- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2-1329/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. P., G. P., J. V., M. P.
- Kategorijos
- 113.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3420-232/2012, kuria sustabdyta byla iki paaiškės mirusio A. P. teisių perėmėjai (paveldėtojai), pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams A. P., G. P., J. V., M. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. V., M. P., A. P. ir G. P. (A. P. įpėdiniams pagal įstatymą), prašydama priteisti ½ dalį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2008 m. vasario 20 d., nutraukdama santuoką ieškovė su A. P. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ši sutartis buvo patvirtina 2008 m. vasario 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu. Šalių susitarimu buvo nustatyta santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo tvarka. 2011 m. rugsėjo 17 d. A. P. mirė ir tik po jo mirties ieškovė sužinojo, kad nutraukiant santuoką buvo padalytas ne visas jai ir A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas. Gyvenant santuokoje A. P. iš bendrų sutuoktinių lėšų pastatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus.
Atsakovai J. V. ir M. P. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-8058-232/2012 iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1868-431/2011, iškeltoje pagal G. M. (P.) ieškinį atsakovui A. P. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nuo 2009 m. kovo 20 d. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1868-431/2011, iškelta pagal atsakovų J. V. ir M. P. mamos G. M. ieškinį A. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Šioje civilinėje byloje į dalytino atsakovų tėvų santuokinio turto balansą yra įtraukti ir pastatai, todėl byloje sprendžiamas ir nuosavybės teisės į pastatus klausimas. Patikslintu ieškiniu atsakovų motina reikalauja padalyti jos ir atsakovų tėvo A. P. santuokos, sudarytos 1974 m. rugsėjo 18 d. ir nutrauktos 1996 m. rugsėjo 5 d., metu įgytą turtą, paliekant G. M. asmeninės nuosavybės teise ginčo pastatus. Jei ginčo pastatai būtų pripažinti asmenine atsakovų motinos nuosavybe, šioje civilinėje byloje tėvo antrosios sutuoktinės J. P. keliamas reikalavimas būtų laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovai savo prašymą stabdyti bylą grindė CPK 163 straipsnio 3 punktu.
Atsiliepimas
Ieškovė J. P. atsiliepimu prašė netenkinti atsakovų prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Nurodė, kad ginčo pastatai buvo pastatyti ieškovės ir A. P. santuokos metu iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų, todėl kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai nesukeltų teisinių pasekmių šio proceso dalyviams, nes tarp bylų nėra jokio prejudicinio ryšio. Šioje byloje teismui yra žinomos visos aplinkybės, reikalingos bylai išnagrinėti iš esmės, ir nėra būtina nustatyti jokių papildomų faktų. Byloje teismui pateikti visi rašytiniai įrodymai, reikalingi bylai išnagrinėti iš esmės. Be to, greitas bylos išnagrinėjimas turi ypatingą reikšmę ieškovės turtiniams interesams.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-3420-232/12 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams A. P., G. P., J. V., M. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, iki paaiškės mirusio A. P. teisių perėmėjai (paveldėtojai) ir teismui bus pateikti įrodymai apie paveldėtojus (palikimą priėmusius įpėdinius). Teismas nustatė, jog ieškiniu prašoma priteisti ieškovei J. P. ½ dalį santuokos su A. P. metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), jog ieškinyje ieškovė nurodė bei pateikė rašytinius įrodymus – A. P. mirties liudijimą, patvirtinantį A. P. mirties faktą 2011 m. rugsėjo 17 d., jog ieškinį ieškovė reiškia A. P. įpėdiniams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po A. P. mirties paveldėjimą yra priėmę būtent ieškinyje nurodyti atsakovai, sprendė, jog yra pagrindas stabdyti bylą, kol paaiškės A. P. teisių perėmėjai (paveldėtojai) ir teismui bus pateikti įrodymai apie paveldėtojus. Teismas taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, įskaitant ir ginčo pastatus, kad minėta byla yra sustabdyta, todėl išnykus bylų sustabdymo pagrindams, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), bus sprendžiamas klausimas dėl šių bylų sujungimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė J. P. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
