Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-419-653/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2S-419-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07463-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
Trečiasis asmuo
L. M., D. M., Ž. M.
Kategorijos
  • 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-419-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07463-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 113.10;113.6.1.1.;122.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-13745-863/2013 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ir tretiesiems asmenims L. M., D. M., Ž. M. dėl skolos, materialinių ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos 4492,20 Lt skolos, 159,98 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad jis tiekia šilumos energiją, karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis A. M., mirusiam 2008-02-09, ir UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“. Ieškovas nurodė, kad mirusiojo A. M. palikimo niekas nepriėmė, todėl laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-01-31 susidariusį įsiskolinimą – 4.492,20 Lt turi padengti Lietuvos valstybė.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. 2009 m. lapkričio mėn., Vilniaus apskrities VMI gavo duomenis apie paveldėtiną A. M. turtą ir pradėjo veiksmus dėl šio turto paveldėjimo valstybės vardu. L. M. 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus apskrities VMI pateikė paaiškinimą, jog ji ketina imtis veiksmų palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sustabdė paveldėjimo veiksmus valstybės vardu.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą sustabdė iki paaiškės mirusiojo A. M. paveldėtojai. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją informuoti teismą apie aplinkybių, dėl kurių byla sustabdyta, išnykimą.

Išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, teismas nustatė, jog 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjams – tretiesiems asmenimis L. M., D. M. ir Ž. M. teismas atnaujino praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po A. M. mirties priimti, tačiau pastarieji į notarą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla dėl A. M. palikimo priėmimo nėra užvesta. Apie šias aplinkybes Valstybinė mokesčių inspekcija informuota nebuvo, teismo posėdžio metu inspekcijos atstovė teismui nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija ketina kreiptis į notarą dėl A. M. palikimo perėjimo valstybei.

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2005) yra nurodyta, jog tam, kad valstybės paveldėtas turtas būtų įtrauktas į apskaitą ir priimtas, turi būti atliktos procedūros, numatytos LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse. Nagrinėjamu atveju šios procedūros nebuvo atliktos, todėl priimant sprendimą paaiškėjo būtinybė nustatyti kas priėmė/ priims A. M. palikimą. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija ketina kreiptis dėl A. M. palikimo perėjimo valstybei, tačiau šiuo metu palikimas dar nėra priimtas, todėl atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės dėl būtinybės nustatyti ginčo buto paveldėtojus, remiantis CPK 163 str. 1 p. teismas bylą stabdė iki paaiškės mirusiojo A. M. turto paveldėtojai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą (b.l.168-169), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog po A. M. mirties niekas iš įstatyminių paveldėtojų nesikreipė į notarų biurą, dėl atsiradusio palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nepradėta. Vilniaus AVMI, 2009 m. lapkričio mėnesį gavo duomenis apie paveldėtiną A. M. turtą ir pradėjo veiksmus dėl šio turto paveldėjimo valstybės vardu. L. M. 2010-01-22 Vilniaus AVMI pateikė paaiškinimą, jog ji ketina imtis veiksmų palikimui priimti. Atsižvelgiant į šį paaiškinimą, Vilniaus AVMI sustabdė turto paveldėjimo veiksmus valstybės vardu iki 2010-05-05. Pareiškėjai L. M., D. M. ir Ž. M. pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pareiškimą dėl termino atnaujino mirusio sutuoktinio A. M. palikimui priimti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2010-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7808-141/2010 patenkinus pareiškėjų reikalavimą ir atnaujinus praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, Vilniaus AVMI nutraukė A. M. turto paveldėjimo veiksmus.

Ieškovas teigia, kad po minėtos nutarties tretieji asmenys palikimo nepriėmė (įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu negautas nei vienas mokėjimas), tačiau nepateikė pažymos iš notarų biuro, ar įpėdiniai L. M., D. M. ir Ž. M., kuriems teismas atnaujino terminą palikimui priimti, nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Šios aplinkybės patvirtina, jog ne valstybė, atstovaujama VMI prie FM, o L. M., D. M. ir Ž. M., yra A. M. paveldimo turto ir teisių perėmėjai, o valstybė, atstovaujama VMI prie FM nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir pareiga atsiskaityti už šildymą ir karšto vandens tiekimą butui, esančiam, (duomenys neskelbtini), valstybei, atstovaujamai VMI prie FM negali pereiti.

Nesutinka su teismo argumentu, jog VMI nurodė ketinanti kreiptis į notarą dėl A. M. palikimo perėjimo valstybei. Priešingai, L. M. kartu su pirmos eilės įstatyminiais paveldėtojais D. M. ir Ž. M., atsiradusį palikimą po sutuoktinio ir tėvo A. M. 2008 m. vasario 9 d. mirties priėmė faktinio valdymo pagrindu (CK 5.50 str. 2 d.). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą valia nėra išreiškiama oficialia forma, tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais.

