- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- eP-11-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00598-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyti atnaujinti procesą.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-624/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. S-117 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. veiksmų“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. skundo prašymus iš naujo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis per Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS) pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą (registracijos Nr. 2020-09-07/22331-TA) dalyvauti viešame konkurse į Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Konkursas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, įvyko Departamento Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. posėdyje, o Tarnybos konkurso Komisijos nare buvo paskirta Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėja S. P.. Po konkurso pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2020 m. gruodžio 18 d. skundu, prašydamas: 1) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl įvykusio konkurso; 2) išsireikalauti iš Departamento konkurso 2020 m. gruodžio 14 d. posėdžio garso ir vaizdo įrašą, jį peržiūrėti ir įvertinti; 3) paimti iš S. P. paaiškinimą; 4) įvertinti visą konkurso medžiagą; 5) atšaukti konkursą ir paskelbti iš naujo; 6) už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą S. P. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tarnyba 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. S-117 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. veiksmų“ (Raštas) atsisakė atsakyti (neatsakė) į visus pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. skundo prašymus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas įvardintas skundu, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) apibrėžtį nėra skundas, o yra prašymas (VAĮ 2 str. 10 ir 12 d.). Be to, prašymas yra ne tik dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo dėl S. P. veiksmų. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktika ir VAĮ nuostatomis, nurodė, kad pagal pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus, nurodytas faktines aplinkybes ir sisteminį teisinį reguliavimą, Tarnyba išspręsti dalį prašymo klausimų ir pateikti atsakymus ir/ar priimti administracinės procedūros sprendimą turėjo prašyti Departamento tarnybinės pagalbos, o gavusi, vadovaudamasi „vieno langelio“ principu, privalėjo nustatytais terminais ir tvarka į pareiškėjo prašymą pateikti jam teisės aktus atitinkantį atsakymą ir / ar administracinį sprendimą. Tačiau Tarnyba nesikreipė į Departamentą, o pati nusprendė, kad neturi teisės reikalauti Departamento pateikti garso ir vaizdo įrašus, kuriuose yra kitų fizinių asmenų, dalyvavusių konkurse, duomenys, ir neturi teisės jų gauti. Rašte taip pat nemotyvuota ir dėl to, kokie tie kitų asmenų duomenys yra tuose įrašuose, kodėl neužtenka vieno įrašo bei, kodėl Tarnyba nesikreipė į Departamentą dėl galimybės susipažinti su įrašu, kai net pretendentams įrašai yra pateikiami susipažinti nuotoliniu būdu. Nurodyti pagrindai tik patvirtina, kad Tarnyba į pareiškėjo prašymą neatsakė (atsisakė atsakyti), o tik formaliai atsakė bei priimto Rašto nemotyvavo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Raštas nepagrįstas, neaiškus bei neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio imperatyvių reikalavimų.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Rašto turinio taip pat matyti, kad dėl pareiškėjo prašymo 3–6 punktų prašymų, iš jų – ir dėl prašymo atšaukti konkursą ir jį paskelbti iš naujo (prašymo 5 punktas), Tarnyba nepasisakė. Tarnyba šiuo atveju turėjo ne tik teisę prašyti, bet ir teisę gauti iš Departamento aktualius įrašus. Tokią teisę, pareiškėjo teigimu, Tarnybai suteikia Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtinto Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 67.1 papunktis.
5. Pareiškėjo prašymas buvo pateiktas siekiant išnagrinėti skundą ir atsakyti į jį, todėl įrašo gavimas atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtą duomenų tvarkymą pagal šios dalies c), e) ir f) punktus, 12, 15 ir kitus punktus, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 1 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1, 3 ir kt. straipsnius, VAĮ 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 ir kitus punktus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 66 punktą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad konkursus į valstybės tarnautojo pareigas centralizuotai organizuoja Departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal tvarką Tarnyba pateikia prašymą Departamentui organizuoti konkursą ir deleguoja valstybės tarnautoją į pretendentų vertinimo komisiją, o už konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimą, vykdymą yra atsakingas Departamentas, kuris ir tvarko asmens duomenis, susijusius su konkursais. Tarnyba neturi duomenų, kokie asmenys dalyvauja konkursuose, kokia komisijos sudėtis, koks bus pretendentų vertinimo būdas ir kita. Nors pareiškėjas, dėstydamas teisinius argumentus, vadovaujasi Įstatymo 3 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, tačiau, Tarnybos nuomone, Įstatymo nuostatos, nagrinėjant pareiškėjo skundą netaikomos, nes Tarnyba nedisponuoja informacija apie konkursus į valstybės tarnautojų pareigas.