A. P. teisių perėmėjai yra aiškūs, o rašytiniai įrodymai apie paveldėtojus negali būti pateikti į bylą dėl objektyvių priežasčių, todėl bylos sustabdymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis įstatymo reikalavimams. Atsakovai įgijo teises į palikimą nuo palikimo atsiradimo momento, tai yra nuo A. P. mirties momento. Būtent tada įvyko universalus A. P. teisių perėmimas ir atsakovai įgijo įstatymo numatytas iš to kylančias teises ir pareigas. Paveldėjimo teisės liudijimo neturėjimas dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių, priežasčių ir negalėjimas pateikti šio liudijimo teismui negali būti prielaida sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu paneigti teismo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą. Trakų rajono apylinkės teisme yra iškelta paveldėjimo byla dėl A. P., mirusio 2011 m. rugsėjo 17 d., turto apyrašo sudarymo. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimo konstatuota, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. V., M. P., A. P. ir G. P. yra palikėjo A. P. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Nei viename teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakovai neginčija to, kad nėra A. P. įpėdiniai pagal įstatymą. Civilinės bylos Nr. 2-1868-431/2011 ir Nr. 2-3420-232/2012 neturi būti sujungiamos, nes tarp bylų nėra jokio prejudicinio ryšio. Šioje byloje teismui yra žinomos visos aplinkybės, reikalingos bylos nagrinėjimui iš esmės, o civilinių bylų sujungimas prieštarautų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas M. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylos nagrinėjimą, nes šiuo atveju konstatuotinas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas, įtvirtintas CPK 163 straipsnio 3 punkte. Kreditorius, reikšdamas reikalavimą, be kita ko, turi įrodyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog atsakovais procesiniame kreipimesi nurodyti asmenys yra de facto palikimą priėmę įpėdiniai. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai yra priėmę palikimą ir yra tinkami atsakovai byloje. Teismas, neturėdamas jokių duomenų apie tai, ar priimtas palikimas ir kas jį priėmė, teisėtai ir pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės A. P. įpėdiniai ir teismui bus pateikti įrodymai apie palikimą priėmusius įpėdinius. Ieškovė yra dviejų galimų paveldėtojų – A. P. ir G. P. įstatyminė atstovė, todėl galėjo teismui pateikti dokumentus, įrodančius, kad A. P. ir G. P. yra priėmę palikimą. Ieškovė galimai piktnaudžiauja teise į apeliaciją, nes po nutarties gavimo galėjo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti sustabdytą civilinę bylą, kartu pateikdama Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, tačiau ieškovė galimai siekė užkirsti galimybę civilinę bylą sujungti su kita civiline byla Nr. 2-1868-431/2011, ir nesąžiningai pateikė atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-3420-232/2012 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams A. P., G. P., J. V., M. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, iki paaiškės mirusio A. P. teisių perėmėjai (paveldėtojai) ir teismui bus pateikti įrodymai apie paveldėtojus (palikimą priėmusius įpėdinius), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Aptariamą klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nebuvo būtinumo stabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
Iš skundžiamosios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu. CPK 163 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. A. P. mirė 2011 m. rugsėjo 17 d., o ieškinį ieškovė pateikė teismui 2011 m. gruodžio 27 d., tai yra mirusysis A. P., buvęs ieškovės J. P. sutuoktinis, šioje byloje negalėjo būti ir nebuvo bylos šalis nuo pat jos iškėlimo momento. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog aptariamas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas gali atsirasti tuo atveju, kada bylos proceso metu miršta fizinis asmuo, kuris buvo tos bylos šalis, jog A. P. niekada nebuvo civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovės J. P. ieškinį, šalis, konstatuoja, kad nebuvo teisinio pagrindo privalomai stabdyti civilinę bylą taikant CPK 163 straipsnio 1 punktą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad ieškovas, ieškinyje formuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą bei tokiu būdu nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą jai priteisti ½ dalį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą ieškovė nukreipė atsakovams A. P., G. P., J. V., M. P. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovais byloje nurodyti asmenys būtų prieštaravę tam, jog jie yra mirusiojo A. P. įpėdiniai. Atsakovai, nesutikdami su tuo, jog jiems ieškinys yra pareikštas kaip mirusiojo A. P. įpėdiniams, faktiškai nebūdami įpėdiniais galėtų šia aplinkybe remtis kaip savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu, tačiau tai jokiu būdu nesudaro būtinumo stabdyti bylą tuo pagrindu, kuris nurodytas skundžiamoje nutartyje. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, iš kurios matyti, kad A. P. mirė 2011 m. rugsėjo 17 d., kad J. V., M. P., A. P. ir G. P. yra palikėjo A. P. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą.
Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, tik nurodė, jog civilinė byla pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo (įskaitant ginčo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)) yra sustabdyta, todėl išnykus bylų sustabdymo pagrindams būtų sprendžiamas klausimas dėl šių bylų sujungimo. Atsižvelgiant į tai, jog bylos sustabdymo klausimo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama teismo nutartis panaikinama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį dėl civilinės bylos Nr. 2-3420-232/2012 sustabdymo.