- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- eA-828-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00598-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. S-117 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. veiksmų“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. skundo prašymus iš naujo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis per Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS) pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą (registracijos Nr. 2020-09-07/22331-TA) dalyvauti viešame konkurse į Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Konkursas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, įvyko Departamento Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. posėdyje, o Tarnybos konkurso Komisijos nare buvo paskirta Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėja S. P. Po konkurso pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2020 m. gruodžio 18 d. skundu, prašydamas: 1) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl įvykusio konkurso; 2) išsireikalauti iš Departamento konkurso 2020 m. gruodžio 14 d. posėdžio garso ir vaizdo įrašą, jį peržiūrėti ir įvertinti; 3) paimti iš S. P. paaiškinimą; 4) įvertinti visą konkurso medžiagą; 5) atšaukti konkursą ir paskelbti iš naujo; 6) už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą S. P. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tarnyba 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. S-117 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. veiksmų“ (Raštas) atsisakė atsakyti (neatsakė) į visus pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. skundo prašymus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas įvardintas skundu, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) apibrėžtį nėra skundas, o yra prašymas (VAĮ 2 straipsnio 10 ir 12 dalys). Be to, prašymas yra ne tik dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo dėl S. P. veiksmų. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika, VAĮ nuostatomis bei nurodė, kad pagal pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus, nurodytas faktines aplinkybes ir sisteminį teisinį reguliavimą, Tarnyba dalies prašymo klausimų išsprendimui ir atsakymų pareiškėjui pateikimui ir/ar administracinės procedūros sprendimui priimti turėjo prašyti Departamento tarnybinės pagalbos, o gavusi, vadovaudamasi „vieno langelio“ principu, privalėjo nustatytais terminais ir tvarka į pareiškėjo prašymą pateikti jam teisės aktus atitinkantį atsakymą ir/ar administracinį sprendimą. Tačiau Tarnyba nesikreipė į Departamentą, o pati nusprendė, kad neturi teisės reikalauti Departamento pateikti garso ir vaizdo įrašus, kuriuose yra kitų fizinių asmenų, dalyvavusių konkurse, duomenys, ir neturi teisės jų gauti. Rašte taip pat nemotyvuota ir dėl to, kokie tie kitų asmenų duomenys yra tuose įrašuose, kodėl neužtenka vieno įrašo bei, kodėl Tarnyba nesikreipė į Departamentą dėl galimybės susipažinti su įrašu, kai net pretendentams įrašai yra pateikiami susipažinti nuotoliniu būdu. Nurodyti pagrindai tik patvirtina, kad Tarnyba į pareiškėjo prašymą neatsakė (atsisakė atsakyti), o tik formaliai atsakė bei priimto Rašto nemotyvavo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Raštas nepagrįstas, neaiškus bei neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio imperatyvių reikalavimų.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Rašto turinio taip pat matyti, kad dėl pareiškėjo prašymo 3 -6 punktų prašymų, iš jų – ir dėl prašymo atšaukti konkursą ir jį paskelbti iš naujo (prašymo 5 punktas), Tarnyba nepasisakė. Tarnyba šiuo atveju turėjo ne tik teisę prašyti, bet ir teisę gauti iš Departamento aktualius įrašus. Tokią teisę, pareiškėjo teigimu, Tarnybai suteikia Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 67.1 papunktis.
5. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas pateiktas tikslu išnagrinėti skundą ir atsakyti į jį, todėl įrašo gavimas atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtą duomenų tvarkymą pagal šios dalies c), e) ir f) punktus, 12, 15 ir kitus punktus, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 1 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau –ir Įstatymas) 1, 3 ir kt. straipsnius, VAĮ 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 ir kitus punktus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 66 punktą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad konkursus į valstybės tarnautojo pareigas centralizuotai organizuoja Departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal tvarką Tarnyba pateikia prašymą Departamentui
organizuoti konkursą ir deleguoja valstybės tarnautoją į pretendentų vertinimo komisiją, o už konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimą, vykdymą yra atsakingas Departamentas, kuris ir tvarko asmens duomenis, susijusius su konkursais. Tarnyba neturi duomenų, kokie asmenys dalyvauja konkursuose, kokia komisijos sudėtis, koks bus pretendentų vertinimo būdas ir kita. Nors pareiškėjas, dėstydamas teisinius argumentus, vadovaujasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, tačiau, Tarnybos nuomone, Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos, nagrinėjant pareiškėjo skundą netaikomos, nes Tarnyba nedisponuoja informacija apie konkursus į valstybės tarnautojų pareigas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Tarnyba nepagrįstai nesikreipė dėl tarnybinės pagalbos į Departamentą, įskaitant ir dėl galimybės susipažinti su įrašu nuotoliniu būdu, kai pačios Tarnybos atstovė posėdyje dalyvavo kaip Komisijos narė (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 12 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 18 d. skunde Tarnybai pareiškėjas prašė „įvertinti visą konkurso medžiagą“ (žodis „visas“ reiškia „neskirstomas dalis“), t. y. įvertinti konkurso garso ir vaizdo įrašus, konkurso protokolus, komisijos narių pretendentų individualų vertinimą. Nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo vertinama tai, kad į Vidaus administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pretendavo ne tik pareiškėjas, bet ir daugiau asmenų, kurių fiziniai (atvaizdas, balsas) ir kiti tapatybę identifikuojantys duomenys (vardas, pavardė, buvusios darbovietės ir pan.) yra užfiksuoti vaizdo ir garso įrašuose, protokole, komisijos narių individualaus vertinimo dokumentuose ir jų asmens duomenys yra saugomi BDAR nustatyta tvarka. Atsakovas atsižvelgdamas į BDAR nuostatas, aiškindamasis, ar Tarnyba gali prašyti Departamento pateikti konkurso medžiagą, išnagrinėjo Tvarkos aprašą, kuriame aiškiai ir išsamiai išdėstyta, kokiais atvejais asmens duomenys teikiami tretiesiems asmenims (67 punktas). Įstaigoms, prašančioms skelbti konkursus į valstybės tarnautojų pareigas, apraše nėra suteikta teisė gauti pretendentų vertinimo komisijos posėdžių vaizdo ir garso įrašus ir kitus dokumentus. Be kita ko, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 58 punkte nurodoma, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami. Šiuose teisės aktuose asmens duomenų subjektas suprantamas kaip vienas fizinis asmuo, o ne asmenų grupė, kurios narių asmens duomenys yra bendrai tvarkomi kaip vienas subjekto įrašuose yra BDAR saugomi tokie asmens duomenys, kaip asmens atvaizdas, balsas, vardas, pavardė, t. y. grupė asmens duomenų, pagal kuriuos gali būti nustatyta asmens tapatybė.
