- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- II-319-1197/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01082-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Pažeidėjas
- A. N.
- Kategorijos
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
- 18.14Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga (ANK 493 str.)
- 19.12Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.13Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, viešąsias paslaugas teikiančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507–508 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. N. (toliau – ir Pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14571-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23218960930).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Institucijos 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14571-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 2 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 507¹ straipsnio 1 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., 15 val., (duomenys neskelbtini), A. N., būdamas neblaivus (girtumą atsisakė nustatyti, girtumas nustatytas pagal akivaizdžius fiziologinius požymius – iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, svirduliavo į šonus), iškvietė greitosios pagalbos medikus, žinant, kad pagalba nereikalinga. Viešojoje vietoje, namo laiptinėje ir ligoninės kieme, keikėsi necenzūriniais žodžiais, o taip pat necenzūriniais žodžiais ir gestais įžeidinėjo policijos pareigūnus ir medikus, taip žemindamas jų garbę ir orumą. Taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ar pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą.
2. Skundžiamu nutarimu A. N. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, 493 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 507¹ straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį atitinkamai paskirtos tokios administracinės nuobaudos – 230 eurų (dviejų šimtų trisdešimties eurų), 2000 eurų (dviejų tūkstančių eurų), 130 eurų (vieno šimto trisdešimties eurų), 290 eurų (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų), 130 eurų (vieno šimto trisdešimties eurų) baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda ? 2000 eurų (dviejų tūkstančių eurų) bauda.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. birželio 28 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas Pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
4. Pareiškėjas skundu prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka nei su administracinio nusižengimo protokolu, nei su Skundžiamu nutarimu. Protokolas surašytas be jokio bylos tyrimo ir dar po ilgo laiko nuo įvykio. O jokio bylos (ROIK: 23218960930) nagrinėjimo nebuvo. Jis mano, kad buvo pažeistos jo teisės. Savo skundą Pareiškėjas motyvavo remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje įtvirtinta, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis bylose surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
5. Teismo posėdžių metu A. N. parodė, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų viskas matyti, kaip policijos pareigūnai jį užpuola, kaip neteisėtai jam uždeda antrankius, neprisistato, pažymėjimų neparodo. Jie jį baudė už tai, kad jis keikėsi, tačiau jis nepasakė nei vieno lietuviško keiksmažodžio. Jo vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį, visi necenzūriniai žodžiai turi būti vartojami lietuvių kalba. Nesutinka, kad jis įžeidinėjo policininkus, kad lietuviškai keikėsi. To nebuvo. Atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė, jog gal ir kvietė greitąją pagalbą, tačiau dėl to, kad ji jam buvo tuo metu nereikalinga, įrodymų nėra. Jeigu ir buvo neblaivus, tai alkoholį vartojo savo namuose, jis turi teisę savo namuose išgerti. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau šioje byloje jis buvo surašytas be jo, bylos nagrinėjimo Institucijoje metu jis pareiškė nušalinimus, tačiau niekam tai nebuvo įdomu. Pareikalavo įvykio vaizdo įrašų, tačiau jam jų nepateikė. Protokole parašyta, kad pagal ANK 577 straipsnį, jis turi teisę turėti advokatą, tačiau jie jam jo nesuteikė, su bylos medžiaga nesupažindino, protokolas surašytas be jo. Tai yra tarnybinių dokumentų klastojimas. Pasak Pareiškėjo, kai vyksta bylos nagrinėjimas, turi būti daromas garso įrašas, tačiau jam pareikalavus garso įrašo, jis jam pateiktas nebuvo. Policijos pareigūnai tiesiog netinkamai atliko tyrimą. Jie pareiškė, kad jis melagingai iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kad jo balsą atpažino iš telefono, nors šiuolaikinėmis technologijomis galima lengvai telefonu pakeisti balsą. Tik ekspertas gali tai nustatyti. Pagal įstatymą asmuo privalo parodyti dokumentus tik karo atveju arba pasienio zonoje, o kitais atvejais jis neprivalo rodyti savo dokumentų. Jo manymu, jo net neįspėjo, kad daromas įrašas, o pagal įstatymą tai neteisėta. Atsiliepime viskas standartiškai parašyta. Institucija nieko neparašė apie administracinio nusižengimo protokolą, o tik apie nutarimą. Jo nuomone, vien protokolo surašymas yra dokumentų padirbinėjimas, nes jis surašytas be jo. Surašant Skundžiamą nutarimą jis dalyvavo, tačiau posėdžio garso įrašas jam pateiktas nebuvo. Teismo posėdžio metu išklausius skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, Pareiškėjas nurodė, kad tai ne jis skambino, gal balsas panašus į jo, tačiau ten buvo ne jis.