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Tarnyba nepagrįstai nesikreipė dėl tarnybinės pagalbos į Departamentą, įskaitant ir dėl galimybės susipažinti su įrašu nuotoliniu būdu, kai pačios Tarnybos atstovė posėdyje dalyvavo kaip Komisijos narė (VAĮ 3 str. 1 d. 13 p, 12 str. 4 d.). Pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 18 d. skunde Tarnybai pareiškėjas prašė „įvertinti visą konkurso medžiagą“ (žodis „visas“ reiškia „neskirstomas dalis“), t. y. įvertinti konkurso garso ir vaizdo įrašus, konkurso protokolus, komisijos narių pretendentų individualų vertinimą. Nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo vertinama tai, kad į Vidaus administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pretendavo ne tik pareiškėjas, bet ir daugiau asmenų, kurių fiziniai (atvaizdas, balsas) ir kiti tapatybę identifikuojantys duomenys (vardas, pavardė, buvusios darbovietės ir pan.) yra užfiksuoti vaizdo ir garso įrašuose, protokole, komisijos narių individualaus vertinimo dokumentuose ir jų asmens duomenys yra saugomi BDAR nustatyta tvarka. Atsakovas atsižvelgdamas į BDAR nuostatas, aiškindamasis, ar Tarnyba gali prašyti Departamento pateikti konkurso medžiagą, išnagrinėjo Tvarkos aprašą, kuriame aiškiai ir išsamiai išdėstyta, kokiais atvejais asmens duomenys teikiami tretiesiems asmenims (67 punktas). Įstaigoms, prašančioms skelbti konkursus į valstybės tarnautojų pareigas, apraše nėra suteikta teisė gauti pretendentų vertinimo komisijos posėdžių vaizdo ir garso įrašus ir kitus dokumentus. Be kita ko, Tvarkos aprašo 58 punkte nurodoma, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami. Šiuose teisės aktuose asmens duomenų subjektas suprantamas kaip vienas fizinis asmuo, o ne asmenų grupė, kurios narių asmens duomenys yra bendrai tvarkomi kaip vienas subjekto įrašuose yra BDAR saugomi tokie asmens duomenys, kaip asmens atvaizdas, balsas, vardas, pavardė, t. y. grupė asmens duomenų, pagal kuriuos gali būti nustatyta asmens tapatybė.
9. Atsakovas paaiškino, kad VAĮ 12 straipsnio 4 punkto nuostatos suteikia teisę, bet ne pareigą kreiptis į kitą viešojo administravimo subjektą, taip pat prašymas pateikti informaciją turi būti motyvuotas. VAĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarnybinė pagalba neteikiama, jei yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai, šiuo atveju – BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas. Rašte pareiškėjui buvo išdėstyti argumentai, kad, neturėdami teisės gauti posėdžio garso ir vaizdo įrašų, kuriuose yra su Tarnybos veikla nesusijusių fizinių asmenų duomenų, nėra galimybės objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinio patikrinimo dėl S. P. veiksmų pretendentų vertinimo konkurso komisijos posėdyje. Tarnybos atstovo dalyvavimas konkurso komisijos veikloje nesuteikia teisės prašyti Departamento pateikti visą konkurso medžiagą. Be to, iš Departamento, kaip konkursą organizuojančios įstaigos, po konkurso nebuvo gauta pastabų ar skundų dėl netinkamo S. P. elgesio ar netinkamų klausimų pateikimo pretendentų vertinimo komisijos posėdyje.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo 2020 m. gruodžio 14 d. Departamento organizuotame viešame konkurse į Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas. Tarnybos konkurso Komisijos nare buvo paskirta Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėja S. P.. Po konkurso pareiškėjas su 2020 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi į Tarnybos direktorę prašydamas: 1) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl įvykusio konkurso; 2) išsireikalauti iš Departamento konkurso 2020 m. gruodžio 14 d. posėdžio garso ir vaizdo įrašą, jį peržiūrėti ir įvertinti; 3) paimti iš S. P. paaiškinimą; 4) įvertinti visą konkurso medžiagą; 5) atšaukti konkursą ir paskelbti iš naujo; 6) už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą S. P. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjas į Tarnybą su 2020 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi dėl Komisijos narės Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. galbūt netinkamo elgesio Pretendentų vertinimo komisijos posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 14 d., metu. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, Komisijos narės užduodami klausimai buvo nesusiję su vyriausiojo specialisto, į kurio pareigas pareiškėjas pretendavo, pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis; Komisijos narė galimai buvo nepasiruošusi posėdžiui; pareiškėjo atžvilgiu rodė akivaizdų šališkumą. Pareiškėjo teigimu, tuo Komisijos narė pažeidė Tvarkos aprašo 3, 5, 32 ir 38 punkto nuostatas bei VAĮ įtvirtintus atsakomybės, sąžiningumo, nešališkumo principus. Tuo pagrindu pareiškėjas Tarnybos prašė iš Departamento išreikalauti ir įvertinti visą konkurso medžiagą, konkursą skelbti iš naujo bei taikyti tarnybinę atsakomybę Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vedėjai S. P.. Tarnyba Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad neturi teisinio pagrindo iš Departamento išreikalauti 2020 m. gruodžio 14 d. konkurso posėdžio garso ir vaizdo medžiagos, todėl, atitinkamai, neturi galimybės objektyviai įvertinti skunde nurodytų aplinkybių.
12. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad asmens duomenų tvarkymo Departamente tvarkoje, reglamentuotoje Apraše, nėra numatyta, kad nesant Departamente gauto duomenų subjekto skundo, asmens duomenys galėtų būti teikiami kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Šią išvadą teismas grindė taip pat ir Aprašo 67 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad asmens duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims teikiami tik įstatyme nustatyta tvarka ir tik Departamente gavus asmens skundą (Aprašo 67.1, 67.2 papunkčiai). Tai reiškia, kad Departamente administruojami duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti išduoti tik esant Departamente pateiktam asmens skundui ir tik skundo nagrinėjimo tikslu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl 2020 m. gruodžio 18 d. skunde keliamų klausimų būtų pateikęs skundą Departamentui, todėl Tarnyba taip pat neturėjo teisės gauti ar reikalauti visos medžiagos, susijusios su Departamente 2020 m. gruodžio 14 d. vykusiu konkursu. Pareiškėjas nurodė, kad tokią teisę Tarnybai suteikia būtent Aprašo 67.1 papunktis, tačiau Departamentas asmens duomenis tretiesiems suinteresuotiems asmenims turi teisę pateikti tik Departamente nagrinėjamo asmens skundo tikslais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia Departamente 2020 m. gruodžio 14 d. vykusio konkurso panaikinimo (atšaukimo), tačiau, nesutikdamas su konkurso eiga, tvarka, rezultatais, asmuo turi teisę teikti skundą Departamentui Tvarkos apraše nustatyta tvarka. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde Tarnybai nurodyti argumentai (prieštaravimai) dėl Komisijos narės nepasiruošimo konkursui, užduotų klausimų neadekvatumo ir kiti, turėtų būti kompleksiškai vertinami nagrinėjant konkurso teisėtumą iš esmės. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai reikalauja vertinti konkurso teisėtumą (siekia jo panaikinimo, atšaukimo) institucijos, kuri nėra įstatymu įgaliota spręsti tokios apimties (konkurso atšaukimo) klausimus. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad Komisijos narė buvo Tarnybos darbuotoja, nesuteikia Tarnybai teisės priimti sprendimą dėl konkurso teisėtumo iš esmės (pvz., panaikinti konkursą).
14. Teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, konstatavo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 67 punktu, pagrįstai nusprendė, kad ji neturi teisės reikalauti pateikti konkurso garso ir vaizdo įrašus, kuriuose būtų ir kitų fizinių asmenų, dalyvavusių konkurse, duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų, kuriais disponuoja Departamentas, pateikimas kitiems (tretiesiems asmenims) yra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis (duomenys teikiami tik Aprašo 67 punkte nustatyta tvarka), nagrinėjamu atveju, Tarnybai nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į Departamentą tarnybinės pagalbos VAĮ 12 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pagal šią teisės nuostatą (VAĮ 12 str. 4 d.) subjektui suteikta teisė kreiptis dėl tarnybinės pagalbos į kitą viešojo administravimo subjektą, kai prašančiajam subjektui reikia priimti atitinkamą sprendimą dėl jo kompetencijos ribose nagrinėjamo klausimo. Nagrinėjamu atveju minėta nuostata neaktuali, nes pareiškėjo skunde Tarnybai suformuluoti reikalavimai, pagal keliamų klausimų esmę (išnagrinėti su konkurso neteisėtumu susijusius klausimus), nepriklauso Tarnybos kompetencijai. Todėl Tarnybai vadovautis VAĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostata nebuvo pagrindo. Taigi, Tarnyba teisėtai neturėdama galimybės gauti pareiškėjo prašomą išreikalauti medžiagą, pagrįstai nurodė, jog negali atlikti tarnybinio patikrinimo dėl Komisijos narės veiksmų teisėtumo konkurso posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skunde suformuluotus 3–6 reikalavimus (paimti iš S. P. paaiškinimą, įvertinti konkurso medžiagą, konkursą atšaukti ir paskelbti iš naujo, skirti S. P. tarnybinę nuobaudą) pripažino tiesiogiai susijusiais su konkurso teisėtumo vertinimu, kurio Tarnyba neatlieka. Todėl, kaip pagrįstai nurodė Tarnyba, neturėdama galimybės gauti konkurso medžiagos, atitinkamai negali įvertinti konkurso teisėtumo, taip pat ir Komisijos narės veiksmų.
16. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, kad Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pripažinęs, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. skundą iš naujo.
III.
17. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo Tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba į pareiškėjo skundo prašymus atsisakė atsakyti remdamasi vieninteliu argumentu, kad Tarnyba neturi teisės reikalauti Departamento pateikti jai garso ir vaizdo įrašus, kuriuose yra kitų fizinių asmenų, dalyvavusių konkurse, duomenų, o neturėdama teisės jų gauti, negali objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinio patikrinimo dėl S. P. veiksmų pretendentų vertinimo konkurso komisijos posėdyje. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba į Departamentą net nesikreipė, o tai, kad neturi teisės Departamento reikalauti ir iš jo gauti bet kokios apimties įrašo, įskaitant tik pareiškėjo dalies ir/arba nuasmeninto varianto, vadovaudamasi Aprašo 67 punktu Tarnyba nusprendė pati, kai tuo tarpu Tarnybai pasikreipus, teisę spręsti, kokiu pagrindu ir kokios apimties teikti ir/arba neteikti įrašą, turi tik šiais duomenimis disponuojantis Departamentas, bet ne Tarnyba. Kadangi Tarnyba pati nusprendė ir į Departamentą nesikreipė, teismas akivaizdžiai nusprendė ir dėl dalyvauti byloje neįtraukto Departamento teisių ir pareigų. Todėl šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo Sprendimo negaliojimo pagrindas.
19. Pareiškėjas pažymėjo, jog prašymai viešojo administravimo subjekto turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai, pagal konkretaus prašymo dalyką ir jo pagrindus. Asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio, turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas skundo teismui pagrindų, kad tai ne skundas, o prašymas, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrįstai netaikė materialiosios teisės normų, pažeidė proceso normas bei nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl ko priėjo prie nepagrįstų ir neteisėtų išvadų, kad pareiškėjas siekia Departamento konkurso atšaukimo. Kadangi Tarnyba privalėjo atsakyti į pareiškėjo skundą, bet nepagrįstai atsisakė tai padaryti, tiek skundžiamas teismo sprendimas, tiek Raštas turėtų būti panaikinti.
20. Pareiškėjo teigimu, jo pateikto skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas jokio Departamento vykusio konkurso atšaukimo neprašo, vertinti konkurso teisėtumo nereikalauja, o tik prašo Tarnybą išnagrinėti jo skundo visus prašymus ir į kiekvieną prašymą pateikti jam atsakymą, bet ne atsisakyti tai padaryti.
21. Pareiškėjo tvirtinimu, Tarnybos Raštas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, o iš skundžiamo Rašto turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks Raštas atsisakyti atsakyti pareiškėjui į jo pateiktus klausimus, kuris sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises, todėl šis Raštas turėtų būti naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalį atsisakė vertinti, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat turėtų būti naikintinas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
23. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamu reikalavimu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tarnyba palaikė savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl turėtų būti paliekamas nepakeistas.
