Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) “ direktorei, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (nuostatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. R. D. ir Institucijos atstovas pateikė sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant teismo posėdyje. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. D. nuo 2015 m. vasario 5 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė (direktorė) (b. l. 7-13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

R. D. teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad bendrovės veikla buvo sustabdyta, todėl metinės veiklos balansas ir nebuvo perduotas registrui. Šiuo metu ši klaida ištaisyta – balansas perduotas Registrų centrui.

R. D. paaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ji kaltės, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neginčija ir ją pripažįsta. Be R. D. prisipažinimo, jos kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta ir kitais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-5), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad R. D. nuo 2015 m. vasario 5 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė (direktorė), o 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui (b. l. 7-13), VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinių ataskaitų rinkinių sąrašu, iš kurio matyti, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir 2019 m. pateikti 2020 m. gruodžio 30 d., kita bylos medžiaga.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau iki 2020 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla buvo sustabdyta 2017 m. kovo 1 d. akcininkės R. Š. sprendimu, o Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu bendrovė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, nepašalino pareigos teikti metinių finansinių ataskaitų dokumentų, nes įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Be to, būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Surinkti įrodymai patvirtina, to neginčija ir R. D., kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadove, nustatytu terminu bendrovės metinių (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė registrų tvarkytojui.

Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020). Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad ji galėjo sąžiningai klysti, manydama, jog sustabdžius bendrovės veiklą ir VMI priėmus sprendimus bendrovę laikinai atleisti nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, ji neturi pareigos teikti ir finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad R. D. veikė ne tyčia, o neatsargiai, esant nerūpestingumui, kadangi ji nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (daugiau nei penkerius metus būdama bendrovės vadove ir kasmet teikdama finansinius dokumentus), galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad R. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadove, įstatymais nustatytą pareigą dėl neatsargumo vykdė netinkamai, nustatytu terminu bendrovės metiniai (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui, todėl R. D. skirtina administracinė nuobauda.

R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis, 36 straipsnis).

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – nusižengimas formalus, padarytas dėl neatsargumo, neteisingai įvertinus susidariusią situaciją, bendrovės veikla buvo sustabdyta, todėl tikslo nuslėpti bendrovės finansinę būklę, veiklos rezultatus nebuvo, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir 2019 m., nors ir pavėluotai, bet buvo pateikti 2020 m. gruodžio 30 d., į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų, kad R. D. turi galiojančių nuobaudų nėra, inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, kaltę iš esmės pripažino, dirba, kitų neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. D. paskyrus ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20126717295, įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 2 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.