9. Atsakovas paaiškino, kad VAĮ 12 straipsnio 4 punkto nuostatos suteikia teisę, bet ne pareigą kreiptis į kitą viešojo administravimo subjektą, taip pat prašymas pateikti informaciją turi būti motyvuotas. VAĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarnybinė pagalba neteikiama, jei yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai, šiuo atveju – BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas. Rašte pareiškėjui buvo išdėstyti argumentai, kad, neturėdami teisės gauti posėdžio garso ir vaizdo įrašų, kuriuose yra su Tarnybos veikla nesusijusių fizinių asmenų duomenų, nėra galimybės objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinio patikrinimo dėl S. P. veiksmų pretendentų vertinimo konkurso komisijos posėdyje. Tarnybos atstovo dalyvavimas konkurso komisijos veikloje nesuteikia teisės prašyti Departamento pateikti visą konkurso medžiagą. Be to, iš Departamento, kaip konkursą organizuojančios įstaigos, po konkurso nebuvo gauta pastabų ar skundų dėl netinkamo S. P. elgesio ar netinkamų klausimų pateikimo pretendentų vertinimo komisijos posėdyje.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo 2020 m. gruodžio 14 d. Departamento organizuotame viešame konkurse į Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas. Tarnybos konkurso Komisijos nare buvo paskirta Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėja S. P. Po konkurso pareiškėjas su 2020 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi į Tarnybos direktorę prašydamas: 1) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl įvykusio konkurso; 2) išsireikalauti iš Departamento konkurso 2020 m. gruodžio 14 d. posėdžio garso ir vaizdo įrašą, jį peržiūrėti ir įvertinti; 3) paimti iš S. P. paaiškinimą; 4) įvertinti visą konkurso medžiagą; 5) atšaukti konkursą ir paskelbti iš naujo; 6) už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą S. P. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjas į Tarnybą su 2020 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi dėl Komisijos narės Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. galimai netinkamo elgesio Pretendentų vertinimo komisijos posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 14 d., metu. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, Komisijos narės užduodami klausimai buvo nesusiję su vyriausiojo specialisto, į kurio pareigas pareiškėjas pretendavo, pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis; Komisijos narė galimai buvo nepasiruošusi posėdžiui; pareiškėjo atžvilgiu rodė akivaizdų šališkumą. Pareiškėjo teigimu, tuo Komisijos narė pažeidė Tvarkos aprašo 3, 5, 32 ir 38 punkto nuostatas bei VAĮ įtvirtintus atsakomybės, sąžiningumo, nešališkumo principus. Tuo pagrindu pareiškėjas Tarnybos prašė iš Departamento išreikalauti ir įvertinti visą konkurso medžiagą, konkursą skelbti iš naujo bei taikyti tarnybinę atsakomybę Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėjai S. P. Tarnyba Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad neturi teisinio pagrindo iš Departamento išreikalauti 2020 m. gruodžio 14 d. konkurso posėdžio garso ir vaizdo medžiagos, todėl, atitinkamai, neturi galimybės objektyviai įvertinti skunde nurodytų aplinkybių.
12. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad asmens duomenų tvarkymo Departamente tvarkoje, reglamentuotoje Apraše, nėra numatyta, kad nesant Departamente gauto duomenų subjekto skundo, asmens duomenys galėtų būti teikiami kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Šią išvadą teismas grindė taip pat ir Aprašo 67 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad asmens duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims teikiami tik įstatyme nustatyta tvarka ir tik Departamente gavus asmens skundą (Aprašo 67.1, 67.2 papunkčiai). Tai reiškia, kad Departamente administruojami duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti išduoti tik esant Departamente pateiktam asmens skundui ir tik skundo nagrinėjimo tikslu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl 2020 m. gruodžio 18 d. skunde keliamų klausimų būtų pateikęs skundą Departamentui, todėl Tarnyba taip pat neturėjo teisės gauti ar reikalauti visos medžiagos, susijusios su Departamente 2020 m. gruodžio 14 d. vykusiu konkursu. Pareiškėjas nurodo, kad tokią teisę Tarnybai suteikia būtent Aprašo 67.1 papunktis, tačiau Departamentas asmens duomenis tretiesiems suinteresuotiems asmenims turi teisę pateikti tik Departamente nagrinėjamo asmens skundo tikslais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia Departamente 2020 m. gruodžio 14 d. vykusio konkurso panaikinimo (atšaukimo), tačiau, nesutikdamas su konkurso eiga, tvarka, rezultatais, asmuo turi teisę teikti skundą Departamentui Tvarkos apraše nustatyta tvarka. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde Tarnybai nurodyti argumentai (prieštaravimai) dėl Komisijos narės nepasiruošimo konkursui, užduotų klausimų neadekvatumo ir kiti, turėtų būti kompleksiškai vertinami nagrinėjant konkurso teisėtumą iš esmės. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai reikalauja vertinti konkurso teisėtumą (siekia jo panaikinimo, atšaukimo) institucijos, kuri nėra įstatymu įgaliota spręsti tokios apimties (konkurso atšaukimo) klausimus. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad Komisijos narė buvo Tarnybos darbuotoja, nesuteikia Tarnybai teisės priimti sprendimą dėl konkurso teisėtumo iš esmės (pvz., panaikinti konkursą).
14. Teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, konstatavo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 67 punktu, pagrįstai nusprendė, kad ji neturi teisės reikalauti pateikti konkurso garso ir vaizdo įrašus, kuriuose būtų ir kitų fizinių asmenų, dalyvavusių konkurse, duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų, kuriais disponuoja Departamentas, pateikimas kitiems (tretiesiems asmenims) yra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis (duomenys teikiami tik Aprašo 67 punkte nustatyta tvarka), nagrinėjamu atveju, Tarnybai nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į Departamentą tarnybinės pagalbos VAĮ 12 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pagal šią teisės nuostatą (VAĮ 12 straipsnio 4 dalis) subjektui suteikta teisė kreiptis dėl tarnybinės pagalbos į kitą viešojo administravimo subjektą, kai prašančiajam subjektui reikia priimti atitinkamą sprendimą dėl jo kompetencijos ribose nagrinėjamo klausimo. Nagrinėjamu atveju minėta nuostata neaktuali, nes pareiškėjo skunde Tarnybai suformuluoti reikalavimai, pagal keliamų klausimų esmę (išnagrinėti su konkurso neteisėtumu susijusius klausimus), nepriklauso Tarnybos kompetencijai. Todėl Tarnybai vadovautis VAĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostata nebuvo pagrindo. Taigi, Tarnyba teisėtai neturėdama galimybės gauti pareiškėjo prašomą išreikalauti medžiagą, pagrįstai nurodė, jog negali atlikti tarnybinio patikrinimo dėl Komisijos narės veiksmų teisėtumo konkurso posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skunde suformuluotus 3-6 reikalavimus (paimti iš S. P. paaiškinimą, įvertinti konkurso medžiagą, konkursą atšaukti ir paskelbti iš naujo, skirti S. P. tarnybinę nuobaudą) pripažino tiesiogiai susijusiais su konkurso teisėtumo vertinimu, kurio Tarnyba neatlieka. Todėl, kaip pagrįstai nurodė Tarnyba, neturėdama galimybės gauti konkurso medžiagos, atitinkamai negali įvertinti konkurso teisėtumo, taip pat ir Komisijos narės veiksmų.
16. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, kad Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pripažinęs, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. skundą iš naujo.
III.
17. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo Tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba į pareiškėjo skundo prašymus atsisakė atsakyti remdamasi vieninteliu argumentu, kad Tarnyba neturi teisės reikalauti Departamento pateikti jai garso ir vaizdo įrašus, kuriuose yra kitų fizinių asmenų, dalyvavusių konkurse, duomenų, o neturėdama teisės jų gauti, negali objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinio patikrinimo dėl S. P. veiksmų pretendentų vertinimo konkurso komisijos posėdyje. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba į Departamentą net nesikreipė, o tai, kad neturi teisės Departamento reikalauti ir iš jo gauti bet kokios apimties įrašo, įskaitant tik pareiškėjo dalies ir/arba nuasmeninto varianto, vadovaudamasi Aprašo 67 punktu Tarnyba nusprendė pati, kai tuo tarpu Tarnybai pasikreipus, teisę spręsti, kokiu pagrindu ir kokios apimties teikti ir/arba neteikti įrašą, turi tik šiais duomenimis disponuojantis Departamentas, bet ne Tarnyba. Kadangi Tarnyba pati nusprendė ir į Departamentą nesikreipė, teismas akivaizdžiai nusprendė ir dėl dalyvauti byloje neįtraukto Departamento teisių ir pareigų. Todėl šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo Sprendimo negaliojimo pagrindas.
