- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-22
- Bylos Nr.
- 1-158-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49490-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- A. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
1. 2015-07-08 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 227 str. 4 d., vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams; 2015-12-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu;
2. 2018-02-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 284 str., vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams; 2018-11-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2018-10-13 d. apie 21 val., būdamas svečiuose pas R. U., adresu (duomenys neskelbtini), lauko pirtyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus asmeniniam konfliktui su kartu išgertuvėse dalyvavusiu A. S., tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis mažiausiai vieną smūgį į krūtinės sritį ir 11 smūgių į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su fone esančiu odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nosyje su odos nubrozdinimais, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą dešinėje momeninėje srityje su muštine žaizda jo fone, kaktos dešinėje su muštine žaizda jo fone, muštinę žaizdą dešiniame antakių lanke, minkštųjų audinių kraujosruvas dešinėje kaktinėje-momeninėje, dešinėje smilkininėje-momeninėje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityse dešinio skruostikaulio projekcijoje ir kairio žando srityje; kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio visų paviršių, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko nuo galvos sumušimo A. S. įvykio vietoje mirė, ir tokiu būdu jį nužudė.
K. R. G. teisiamojo teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai nepamena, kaip viskas buvo, reikia remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinime data ir laikas nurodyti teisingai. Po darbo užėjo atsigerti alaus pas R.. Vėliau nuėjo pakviesti brolį R. G. ir visi trys vartojo alkoholį. Alkoholį pradėjo vartoti nuo 16 val. Jau buvo vakaras, kai pas juos atėjo A. S.. Iki įvykio A. S. pažinojo tik iš matymo, o jis prie jų prisijungė, nes jis ten gyveno pas R.. Nepamena, keliese buvo, kai atėjo A. S., gal dviese, o gal trise. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Konfliktas buvo tik tarp jo ir A. S.. Gal jis kažką pasakė, gal A. S. kažką jam pasakė. Nepamena, ar A. S. su jais vartojo alkoholį, nežino, ar jis buvo blaivus, nekreipė į tai dėmesio. Pripažįsta, kad galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, bet pamena tik kelis smūgius, kaip spyrė. Nepamena, kas vyko po smūgių sudavimo. Atsibudo priešpirtyje, o A. S. gulėjo lauke. Galvojo, kad reikia kviesti greitąją, atrodo, kad R. pažadino dėl to. Pasikvietė brolį, kuris pasakė, kad reikia kviesti greitąją, nes galvojo, kad jis gyvas. R. puolė į paniką, ką kaimynai pagalvos, todėl jis pasiūlė, kad paneštų A. S. iš kiemo ir nunešė jį link kelio. Paskambino greitajai, brolis laukė greitosios vietoje, o jis nuėjo į priešpirtį. Pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius, t.y. tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos. Bandė kelti klausimą, kad galimai ne visus sužalojimus A. S. padarė jis, kad galimai jis atėjo jau sužalotas, bet paskutinio posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai dėl visų suduotų smūgių.
Nukentėjusioji A. S. parodė, kad dėl to įvykio ji nieko nežino. Brolis gyveno pas ją apie tris mėnesius, tada pradėjo gerti ir nuėjo pas R. U.. Paskutinį kartą brolį matė dieną prieš nužudymą stovintį prie parduotuvės. Apie nelaimę sužinojo iš kaimyno, o vėliau paskambino ir policija. Nori, kad būtų atlygintos laidotuvių išlaidos, o dėl neturtinės žalos nurodė, kad kai brolis gerdavo, tai nelabai ryšis buvo, bet kai alkoholio nevartodavo, tai tikrai gerai sutardavo, padėdavo ir ūkio darbuose, gyveno pas ją. Kai matė brolį paskutinį kartą, jis sužalotas nebuvo. Nurodė, kad nelaimės dieną brolį prieš 20 val. matė jos draugas M. G. ir brolis tuo metu nebuvo sumuštas. M. G. matė brolį prie parduotuvės „A.“, kur pirko alaus ir cigarečių.