IV.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, priešingai negu nurodė pareiškėjas, Departamente administruojami asmens duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti išduodami tik esant Departamente pateiktam asmens skundui ir tik skundo nagrinėjimo tikslu. Duomenų, kad pareiškėjas, būtų pateikęs skundą Departamentui, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba neturėjo pagrindo reikalauti ir gauti visos medžiagos, susijusios su Departamente vykdytu konkursu, ir vertinti konkurso teisėtumą ir pagrįstumą. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Departamentą dėl tarnybinės pagalbos VAĮ 12 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu: teisė kreiptis dėl tarnybinės pagalbos pagal nurodytą teisės akto nuostatą į kitą viešojo administravimo subjektą suteikta, kai prašančiajam subjektui reikia priimti atitinkamą sprendimą dėl jo kompetencijos ribose nagrinėjamo klausimo. Nagrinėjamu atveju Tarnyba nėra įgaliota vertinti pretendentų konkurso teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vadovautis VAĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostata nagrinėjant pareiškėjo skundą ji neturėjo pagrindo. VAĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarnybinė pagalba neteikiama, jei yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai (šiuo atveju BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas). Raštu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad neturėdama teisės gauti prašomos medžiagos (garso ir vaizdo įrašų), kuriuose yra su Tarnybos veikla nesusijusių fizinių asmenų duomenų, Tarnyba neturi galimybės objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinio patikrinimo dėl Tarnybos darbuotojos galimai neteisėtų veiksmų pretendentų vertinimo konkurso komisijos posėdyje.
26. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Tarnyba neatsakė į pareiškėjo visus skunde išdėstytus prašymus: iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad Tarnyba nurodė, kad neturėdama teisės gauti garso ir vaizdo medžiagos, ji negali atlikti tarnybinio patikrinimo dėl Tarnybos darbuotojos galimai neteisėtų veiksmų. Duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti konkurso rezultatų, nėra. Iš pareiškėjo Tarnybai pateikto dokumento, įvardyto skundu, turinio matyti, jog tokio pobūdžio prašymai vis tik buvo suformuluoti skunde. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nesutikdamas su konkurso eiga, tvarka ir rezultatais, turėjo teisę kreiptis į Departamentą skundu dėl konkurso teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, kurio nagrinėjimo metu, be kita ko, būtų įvertintas ir Tarnybos darbuotojos veikos pretendentų konkurso vertinimo posėdyje.
27. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas Departamentui jokių teisių ir pareigų nesukuria, teismas laikė nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė dėl Departamento, kuris nėra į bylą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, teisių ir pareigų, dėl ko jis (teismo sprendimas) yra neteisėtas.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad skundžiamas Tarnybos Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus: iš šio rašto turinio yra aiškus atsisakymo patenkinti pareiškėjo skundą tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, Tarnyba pateikė motyvuotas atsisakymo atlikti konkrečius veiksmus priežastis, duomenų, kad dėl pareiškėjo pateikto skundo Tarnyba turėjo priimti kitokį sprendimą, nėra.
V.
29. Pareiškėjas J. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-624/2022, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjas teigia, kad teismai nepagrįstai vadovavosi vien tik žemiausios teisinės galios VTD direktoriaus įsakymu patvirtinto Aprašo 67 punkto nuostatomis, bet neatsižvelgė į tai, jog BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos Tarnybai nustato ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis tarnybinės pagalbos į VTD (VAĮ 12 str. 4 d.), ko nedraudžia joks įstatymas. Taigi, teismai, taikydami vien tik Aprašo 67 punkto nuostatas, netaikė aukštesnės galios teisės akto (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktų) bei nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų aiškinimo.
Atsiliepimas
31. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir atsisakyti atnaujinti procesą.
32. Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, už asmenų, pateikusių prašymus dalyvauti konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, dokumentų rinkimą, konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimą, vykdymą yra atsakinga Viešojo valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra, anksčiau Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), šiuo pagrindu ji teisėtai renka, tvarko ir saugo visus duomenis, įskaitant ir asmens duomenis. Taigi, Agentūra yra duomenų, susijusių su konkursais į valstybės tarnautojo pareigas, valdytoja, kaip taip apibrėžia BDAR 4 straipsnio 7 punktas. Kadangi Agentūra yra šių duomenų valdytoja, ji, atsižvelgusi į BDAR nuostatas ir kitus aukštesnės galios teisės aktus, turi teisę ir pareigą nustatyti, kokiais pagrindais ir kas turi teisė gauti jos valdomus ir tvarkomus asmens duomenis. Šie pagrindai buvo nustatyti tuo metu galiojusiame Apraše. Taigi Tarnybai nėra priskirta kompetencija vykdyti konkursus, vertinti jų teisėtumą, dalyvių elgesį, atšaukti ar panaikinti rezultatus, dėl to Tarnyba nėra asmenų, dalyvaujančių konkursuose, duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas ir šiuo atveju BDAR nuostatos, reglamentuojančios asmens duomenų tvarkymo teisėtumą (BDAR 6 str. 1 d.) netaikomos. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė skundo nagrinėjimo metu galiojusį Aprašą.