Iš Gyventojų registro CDB pažymos matyti, jog A. M. pirmos eilės įpėdiniai – duktė, sūnus bei sutuoktinė deklaravo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimas už karšto vandens tiekimą butui minėtu adresu susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. todėl daro išvadą, kad L. M. kartu su pirmos eilės įstatyminiais paveldėtojais dukterimi ir sūnumi, atsiradusį palikimą po sutuoktinio ir tėvo A. M. 2008-02-09 mirties priėmė faktinio valdymo pagrindu. Šie asmenys yra mirusiojo A. M. materialinių subjektinių teisių perėmėjai, todėl jiems turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo.

Pažymi, kad atsakovas tik 2013-09-02 gavo antstolės I. K. 2013-08-29 raštą Nr. 0139/08/04407, kuriame nurodoma, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-10-17 civilinėje byloje Nr. 2-9296-535/2008 priteisė iš L. M. 2.970,48 Lt įsiskolinimą, už komunalines paslaugas teiktas butui, (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus energija“ naudai, tuo patvirtindamas, kad mirusiojo palikimą ji priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl VMI prie FM neturi teisinio pagrindo tęsti veiksmų dėl mirusiojo turto paveldėjimo valstybės vardu. Šis teismo sprendimas nustatė prejudicinę galią turinti faktą, kad L. M. paveldėjimo tvarka perėjo iš prievolinių santykių išplaukiančios palikėjo teisės ir pareigos. Vadinasi, L. M., atsiradusį palikimą po sutuoktinio A. M. 2008-02-09 mirties priėmė faktinio valdymo pagrindu. Šis raštas yra naujas įrodymas, kuris atsakovui 2013-09-04 įvykusio posėdžio metu nebuvo žinomas, todėl jo nebuvo galimybės pateikti pirmos instancijos teismui. LR CPK 199 str., pagrindu prašo teismo prijungti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-17 civilinę bylą Nr. 2-9296-535/2008, tam, kad teismas įvertintų visus su skolos priteisimu iš L. M. susijusius dokumentus ir aplinkybes.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.176-180). Nurodo, jog notarų biure A. M. turto paveldėjimo byla nepradėta, Testamentų registre nėra įrašų. Įsiskolinimo pagal ieškinį laikotarpis nuo 2011-07-01 iki 2013-01-31, mokėjimų nėra gauta. 2013-04-15 el. laišku pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB „Naujininkų ūkis” atsakė, kad nėra gavęs jokio mokėjimo. Informatikos ir ryšių departamentas prie LR VRM teismui pateikė duomenis dėl trečiųjų asmenų teistumo, iš kurių matyti, kad įsiskolinimo pagal ieškinį laikotarpiu Ž. M. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tai patvirtina, kad jis butu nesinaudojo, faktiškai jo nevaldė. Ieškovas pateikė 2013-08-30 aktą su nuotraukomis, kad apsilankymo metu 2013 m. balandį, birželį, rugpjūtį ieškovo atstovo niekas neįsileido į butą, atsižvelgiant į kaimynų paaiškinimus, tikėtina, kad butas yra tuščias.

Tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-7808-141/2010 pagal pareiškėjų M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas 2010-10-18 nutartimi atnaujino 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, nors atsakovas nesutiko su pareiškėjų reikalavimu, siekė pats priimti palikimą valstybės vardu. M. palikimo nepriėmė, tai patvirtina 2013-06-12 Testamentų registro išrašas bei 2013-06-19 Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro S. S. atsakymas Nr. 248. Antstolė I. K. 2013-06-11 pažymoje nurodė, kad apeliantei išsiųstas pranešimas dėl palikimo perėjimo valstybei, o L. M. gyv. vieta nežinoma. Apeliantas nurodo, kad gavęs L. M. prašymą, sustabdė pradėtus paveldėjimo veiksmus valstybės vardu iki 2010-05-05. M. minėtu elgesiu konstatavo savo valią, kad nepriima palikimo, todėl apeliantas nepagrįstai vengia gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Valstybė neturi teisės atsisakyti priimti palikimą (CK 5.2 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas 2011-03-14 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-108/2011 nurodė, kad palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Atsakovui nuosavybės teisė į butą atsirado nuo palikėjo A. M. mirties 2008-02-09, o įsiskolinimo susidarymo laikotarpis pagal ieškinį yra nuo 2011-07-01. Šis įsiskolinimas yra naujojo turto savininko, o ne palikėjo, skola, nes mirus asmeniui jo skolos nebegali didėti (CK 2.2 str. 1 d.), CK 5.62 str. 3 d. nuostata netaikoma (atsakovės atsakomybė neribojama turto verte), nes valstybė atsako turto savininkė (CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str., 1.71 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str.).