L. R. G. parodė, kad tą dieną paskambino broliui, nes norėjo atsigerti alaus. Nuėjo iki tėvo ir grįžo pas R., kur trise ir vartojo alkoholį. Vėliau nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar alaus ir grįžo toliau gerti. Iš parduotuvės grįžo apie 20 val., nes dar alų parduotuvėje pardavinėjo. Kai jie su broliu grįžo iš parduotuvės, nukentėjęs jau buvo atėjęs ir sėdėjo pirtelėje. Ar jis ten gyveno, ar ką, nežino. Nukentėjęs jau buvo kažkiek sumuštas, tačiau kaip jis ten buvo sumuštas, nežino. Kai nukentėjęs atėjo, vizualiai sužalojimai ant jo matėsi, bet jis niekuo atėjęs nesiskundė. Buvo sumušimai ant žandų, gal kaip mėlynė, kažkas tokio ir antakis vienas buvo prakirstas. Jis pats nukentėjusiojo nepažinojo. Jie visi keturi sėdėjo, vartojo alkoholį ir brolis su nukentėjusiuoju susikivirčijo. Matė tik dalį konflikto. Brolis ir nukentėjęs sėdėjo šalia vienas kito ir brolis nukentėjusiajam sudavė smūgius sėdėdamas. Vėliau jie abu atsistojo. Jis matė, kad brolis pora smūgių trenkė, gal sudavė iš rankos, gal spyrė, bet daugiau viskas žodžiais buvo. Nelabai ten žiūrėjo ir išėjo į lauką parūkyti, bet jie po to apsiramino. Išeidamas laukan paėmė peilius nuo stalo, kadangi bijojo, kad nenutiktų kokia nelaimė, kai žmonės vartoja alkoholį ir sukonfliktuoja. Galvojo, kad jei susipyko, neaišku, kas gali būti, gal kas stvers už to peilio. Bet kol sėdėjo, peiliu niekas negrasino. Kai buvo suduoti smūgiai, R. irgi buvo. Jis sėdėjo, kai buvo suduoti smūgiai, bet jis nereagavo, nes ten nebuvo tikros muštynės, kad reiktų skirti. Kai jis grįžo iš lauko, nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas ar iš kur kitur. Dar davė nukentėjusiajam rankšluostį, kad nusivalytų kraują. Jis pats ilgai ten neužsibuvo, gal apie valandą po grįžimo iš parduotuvės. Jis dar pasėdėjo, atsigėrė alaus, tada paskambino tėvui ir išėjo pas jį miegoti, o brolis, R. ir nukentėjęs liko sėdėti, viskas buvo normaliai. Vėliau nieko nebematė, nes išėjo namo. Ryte atėjo brolis, gal apie 4 val. ir pasakė, kad nukentėjęs turbūt negyvas. Jis atėjęs pažiūrėjo, kad negyvas ir iškvietė greitąją. Po to jie patraukė jį iš įvykio vietos, iš ten, kur jis nugriuvęs buvo. Nežino, kas sugalvojo jį patraukti, bet tuomet buvo jis, brolis ir R.. Visų aplinkybių tiksliai nepamena dėl girtumo. Visi ten buvo apsvaigę. Brolis buvo dar labiau apsvaigęs už jį, taip pat R., o S. jau atėjo gerokai apsvaigęs, bet su jais dar vartojo alkoholį.
L. M. G. parodė, kad jis su nukentėjusiąja A. S. gyvena kartu apie 3 metus ir visą tą laiką jis bendravo ir su A. S.. Nelaimės dieną jis su kaimynu grįžo iš sodybos ir ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, alaus. Kaip tik prie parduotuvės, galėjo būti apie 19.40 val., A. sėdėjo ant bordiūro. Ten jie dažnai sėdi. Jie pasisveikino, bet A. nieko jo neprašė, o jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko A. alaus ir cigarečių, nes jis dažnai jam padeda. Atidavęs jam viską, dar pašnekėjo, kad kitos dienos rytą galėtų kartu nuvykti į kaimą padirbėti. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, jis buvo linksmas, su nuotaika, tikrai nesužalotas ir niekuo nesiskundė, bet negali pasakyti, ar jis buvo išgėręs, nes normaliai šnekėjo. Be to, jei anksčiau sutikdavo jį neblaivų, tai būdavo, kad jis prašydavo kažką nupirkti ar duoti pinigų, bet tą dieną jis nieko neprašė. (Nors M. G. dalyvavo teismo posėdžio metu kartu su nukentėjusiąja ir girdėjo kitų liudytojų bei kaltinamojo parodymus, tačiau teismas vertina jo parodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, iš kurių matyti, kad liudytojo M. G. nurodytos aplinkybės yra objektyvios ir nėra paveiktos anksčiau kitų liudytojų nurodytų aplinkybių. Dėl to nėra pagrindo nesiremti jo parodymais ir negalima daryti išvados, kad jis tokias aplinkybes nurodė dėl to, jog girdėjo kitų liudytojų parodymus).