19. Pareiškėjas pažymi, jog prašymai viešojo administravimo subjekto turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai, pagal konkretaus prašymo dalyką ir jo pagrindus. Asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio, turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas skundo teismui pagrindų, kad tai ne skundas, o prašymas, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrįstai netaikė materialiosios teisės normų, pažeidė proceso normas bei nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl ko priėjo prie nepagrįstų ir neteisėtų išvadų, kad pareiškėjas siekia Departamento konkurso atšaukimo. Kadangi Tarnyba privalėjo atsakyti į pareiškėjo skundą, bet nepagrįstai atsisakė tai padaryti, tiek skundžiamas teismo sprendimas, tiek Raštas turėtų būti panaikinti.
20. Pareiškėjo teigimu, jo pateikto skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas jokio Departamento vykusio konkurso atšaukimo neprašo, vertinti konkurso teisėtumo nereikalauja, o tik prašo Tarnybą išnagrinėti jo skundo visus prašymus ir į kiekvieną prašymą pateikti jam atsakymą, bet ne atsisakyti tai padaryti.
21. Pareiškėjo tvirtinimu, Tarnybos Raštas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, o iš skundžiamo Rašto turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks Raštas atsisakyti atsakyti pareiškėjui į jo pateiktus klausimus, kuris sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises, todėl šis Raštas turėtų būti naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalį atsisakė vertinti, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat turėtų būti naikintinas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
23. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamu reikalavimu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl turėtų būti paliekamas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 15 d. rašto Nr. S-117 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. veiksmų“, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti jo 2020 m. gruodžio 18 d. skundo prašymus pagrįstumo.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl Komisijos narės – Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. – galimai netinkamo elgesio pretendentų vertinimo komisijos posėdyje. Pareiškėjas nurodė, kad: Komisijos narės užduodami klausimai nebuvo susiję su vyriausiojo specialisto, į kurio poziciją pretendavo pareiškėjas, funkcijomis; Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėja galimai nebuvo pasiruošusi posėdžiui, demonstravo šališkumą pareiškėjo atžvilgiu, tokiais savo veiksmais, pasak pareiškėjo, ji pažeidė Tvarkos aprašo 3, 5, 32 ir 38 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus atsakomybės, sąžiningumo ir nešališkumo principus. Pareiškėjas skunde Tarnybos prašė iš Departamento išsireikalauti pretendentų konkurso posėdžio garso ir vaizdo medžiagą, konkursą atšaukti ir paskelbti jį iš naujo, taikyti Tarnybos darbuotojai S. P. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tarnyba skundžiamu raštu netenkino pareiškėjo skundo motyvuodama tuo, kad Taryba neturi teisinio pagrindo iš Departamento reikalauti pateikti pretendentų konkurso posėdžio garso ir vaizdo medžiagos (Aprašo 58 ir 67 p.), dėl to neturi galimybės objektyviai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.
26. Pareiškėjas paduotu apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas, konstatavęs, kad Tarnybos Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, kad juo atsakyta į visus pareiškėjo skunde nurodytus prašymus ir nėra pagrindo jį panaikinti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
28. Tikrindama bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Tarnyba atsisakė atsakyti į pareiškėjo skunde suformuluotus prašymus, vadovaudamasi tuo, kad ji neturi teisės kreiptis į Departamentą ir reikalauti pateikti jai vaizdo ir garso medžiagos, prieš tai net nesikreipusi į Departamentą.
30. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog pagal Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 „Dėl asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 67 punktą įstaigoms, prašančioms skelbti konkursus į valstybės tarnautojų pareigas, Apraše nėra suteikta teisė gauti pretendentų vertinimo komisijos posėdžių vaizdo ir garso įrašus ir kitus dokumentus, o duomenys apie pretendentus nėra skelbiami. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tarnybai pateiktu skundu Komisijos narės S. P. galimai neteisėtą elgesį prašė įvertinti visos konkurso medžiagos apimtyje, prieš tai išsireikalaujant iš Departamento medžiagą. Minėtame Apraše nėra numatyta, kad, nesant Departamente gauto duomenų subjekto skundo, asmens duomenys galėtų būti teikiami kitiems juridiniams arba fiziniams asmenims. Aprašo 67 punkte numatyta, kad asmens duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims teikiami tik įstatyme nustatyta tvarka ir tik Departamente gavus asmens skundą (Aprašo 67.1, 67.2 papunkčiai). Taigi, priešingai negu nurodo pareiškėjas, Departamente administruojami asmens duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti išduodami tik esant Departamente pateiktam asmens skundui ir tik skundo nagrinėjimo tikslu. Duomenų, kad pareiškėjas, būtų pateikęs skundą Departamentui, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba neturėjo pagrindo reikalauti ir gauti visos medžiagos, susijusios su Departamente vykdytu konkursu, ir vertinti konkurso teisėtumą ir pagrįstumą.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Departamentą dėl tarnybinės pagalbos VAĮ 12 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu: teisė kreiptis dėl tarnybinės pagalbos pagal nurodytą teisės akto nuostatą į kitą viešojo administravimo subjektą suteikta, kai prašančiajam subjektui reikia priimti atitinkamą sprendimą dėl jo kompetencijos ribose nagrinėjamo klausimo. Nagrinėjamu atveju Tarnyba nėra įgaliota vertinti pretendentų konkurso teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vadovautis VAĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostata nagrinėjant pareiškėjo skundą ji neturėjo pagrindo. VAĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarnybinė pagalba neteikiama, jei yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai (šiuo atveju BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas). Raštu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad neturėdama teisės gauti prašomos medžiagos (garso ir vaizdo įrašų), kuriuose yra su Tarnybos veikla nesusijusių fizinių asmenų duomenų, Tarnyba neturi galimybės objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinio patikrinimo dėl Tarnybos darbuotojos galimai neteisėtų veiksmų pretendentų vertinimo konkurso komisijos posėdyje.
32. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Tarnyba neatsakė į pareiškėjo visus skunde išdėstytus prašymus: iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad Tarnyba nurodė, kad neturėdama teisės gauti garso ir vaizdo medžiagos, ji negali atlikti tarnybinio patikrinimo dėl Tarnybos darbuotojos galimai neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti konkurso rezultatų, nėra.
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad neprašė Tarnybos atšaukti konkurso ir tikrinti jo teisėtumo bei pagrįstumo, pažymėtina, kad iš pareiškėjo Tarnybai pateikto dokumento, įvardyto skundu, turinio matyti, jog tokio pobūdžio prašymai vis tik buvo suformuluoti skunde. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nesutikdamas su konkurso eiga, tvarka ir rezultatais, turėjo teisę kreiptis į Departamentą skundu dėl konkurso teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, kurio nagrinėjimo metu, be kita ko, būtų įvertintas ir Tarnybos darbuotojos veikos pretendentų konkurso vertinimo posėdyje.
34. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė dėl Departamento, kuris nėra į bylą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, teisių ir pareigų, dėl ko jis (teismo sprendimas) yra neteisėtas, nėra pagrįsti: tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas Departamentui jokių teisių ir pareigų nesukuria.
35. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamas Tarnybos Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus: iš šio rašto turinio yra aiškus atsisakymo patenkinti pareiškėjo skundą tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, Tarnyba pateikė motyvuotas atsisakymo atlikti konkrečius veiksmus priežastis, duomenų, kad dėl pareiškėjo pateikto skundo Tarnyba turėjo priimti kitokį sprendimą, nėra.
36. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nėra pagrindo.
38. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo patenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.