Nors apeliantas teikia antstolės I. K. 2013-08-29 raštą Nr. 0139/08/04407, kaip naują įrodymą, tačiau 2013-09-02 gavus antstolės raštą, jo turinys buvo žinomas 2013-09-04 posėdyje vykusiame bylos nagrinėjime. Be to, ieškovas 2013-06-20 pateikė į bylą antstolės I. K. 2013-06-11 pažymą, jog antstolė kreipėsi į apeliantą dėl palikimo perėjimo valstybei. Ieškovas neneigė įsiskolinimo už ankstesnį laikotarpį priteisimo iš A. M. (jam gyvam esant), L. M., tęsiant išieškojimą. Pažymi, jog NTR išrašas patvirtina, kad viešame registre nuo 2005-10-04 yra įrašas, jog butas areštuotas antstolio V. S. ir šis areštas kreditoriaus UAB “Vilniaus energija” naudai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla CPK 163 str. 1 p. pagrindu iki paaiškės mirusiojo A. M. turto paveldėtojai teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apelianto teigimu, L. M. kartu su pirmos eilės įstatyminiais paveldėtojais D. M. ir Ž. M., atsiradusį palikimą po sutuoktinio ir tėvo A. M. 2008 m. vasario 9 d. mirties priėmė faktinio valdymo pagrindu (CK 5.50 str. 2 d.), tai pagrindžia antstolės I. K. 2013-08-29 raštą Nr. 0139/08/04407, kuriame nurodoma, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-10-17 civilinėje byloje Nr. 2-9296-535/2008 priteisė iš L. M. 2.970,48 Lt įsiskolinimą, už komunalines paslaugas teiktas butui, (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus energija“ naudai, tuo patvirtindamas, kad mirusiojo palikimą ji priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl VMI prie FM neturi teisinio pagrindo tęsti veiksmų dėl mirusiojo turto paveldėjimo valstybės vardu.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

Iš skundžiamosios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas civilinę bylą sustabdė CPK 163 str. 1 p. numatytu pagrindu, tai yra privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu. CPK 163 str. 1 p. numatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas.

A. M. mirė 2008-02-09, o ieškinį ieškovas pateikė teismui 2013-03-04, tai yra mirusysis A. M., šioje byloje negalėjo būti ir nebuvo bylos šalis nuo pat jos iškėlimo momento. Apeliacinės instancijos teismas , atsižvelgdamas į tai, jog aptariamas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas gali atsirasti tuo atveju, kada bylos proceso metu miršta fizinis asmuo, kuris buvo tos bylos šalis, jog A. M. niekada nebuvo civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, šalis, konstatuoja, kad nebuvo teisinio pagrindo privalomai stabdyti civilinę bylą taikant CPK 163 str. 1 p. Tokią praktiką vysto ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1329/2012).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, kad ieškovas, ieškinyje formuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą bei tokiu būdu nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą jam priteisti skolą už suteiktą energiją. Savo reikalavimą ieškovas nukreipė atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Atsakovas, nesutikdamas su tuo, jog jam ieškinys yra pareikštas kaip mirusiojo A. M. įpėdiniui, galėtų šia aplinkybe remtis kaip savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu, tačiau tai nesudaro būtinumo stabdyti bylą tuo pagrindu, kuris nurodytas skundžiamoje nutartyje.

Sprendžiant dėl bylos sustabdymo, atkreiptinas dėmesys ir į trečiųjų asmenų elgesį: 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjams – tretiesiems asmenimis L. M., D. M. ir Ž. M. teismas atnaujino praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po A. M. mirties priimti, tačiau pastarieji į notarą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla dėl A. M. palikimo priėmimo nėra užvesta (b.l.106;187). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2011-07-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos L. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. M., Ž. M., kuriuo pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. mirties 2008-02-09 ji faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos L. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas, pareiškėjai neatvykus į teismo posėdį (CPK 296 str. 1 d. 6 p.).

Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad iki šiol, jau suėjus įstatyme numatytam terminui palikimui priimti, nei valstybę atstovaujanti VMI prie LR FM, nei kiti galimi įpėdiniai nesiima jokių veiksmų išviešinti palikimo priėmimo faktą ar atlikti kitas būtinas procedūras paveldėtam turtui perimti.

Esant tokiai situacijai bylos nagrinėjimo sustabdymas neapibrėžtam laiko tarpui, kuris priklausytų tik nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų valinių veiksmų, yra ne tik nepagrįstas, bet ir netikslingas. Dėl to šiuo atveju kilęs klausimas dėl atsakovo tinkamumo turi būti išspręstas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama teismo nutartis panaikinama, nenustačius šioje byloje CPK 163 str. 1 p. pagrindų, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą Nr. 2-13745-863/2013 pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Jelena Šiškina