L. R. U. parodė, kad A. S. neturėjo kur gyventi, todėl priėmė jį gyventi pas save, nes jie buvo seni draugai. Tą dieną jis grįžo kartu su R. iš darbo ir išgėrė alaus. Kai grįžo galėjo būti apie 16 val. Jie išgėrė po tris litrus alaus ir R. nuėjo pasitikti savo brolį. Vėliau jie išėjo ir dar nupirko alaus. Su broliais G. sėdėjo dar apie valandą, išgėrė ir jis nuėjo miegoti. Jis atrakino pirtį, pasakė, kad jei dar nori gerti, gali eiti ten, o jis eina miegoti. Kai broliai grįžo galėjo būti apie 19 val., nes parduotuvėje dar pardavinėjo alkoholį. Jis nematė, kaip atėjo A. S. ir tą vakarą jis su juo nebendravo. Jis galvoja, kad miegoti nuėjo apie 20 val. Mano, kad negalėjo būti tokios būsenos, jog užmigtų pirtyje ir nieko neprisimintų. Ryte jį pakėlė R. G. brolis ir pasakė, kad ten guli A. S.. Jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją, kuri atvykusi konstatavo jo mirtį. Iškvietus greitąją, jis nuėjo į pirtį ir dar gėrė alaus. Geriau aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Lavonas gulėjo tik nulipus nuo namo laiptų, t.y. vidiniame kieme, tarp jo namo ir pirties. Kas nunešė lavoną, nežino, bet tikrai ne jis. Tą dieną išgėrė apie 10 litrų, todėl buvo labai girtas. Spalio 13 d. rytą apie 7 val. jis su A. S. iš namų išėjo kartu į savo darbus ir ryte jis tikrai nebuvo sužalotas. Žino, kad tą pačią dieną, kai jis mirė, A. S. mėgino pasikarti, bet jam neišėjo. Draugai atpjovė virvelę, o jis sakė, kad nenori gyventi, dėl to bandė nusižudyti.
Liudytoja E. D. parodė, kad pažinojo mirusįjį A. S.. Nelaimės dienos vakare apie 18-19 val. ji su draugu matė A. S., kai ėjo į parduotuvę „A.“, o nuo ežero pusės ėjo A. S., kuris buvo užsirišęs ant kaklo bato raištelį. Jis sakė, kad norėjo pasikarti, bet nepavyko to padaryti, kadangi nutrūko raištelis. Jos draugas jį nuramino, bandė atrišti tą raištelį, bet nepavyko, tai su žiebtuvėliu tą raištelį nudegino ir numetė ant žemės. Kai ji su draugu išėjo iš parduotuvės buvo gal apie 19 val. ar 19.30 val., o A. S. prie parduotuvės gėrė alaus butelį, kurį kažkas jam davė. Tą vakarą su juo daugiau nesusitiko, o kitą rytą paskambino kaimynė ir pasakė, kad L. g. yra labai daug policijos pareigūnų, gal 5 automobiliai, stovintys prie R. U. namų. Nei sutinkant A. S. nueinant į parduotuvę, nei iš jos išėjus nesimatė jokių sužalojimų ant jo, niekuo jis nesiskundė, tik sakė, kad neturi kur gyventi, kad susibarė su savo sese, kad neturi ką valgyti. Bet požymių, kad jis būtų sumuštas, nebuvo, nei ant veido, nei ant rankų, niekur.