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
6. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašė Pareiškėjo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, A. N. skundas grindžiamas subjektyviais samprotavimais, nenurodant konkrečiai, kokios jo teisės buvo pažeistos, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. A. N. pateikus prašymą dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, 2024 m. gegužės 23 d. bylos nagrinėjimas vyko jam dalyvaujant viešajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 507¹ straipsnio 1 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo stadijoje A. N. teisės esmingai nebuvo suvaržytos ir (ar) pažeistos, todėl skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo naikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vien tai, kad Institucija administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nevertino taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir Skundžiamame nutarime padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, jog A. N. padarė 481 straipsnio 2 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 507¹ straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
7. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Vladislavas Butkevičius, atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad visi A. N. padaryti nusižengimai yra surašyti Informatikos ir ryšių departamento pažymoje, kurioje nurodyta, kad pagal ANK 481 straipsnį A. N. yra baustas. Policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad viešoje vietoje A. N. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, keiktis, buvo įspėtas, tačiau savo veiksmų nenutraukė, todėl šiais savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Toks jo pažeidimas buvo tęstinis, kadangi asmuo buvo sulaikytas bute, vedamas per kiemą link tarnybinio automobilio, vežant greitosios pagalbos automobiliu, jis nenustojo nei keiktis, nei įžeidinėti. Atvežtas prie ligoninės, kieme, bendraudamas su medikais, taip pat nenustojo nei keiktis, nei vartoti įžeidžiančių žodžių. Yra pakankamai sunku nustatyti kiekvieno žodžio laiką arba datą ir vietą, dėl to pareigūnai nurodo tai kaip pirminį faktą, kaip buvo pradžioje nurodyta data. Ne visuomet teisėjai pageidauja, kad keiksmažodžiai atsirastų kaltinime. Vaizdo ir garso įrašuose jie paliekami, todėl aišku, kad jie iš tikrųjų buvo vartojami. Pareiškėjas, bendraudamas su medicinos personalu, jų akivaizdoje keikėsi ir juos įžeidinėjo, o policijos pareigūnai turi ginti viešąjį interesą, todėl nustatyta, jog buvo pažeista medikų garbė ir orumas, nes toks žmogaus elgesys parodo, jog jis medikų nelaiko žmonėmis, juos įžeidinėja. Tyrimo metu paaiškėjo, kad viskas prasidėjo nuo skambučio, po to pareigūnai atvyko į vietą, po to buvo važiuojama į Operatyvaus valdymo skyrių. Iš esmės asmuo padarė vieną tęstinį nusižengimą – pirma jis paskambino, po to bendravo, po sulaikymo važiuodamas į komisariatą ir į ligoninę, iš ligoninės į komisariatą, jis nenustojo, darė tą patį veiksmą. Pareigūnas nustatė tą pirminį faktą, dėl ko viskas prasidėjo ir visą tęstinumą. A. N. yra žinomas policijos pareigūnams, jis nuolatos skambinėja ir trukdo. Policijos pareigūnai važiavo tam, kad užtikrintų viešąją tvarką, pagelbėtų greitosios pagalbos medikams. Pasižiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad bendraudamas su medikais, jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, keiktis, įžeidinėti juos. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, todėl buvo pagrindas panaudoti antrankius ir jį sulaikyti, pristatyti į komisariatą protokolui surašyti. Vienas iš protokolų buvo surašytas ženkliai anksčiau – 2024 m. sausio 12 d., bet kadangi jis nebuvo įteiktas, buvo perrašytas šis protokolas. Jeigu buvo surašytas tarnybinis pranešimas apie tai, kad buvo skambučiai, buvo įžeisti medikai ir pareigūnai, tuo labiau, kad kūno kamerų Operatyvaus valdymo skyrius neadministruoja, tai jie nesiima taip aklai pasitikėti tarnybiniu pranešimu ir iškart surašyti protokolą. Visa medžiaga tuomet keliauja į komisariatą tam, kad pareigūnas galėtų surinkti papildomus duomenis, nes turi būti atliktas tyrimas ir tik po to surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Asmuo paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pradėjo aiškinti, kad yra sumuštas asmuo, nenurodė kas sumušė, nenurodė ar jį sumušė, elgėsi neadekvačiai. Kai atvyko medikai, policijos pareigūnai, su kuriais jis nenorėjo bendrauti, buvo manoma, kad jis galimai ir bando nuslėpti tą nusikaltimą, kadangi jis pranešė, jog žmogus yra sumuštas ir kraujuotas, nurodė, kad medikams reikia tą asmenį apžiūrėti, bet pats neatidarė durų. Po ilgų įkalbinėjimų jis duris atidarė. Kadangi asmuo yra nelinkęs bendradarbiauti su policija, meluoja, piktybiškai vengia atsakomybės, tai ir priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, medikai pasakė, jog asmens elgesys yra neadekvatus ir jie veržiasi dėl sveikatos patikrinimo. Atsakydamas į Pareiškėjo klausimus, paaiškino, kad Bendrasis pagalbos centras pakviečia pagalbai policijos pareigūnus. Ne visada būna medikų pranešimas. Pareigūnas nepradėjo veržtis į butą, asmuo pats atidarė duris. Buvo tikslas įeiti į butą, kadangi buvo pranešimas apie padarytą nusikaltimą. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog policijos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą
8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-382-606/2018).
9. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, Pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą Skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nes jo atlikimo metu nebuvo išnaudotos visos galimos priemonės, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti galimai padarytų veikų aplinkybes ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Žemiau nurodytų trūkumų negali pašalinti skundą nagrinėjantis teismas, nes tam reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
10. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiame ANK straipsnyje numatyta pareiga įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
11. Administracinio nusižengimo protokolui keliami ANK 609 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).
12. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Už pakartotinai padarytą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą atsakomybė yra numatyta ANK 481 straipsnio 2 dalyje.
13. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
14. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Teismas atkreipia dėmesį, kad tam, jog kiltų administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte (Vilniaus apygardos 2019 m. balandžio 5 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. eAN2-177-891/2019).
15. Pagal ANK 507¹ straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia fizinio asmens, kuris pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus paslaugų gavėjui teikia socialines, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir (ar) kitas valstybės ar savivaldybių garantuojamas ir visuomenės nariams vienodai prieinamas paslaugas, garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.
16. Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal ANK 508 straipsnį, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti žodžiai ar atlikti veiksmai. Svarbus yra visų aplinkybių objektyvus įvertinimas – kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan.
17. Nagrinėjant Pareiškėjo skundą teisme nustatyta, kad 2024 m. kovo 20 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 57_ANR_P-361-2024 (ROIK: 23218960930) A. N. surašytas nesilaikant ANK 609 straipsnyje ir aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytų reikalavimų: 1) protokole Pareiškėjui formuluojamas kaltinimas dėl penkių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 2 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 507¹ straipsnio 1 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, tačiau nėra aiškiai ir tiksliai nurodyta, kokiais konkrečiais žodžiais, veiksmais, kada ir kur jis galimai padarė minėtus administracinius nusižengimus; 2) protokole nurodyta tik viena administracinio nusižengimo padarymo vieta ir laikas ((duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 27 d., 15:00 val.) neatitinka byloje esančių duomenų; 3) iš byloje esančios medžiagos (b. l. 46-49; 59, 60, 61, 62, 70, 71) matyti, kad nepristatęs vyras iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į Bendrąjį pagalbos centrą 2024 m. rugpjūčio 27 d. skambino keturis kartus (07:57 val., 09:02 val., 09:54 val., 09:55 val.), galimai melagingai pranešdamas apie padarytą nusikaltimą, sumuštą vyrą, tačiau protokole (b. l. 63-64), taip pat ir Skundžiamame nutarime nurodytas tik vienas administracinio nusižengimo laikas ir vieta – 2023 m. rugpjūčio 27 d., 15:00 val., (duomenys neskelbtini), nors Pareiškėjui inkriminuoti dar keturi administraciniai nusižengimai, kurie galimai padaryti skirtingų laiku, skirtingose vietose, skirtingų asmenų atžvilgiu ir net ne Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, o prie VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, esančios adresu Parko g. 21, Vilnius, Vilniaus m. sav., taip pat vežant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į minėtą ligoninę ir Vilniaus AVPK bei Vilniaus AVPK; 4) protokole ir Skundžiamame nutarime nėra išskirta, kur, kada, kokių asmenų atžvilgių buvo galimai padaryti nurodyti administraciniai nusižengimai, o kita bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės skiriasi nuo protokole bei Skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių, pvz., 2023 m. rugpjūčio 27 d. tyrėjo Ramūno Arlauskio tarnybiniame pranešime (b. l. 21) nurodyta, kad į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), jis su vyr. tyrėju T. Šostak atvyko 14:10 val., asmens neteisėti veiksmai vyko visą laikotarpį