33. Kadangi Tarnybos Kompetencijai nėra priskirta nagrinėti su konkursais į karjeros valstybės tarnautojo pareigas susijusius prašymus ir (ar) skundus ir dėl to priimti administracinius sprendimus, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Agentūra (buvusį VTD) dėl tarnybinės pagalbos vadovaujantis VAĮ 12 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. Be kita ko, VAĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarnybinė pagalba neteikiama, jeigu yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai.
34. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę kreiptis į Agentūrą dėl konkurso teisėtumo, vertinimo komisijos nario elgesio.
VI.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.
36. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).
37. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019).
38. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti turinio galima suprasti, kad pareiškėjas materialiosios teisės pažeidimus sieja su tuo, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis.
39. BDAR 6 straipsnio 1 dalis numato, kuomet duomenų tvarkymas laikytinas teisėtu. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (f punktas). Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.
40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 15 d. rašto Nr. S-117 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos S. P. veiksmų“, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti jo 2020 m. gruodžio 18 d. skundo prašymus pagrįstumo. Pareiškėjas skunde Tarnybos prašė iš Departamento išsireikalauti pretendentų konkurso posėdžio garso ir vaizdo medžiagą, konkursą atšaukti ir paskelbti jį iš naujo, taikyti Tarnybos darbuotojai S. P. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tarnyba skundžiamu raštu netenkino pareiškėjo skundo motyvuodama tuo, kad Taryba neturi teisinio pagrindo iš Departamento reikalauti pateikti pretendentų konkurso posėdžio garso ir vaizdo medžiagos (Aprašo 58 ir 67 p.), dėl to neturi galimybės objektyviai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.
41. Šiuo atveju teismai, nagrinėdami bylą, vertino, ar Tarnyba pagrįstai atsisakė atsakyti į pareiškėjo suformuluotus prašymus dėl to, kad ji (Tarnyba) neturi teisės kreiptis į Departamentą ir reikalauti pateikti jai vaizdo ir garso medžiagos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad Departamente administruojami asmens duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti išduodami tik esant Departamente pateiktam asmens skundui ir tik skundo nagrinėjimo tikslu. Duomenų, kad pareiškėjas, būtų pateikęs skundą Departamentui, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba neturėjo pagrindo reikalauti ir gauti visos medžiagos, susijusios su Departamente vykdytu konkursu, ir vertinti konkurso teisėtumą ir pagrįstumą.
42. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad už konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimą bei vykdymą yra atsakingas būtent Departamentas, kuris ir tvarko asmens duomenis, susijusius su konkursais. Kaip teisingai nurodė atsakovas, Tarnybai nėra priskirta kompetencija vykdyti konkursus, vertinti jų teisėtumą, dalyvių elgesį, atšaukti ar panaikinti rezultatus, dėl to Tarnyba nėra asmenų, dalyvaujančių konkursuose, duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas ir šiuo atveju BDAR nuostatos, reglamentuojančios asmens duomenų tvarkymo teisėtumą (BDAR 6 str. 1 d.) netaikomos. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog VAĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarnybinė pagalba neteikiama, jei yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai (šiuo atveju BDAR). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad teismai, vertindami Tarnybos veiksmus, priimant Raštą, pagrįstai nesivadovavo BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kuomet duomenų tvarkymas laikomas teisėtu.
43. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nepateikė jokio alternatyvaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyto materialiosios teisės normos aiškinimo, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Pareiškėjas iš esmės pateikia savo subjektyvų vertinimą / nuomonę dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktų taikymo, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo procesui atnaujinti.
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
45. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
46. Sprendžiant dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-66-662/2017 ir kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant tam tikras teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
47. Šiuo aspektu pareiškėjas prašyme tik abstrakčiai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartyje nebuvo užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas, tačiau niekaip nedetalizuoja savo argumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašyme nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.
48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartyje nebuvo užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas yra nepagrįsti.
49. Išanalizavus pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).
50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-624/2022 (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-828-624/2022 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-624/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.