Be kaltinamojo paaiškinimo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Iš 2018-10-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. S. lavonas su išoriniais galvos sužalojimais aptiktas (duomenys neskelbtini), kieme tarp gyvenamojo namo ir gatvės (šalia lavono pastatyti batai). Už gyvenamojo namo, kiemo viduje, yra pavėsinė, ūkinis pastatas su pirtimi. Ant pirties durų ir patalpos viduje yra panašūs į kraują pėdsakai, pirties patalpose yra išgertuvių pėdsakai (1 t., b. l. 24-45).
Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 417/2018 (01) matyti, jog ant R. G. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. S. DNR profilis su 99,9999999999999998 % tikimybe (1 t., b. l. 48-52).
Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 86/2019 (01) matyti, jog nuoplovose nuo įėjimo į pirties pastatą durų, nuo įėjimo į pirties pastatą durų staktos, nuo spintelės prie durų į pirtį, ant R. G. dešinės ir kairės kojos kedų rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. S. DNR profilis su 99,9999999999999998 % tikimybe (1 t., b. l. 65-71).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1259/2018 (01) matyti, kad A. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su fone esančiu odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nosyje su odos nubrozdinimais jų fone, viršutinės lūpoje; odos nubrozdinimais dešinėje momeninėje srityje su muštine žaizda jo fone, kaktos dešinėje su muštine žaizdele jo fone, viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele jo fone; muštine žaizda dešiniame antakių lanke; minkštųjų audinių kraujosruvomis dešinėje kaktinėje-momeninėje, dešinėje smilkininėje-momeninėje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityse, dešinio skruostikaulio projekcijoje, kairio žando srityje; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio visų paviršių; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.
Remiantis A. S. lavono apžiūros įvykio vietoje metu (2018-10-14 08.55 – 09.20 val.) konstatuotais lavoniniais reiškiniais, nuo A. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 8-12 val. laiko.
A. S. lavone nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose su fone esančiu odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nosyje su odos nubrozdinimais jų fone, viršutinės lūpoje; odos nubrozdinimai dešinėje momeninėje srityje su muštine žaizda jo fone, kaktos dešinėje su muštine žaizdele jo fone, viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele jo fone; muštinė žaizda dešiniame antakių lanke; minkštųjų audinių kraujosruvos dešinėje kaktinėje-momeninėje, dešinėje smilkininėje-momeninėje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityse, dešinio skruostikaulio projekcijoje, kairio žando srityje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio visų paviršių; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus; odos nubrozdinimas dešiniame kelyje.
Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi.
Galvos sumušimas padarytas neilgai trukus iki mirties, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje padarytas prieš 1-3 paras iki mirties.
Sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusio galvos smegenis, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
A. S. lavono kraujyje rasta 2,32% etilo alkoholio. Gyvam žmogui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį (1 t., b. l. 77-86).
Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. pM 3/2019 (01) matyti, kad atsižvelgiant į sužalojimų makromorfologinį vaizdą lavono tyrimo metu bei histologinio tyrimo duomenis, labiausiai tikėtina, kad dėl visų sužalojimų jam padarymo A. S. galėjo gyventi nuo keliolikos minučių iki 12 valandų.
Galvos sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu bei histologinio tyrimo duomenys
Neatmetama galimybė, kad A. S. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius tiek rankomis, tiek spardant kojomis. A. S. kūne nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui.
Sužalojimai, nustatyti A. S. kūne padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių. 11- iš jų į galvos sritį, 2 į dešinę koją bei krūtinės ląstos kairę pusę.
Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padarytas nuo bet kurio iš 11 trauminio poveikio į galvos sritį.
Neatmetama galimybė, kad R. G. ir nukentėjusiojo A. S. tarpusavio padėtis suduodant smūgius galėjo būti tokia, kaip nurodo įtariamasis (1 t., b. l. 91-93).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. G. parodė, kurioje vietoje ir kaip sudavė smūgius A. S. 2018-10-13 vakare. Taip pat jis parodė kaip jis su R. U. kitos dienos ryte nešė A. S. lavoną ir kur jį padėjo (1 t., b. l. 154-163).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad R. G. 2018-10-14 7 val. 57 min. nustatytas 2,52% girtumas (1 t., b. l. 136).
Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Kaltinime inkriminuotas smūgių skaičius ir kaltinimas, kad būtent R. G. tyčia nužudė A. S. įrodytas paties kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys, taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt. Teismas pažymi, kad nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kėlė versiją, kad nukentėjusysis į pirtį jau atėjo sužalotas ir kad ne visus nukentėjusiam nustatytus sužalojimus galimai padarė jis, tačiau teismui apklausus liudytojais E. D., M. G., šie nurodė, kad prieš 20 val. (kadangi tuo metu dar buvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų parduotuvėje) matė A. S. prie parduotuvės sveiką ir jis niekuo nesiskundė. Kadangi jis į pirtį, kur buvo kaltinamasis, atėjo po 20 val., atmestina versija, kad jis eidamas nuo parduotuvės iki pirties dar spėjo su kažkuo sukonfliktuoti, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apie jokį įvykį, kur prieš A. S. būtų panaudotas smurtas ir būtų kviesti policijos pareigūnai, tą dieną taip pat nėra. Vertinant visų minėtame įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus, atsižvelgtina, kad visi asmenys (R. G., R. G., R. U.) buvo labai girti, todėl jų nurodomos įvykio aplinkybės šiek tiek skiriasi ir jie skirtingai nurodo tam tikrus faktus, tačiau iš esmės jie visi patvirtino, kad įvykio vietoje kilo konfliktas tarp R. G. ir A. S., kurio metu kaltinamasis sudavė smūgius A. S.. Nors konfliktas ir netruko ilgai, tačiau smūgių kiekis ir intensyvumas nulėmė A. S. sužalojimus, dėl kurių šis ir mirė, ką patvirtina specialistų pateiktos išvados. Kaltinamasis teigė, kad prisimena tik kelis smūgius koja ir kelis ranka, tačiau pripažino, kad tų smūgių galėjo būti ir daugiau. O kadangi, kaip teismas nustatė, nukentėjusysis į įvykio vietą atėjo nesužalotas, tai akivaizdu, kad visus specialistų konstatuotus sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis, nes daugiau niekas su juo nekonfliktavo. N. R. G. ir nurodė, kad jis nenorėjo nužudyti A. S., tačiau akivaizdu, kad suduodamas smūgius kojomis ir rankomis į gyvybiškai svarbią galvos sritį, jis turėjo suvokti, kad tokie smūgiai gali turėti ir pačias sunkiausias pasekmes.
Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016; 2K-7-74-778/2019). Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt.
Taigi iš bylos aplinkybių teismas nustatė, kad R. G. A. S. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą. Atsižvelgiant į tai, R. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis teisme bandė keisti savo poziciją, tačiau iš esmės viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis prisipažino ir gailėjosi įvykdęs A. S. nužudymą. Tai kad vieno posėdžio metu jis nurodė, jog nukentėjusysis jau atėjo galimai susižalojęs ir galbūt ne jo smūgiai lėmė nukentėjusiojo mirtį, vertintina kaip kaltinamojo gynybinė versija, kurią jis galėjo sugalvoti žinodamas, kad jam laukia didelė laisvės atėmimo bausmė ir to bijodamas, kas yra natūrali žmogiška reakcija. Tačiau paskutinio posėdžio metu, jis dar kartą pripažino savo kaltę, nes jo versija dėl galimo A. S. sužalojimo buvo paneigta apklaustų liudytojų. Be to, pažymėtina, kad net ir keldamas tą versiją, jis iš esmės neneigė, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad paskutinio žodžio metu, kaltinamasis turėjo drąsos ir dar kartą atsiprašė nukentėjusiosios dėl jos brolio nužudymo, todėl vis dėlto galima jo paaiškinimuose įžvelgti nuoširdumą ir gailėjimąsi. Teismas vertindamas jo paaiškinimus taip pat atsižvelgia į didelį girtumo laipsnį, dėl kurio jis sunkiai galėjo prisiminti įvykio aplinkybes bei smulkmenas. Tai pripažintina, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog R. G. yra teistas, labai sunkų nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, ne kartą prieš tai baustas administracine tvarka. R. G. yra nevedęs, niekur nedirbantis, tai rodo, kad iki nusikaltimo padarymo nebandė sukurti tvirtų socialinių ryšių visuomenėje, iš bylos duomenų matyti, kad turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, visos šios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai. Visa tai rodo, jog R. G. ne kartą veikė visuomenei pavojingu būdu, negerbė visuotinai pripažintų taisyklių, visiškai nepaisė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikomos teisinės atsakomybės. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į tai, kad konfliktas, kurio metu kaltinamasis nužudė A. S. buvo spontaniškas, buitinis, visi buvo girti. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 11 metų. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslus atitiktų žemesnės už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bausmės skyrimas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi R. G. skirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2018-02-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri 2018-11-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista 90 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-10-15 iki 2019-07-22. Kardomoji priemonė – suėmimas, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, 2 nuorūkos, 3 nuoplovos, laikomi Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
2. iš R. G. paimti drabužiai: sportinio tipo kostiumas, bliuzonas, maikutė, kedai, laikomi Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
3. iš R. U. paimtas sportinio tipo kostiumas – laikomas Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintinas teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertis – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1267,74 EUR dydžio patirtos turtinės žalos ir 10 000 EUR dydžio neturtinės žalos (1 t., b. l. 104-108). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji teigė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos dėl brolio laidojimo, o neturtinę – išgyvenimai, patirti dėl brolio netekties.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Prašoma priteisti suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 106-108), nukentėjusiosios parodymais (1 t., b. l. 97), kad dalies išlaidų pateisinančių kasos kvitų ji neturi (kunigui sumokėta suma, už kurą), tačiau ji nėra per didelė, neviršija ribų, todėl priteistina visa nukentėjusiajai.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nors nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl 10 000 EUR neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose, visgi teismas, išklausęs A. S. paaiškinimus apie jos ir A. S. santykius, negali pripažinti, jog jų ryšys buvo tiek stiprus, artimas ir glaudus, jog teismas galėtų tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Teismas neginčija nukentėjusiosios teiginių apie tai, jog ji bendravo su savo broliu, kad jis daug laiko gyveno pas ją ir, kad jie palaikė pakankamai glaudų tarpusavio ryšį, kai jis negerdavo, padedant vienas kitam, periodiškai bendraujant ir pan., visgi teismas pastebi, kad tai nebuvo toks stiprus ryšis, koks nustatomas kitose bylose, kai nukentėjusysis ir jo artimasis iki nužudymo nuolat kartu gyveno ir palaikė itin artimus ryšius. Nusikaltimo įvykdymo metu A. S. negyveno pas nukentėjusiąją, nes ji jį buvo išvariusi dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo ir jie bendravo tik epizodiškai, kai susitikdavo mieste. Be to, iš kitų liudytojų parodymų matyti, kad A. S. bandė atimti sau gyvybę, nes jautėsi niekam nereikalingas, į tai taip pat atsižvelgtina vertinant, kad jo ryšys su savo sese nebuvo tiek stiprus ir jis nejautė palaikymo iš savo artimo giminaičio. Visgi byloje nustatyta, kad būtent nukentėjusioji rūpinosi savo brolio laidotuvėmis ir natūralu, kad ji patyrė neigiamus emocinius išgyvenimai dėl jo mirties. Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. G. 8 000 EUR dydžio sumą. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktiką kitose bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi R. G. skirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2018-02-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2018-11-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista 90 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir jam skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. liepos 22 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 22 d.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tenkinti nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš R. G. nukentėjusiajai A. S. 1267,74 EUR turtinei žalai atlyginti ir 8 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:
1. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 2 nuorūkas, 3 nuoplovas, laikomus Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti;
2. iš R. G. paimtus drabužius: sportinio tipo kostiumą, bliuzoną, maikutę, kedus, laikomus Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti;
3. iš R. U. paimtą sportinio tipo kostiumą – laikomą Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertį – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.