nuo atvykimo 14:10 val. iki jo pristatymo į policijos įstaigą 15:28 val., Pareiškėjas sulaikytas 15:00 val. Parko g. 21, Vilniuje, nors iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad antrankiai A. N. uždėti jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 5) galiausiai protokole aiškiai neaprašyti Pareiškėjui inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 2 dalyje, 507¹ straipsnyje ir 508 straipsnyje, požymiai: tiksliai nenurodyta, kur, kada, kokiais konkrečiais necenzūriniais žodžiais ar gestais Pareiškėjas siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kaip to reikalauja ANK 481 straipsnio 1 dalis; nenurodyta, kokios ligoninės kieme, kur, kokiu laiku, kokiais konkrečiais žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, kurių medikų garbę ir orumą galimai pažemino Pareiškėjas, kaip to reikalauja ANK 507¹ straipsnis; nenurodyta, kokiu laiku, kokiais konkrečiais žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, kurių policijos pareigūnų garbę ir orumą galimai pažemino Pareiškėjas, kaip to reikalauja ANK 508 straipsnis.
18. Administracinių nusižengimų teiseną sudaro keturios savarankiškos stadijos, susidedančios iš atskirų etapų: tyrimas, nagrinėjimas, apskundimas ir vykdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad apskundimas laikytinas neprivaloma, fakultatyvine administracinių nusižengimų teisenos stadija, kurios buvimas ar nebuvimas priklauso tik nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens valios. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad tokius teisės pažeidimus, kurie mūsų teisinėje sistemoje laikomi administraciniais nusižengimais, Europos Žmogaus Teisių Teismas traktuoja kaip kriminalines veikas, nepriklausomai nuo to, kokiai teisės šakai jas priskiria nacionalinis įstatymų leidėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu tam tikros įstatymų nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (administracinei, drausminei ar kitai) šios sankcijos priskiriamos ir kaip vadinamos įstatymuose, būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio, kurio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Europos Tarybos rekomendacijos Nr. R (91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 6 principas nustato, kad kiekvienam asmeniui, kuriam ketinama skirti administracinę nuobaudą, turi būti pranešta, kuo jis kaltinamas, jam turi būti skirta pakankamai laiko pasirengti bylai ir pranešta apie prieš jį turimų įrodymų esmę.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suformuluotas netinkamai ir neaiškiai, todėl buvo apsunkintos Pareiškėjo galimybės gintis. Nors Institucija Skundžiamame nutarime iš dalies ištaisė kai kuriuos šios nutarties 17 punkte nurodytus protokolo trūkumus, įvardindama konkrečius žodžius ir gestus, kuriais galbūt buvo pažeista neįvardintų policijos pareigūnų ir medikų garbė ir orumas, tačiau kiti esminiai trūkumai, nurodyti šios nutarties 17 punkte, liko neištaisyti. Be to, atliekant tyrimą nebuvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvas, gyvenantis kartu su Pareiškėju, dėl kurio galimo sumušimo buvo skambinta į Bendrąjį pagalbos centrą, taip pat neapklausta Pareiškėjo kaimynė, esą girdėjusi, kad Pareiškėjas muša savo tėvą, taip pat neapklausti GMO brigados 0836 medikai, kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą ir tiesiogiai bendravo su Pareiškėju, bei VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medikai ir policijos pareigūnai, dėl kurių galimo garbės ir orumo pažeminimo šioje byloje kaltinamas A. N. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, todėl inkriminuojant šį nusižengimą reikėtų aiškiai nurodyti, kada, kur, kokiais konkrečiais žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu buvo pažeminta konkrečių asmenų garbė ir orumas. Šalinant aukščiau nurodytus trūkumus reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai yra Institucijos, o ne teismo prerogatyva. Be to, kaip jau minėta, apskundimas laikytinas neprivaloma, fakultatyvine administracinių nusižengimų bylų teisenos stadija, o minėtos aplinkybės turėtų būti nustatytos ir papildomi tyrimo veiksmai atlikti administracinių nusižengimų bylų teisenos tyrimo stadijoje.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. N. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14571-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23218960930) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.