, t. y. prie jau subendrintos bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. faktiškai pridėjo šešių mėnesių laisvės atėmimo, nors paminėtu (2009 m. liepos 23 d.) nuosprendžiu M. L. paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Todėl nuosprendis keistinas ir šioje dalyje.

Nuteistasis T. P. nuosprendį ginčija tik dėl bausmės dydžio.

T. P. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK199 str. 1 d. Nuteistas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. P. bausmę, BK 54 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir kitas bausmės dydžiui reikšmės turinčias aplinkybes, kurios yra nurodytos apeliaciniame skunde.

Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo sunkią turtinę padėtį. Noras pasipelnyti iš nusikalstomos veikos su tokia padėtimi negali būti tapatinamas.

Iš tiesų, T. P. vaidmuo nusikalstomos veikos padaryme nebuvo pagrindinis. Tačiau jis nebuvo ir antraeilis. Byloje nustatyta, kad apeliantas kartu su kitais organizuotos grupės nariais perėmė iš Rusijos Federacijos atplukdytas cigaretes ir pakrovė jas į E. L. vairuojamą automobilį. Taigi, jis betarpiškai realizavo dalį kontrabandos objektyviosios pusės požymių ir buvo aktyvesnis organizuotos grupės narys, lyginant su kitais šios grupes nariais, kurie tik stebėjo aplinką ir saugojo kitus bendrininkus. Todėl didesnės, nei kai kuriems kitiems bendrininkams, baudos paskyrimas T.P., šiuo atveju, nepažeidžia teisingumo ir bausmių individualizavimo principų.

T. P. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta bauda yra savo dydžiu mažesnė už šios bausmės rūšies vidurkį, numatytą BK 47 str. 3 d. 4 p. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai perbrėžta.

Todėl tenkinti T. P. apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde savo kaltės pagal BK 199 str. 1 d. ir 225 str. 1 d. neginčija. Tačiau, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK bendrosios ir specialiosios normos konkurencijos įveikimo taisykles, nepagrįstai jį nuteisė už piktnaudžiavimą tarnyba.

Su šiais skundo argumentais sutikti negalima.

Pagal BK 228 str. 1 d. dispoziciją, piktnaudžiavimu laikomas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

BK 228 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Tokiu būdu, jau pačiame įstatyme suformuluota nuostata, numatanti veikos kvalifikavimą pagal normų konkurencijos įveikimo taisykles.

Nekyla abejonių, kad BK 228 str. sudėtis yra bendra BK XXXIII skyriuje įtvirtintų tyčinių nusikalstamų veikų, tarp jų ir kyšininkavimo, sudėčių atžvilgiu. Todėl pagal bendrosios ir specialiosios normų įveikimo taisykles veika turi būti kvalifikuojama tik pagal straipsnį, numatantį specialiąją sudėtį (šiuo atveju - tik pagal BK 225 str.), taikyti BK 228 str. ir kurį nors kitą BK XXXIII skyriaus straipsnį galima tik tuo atveju, kai kaltininko veikos sudaro realiąją sutaptį.

Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo kelis kartus padaro veiką, numatytą viename BK straipsnyje, ar per tam tikrą laiko tarpą padaro kelias veikas, numatytas skirtingose BK straipsniuose. Visais atvejais tarp tų veikų turi būti bent nedidelis laiko tarpas, leidžiantis spręsti, kad tai kelios veikos, o ne vienos veikos tęsinys.

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, G. J., piktnaudžiaudamas tarnyba, nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. birželio 2 d. išsiuntė ne mažiau kaip 84 užšifruotus trumpuosius pranešimus (SMS žinutes) M. L. apie pasienio sargybų išsidėstymą. Už šios informacijos suteikimą ne mažiau kaip per 5 kartus – paskutinį kartą 2008 m. birželio 2 d., apie 15 val., iš M. L. priėmė 1900 Lt kyšį.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių taip pat matyti, kad G. J., esant išankstiniam susitarimui su M. L., piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas materialinio atlygio – kyšio, ir jį gavo. Visi šie tęstiniai veiksmai padaryti tuo pačiu laikotarpiu – nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. birželio 2 d.

Iš to seka, kad nors G. J. atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, esant bendram sumanymui gauti kyšį. Šiuo atveju, piktnaudžiavimas tarnyba nebuvo savitikslis dalykas, o sąlyga pasiekti konkretų jau paminėtą tikslą.

Tokiu būdu, piktnaudžiavimas tarnyba ir kyšio priėmimas padaryti nesant realiosios šių veikų sudėties sutapties. Todėl apelianto veika gali būti kvalifikuojama tik pagal specialiąją normą – BK 225 str. 2 d.

Tačiau apeliantas neatkreipė dėmesio į tai, kad pirmosios instancijos teismas būtent taip ir kvalifikavo nuteistojo veiksmus, nors tokio savo sprendimo plačiau nemotyvavo.

Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies seka, kad pirmosios instancijos teismas nuteisimą už piktnaudžiavimą tarnyba susiejo ne su kyšio priėmimu, bet su kito nusikaltimo – kontrabandos, padarymu. Šis nusikaltimas (kontrabanda) nepriskiriamas nusikaltimams valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams. Paminėtos nusikalstamos veikos pagal teismo nustatytas aplinkybes buvo padarytos skirtingu laiku ir ne tais pačiais veiksmais. Todėl G. J. nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. realiąją, o ne idealiąją sutaptį, yra teisėtas ir pagrįstas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-70/2007).

Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo nėra pagrįsti.

Skirdamas nuteistajam G. J. bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, tarp jų ir nurodytas apeliaciniame skunde.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, G. J. vaidmuo kontrabandos padaryme nebuvo antraeilis. Byloje nustatyta, kad būtent nuteistojo piktnaudžiavimas tarnyba (pranešinėjimas apie pasienio sargybų išsidėstymą) ir buvo sąlyga kitiems nuteistiesiems padaryti kontrabandą. Akivaizdu, kad be G. J. pagalbos šio nusikaltimo padarymas būtų apsunkintas arba iš viso neįmanomas.

Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad nuteistasis nuosprendį bausmių dydžio dalyje ginčija tik apeliuodamas į bausmę, paskirtą pagal BK 199 str. 1 d.

Kolegija daro išvadą, kad 100 MGL dydžio bauda už sunkaus nusikaltimo padarymą atitinka padarytos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Ši bauda yra mažesnė nei BK 47 str. 3 d. 4 p. numatytas tokios bausmės vidurkis, todėl netgi įvertinus nuteistojo turtinę ir šeimyninę padėtį, nėra aiškiai per griežta.

Todėl tenkinti nuteistojo G. J. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti.

M. L. nuteistam pagal BK 199 str. 1 d. paskirti 250 MGL (32500 Lt) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. L. paskirtų bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu pagal BK 199 str. 1 d. paskirtą bausmę ir bausmes, paskirtas apskųstu nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d. bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir 150 MGL (19500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 75 str., M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir M. L. nedelsiant iš suėmimo vietos paleisti.

Vadovaujantis BK 66 str., M. L. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2008 m. birželio 19 d. ir nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d. išbūtą laiką.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų G. J. ir T. P. apeliacinius skundus atmesti.