Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7318 nutarta taikyti nuteistajam R. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Komisija nurodė, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos nuomone, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu elgiasi motyvuotai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sėkmingos integracijos į visuomenę, kas Komisijai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, dėl ko gali būti paleistas lygtinai.

R. G. nuteistas 2019 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 15 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, taip pat į nuteistojo asmenybės pokytį, keičiant nusikalstamo elgesio raišką.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atskleidžia formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, išanalizavęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog lygtinis paleidimas šiuo metu dar nėra galimas, nuteistojo elgesyje nenustačius materialaus pagrindo.

Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesniojo vertinimo ir apskritai išliko stabiliai vienoda, tai yra nebuvo užfiksuotas jos pokytis nei vieno ankstesnio vertinimo metu, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų savo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos valdymui. Atlikus paskutinįjį vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar egzistuoja net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie pataisos proceso metu, jį vis dar vykdant struktūruotoje aplinkoje, ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, taip mažinant nustatytąją riziką. Šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių išskirtinai teigiamų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis R. G. turi nemažus finansinius įsipareigojimus, o būtent tai, kad pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis išieškotojams privalo išmokėti 16980 Eur, išieškota – 2297 Eur, savanoriškai padengta – 10 Eur. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nuteistasis vertinimo metu, nurodė, kad lėšų, gaunamų iš darbo užmokesčio įkalinimo įstaigoje pakanka ne tik pragyvenimui, tačiau ir taupymui, o savo turimus įsiskolinimus sumenkina, tačiau nuteistojo savanoriškai padengtų įsiskolinimų suma jį charakterizuoja itin neigiamai, kaip asmenį, nors ir nurodantį, kad jo finansinė padėti pakankama, tačiau nesiekiantį aktyviu veikimu, sumažinti savo nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių, kadangi esantys įsiskolinimai, didžiąją dalimi yra atsiradę iš žalos atlyginimo. Ir nors šiuo metu nuteistasis demonstruoja aukštą motyvaciją darbui, tačiau būnant laisvėje negebėjo išlaikyti ilgalaikių ir stabilių darbo santykių, dažnai keisdavo darbovietes, kas iš esmės atskleidžia nuteistojo nepastovumą. Be to, nors byloje yra duomenys apie patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, tačiau šie duomenys yra metų senumo ir negalima vienareikšmiai vertinti ar jie nėra pakitę. Todėl atsižvelgus į turimus finansinius įsipareigojimus bei darbinio nestabilumo laikotarpius ir abejotiną įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju, šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nesielgs nusikalstamai.

Teismas pritaria Komisijos išvadoms, kad šiuo metu nuteistasis jau yra linkęs keisti savo nusikalstamą elgesį teigiama linkme, tai patvirtina nuteistojo nuo 2020 m. lapkričio 27 d. gaunami paskatinimai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks teigiamas nuteistojo elgesys nebuvo fiksuojama nuo pat laisvės atėmimo bausmės pradžios, nes pirmus du metus nuteistasis nebuvo nei baustas, nei skatintas. Tuo tarpu ir dabartinėje laisvės atėmimo bausmės stadijoje matomas teigiamo elgesio sąstingis, kadangi nuo 2023 m. balandžio 21 d. nuteistasis skatintas nebebuvo. Vis tik, tokį teigiamą nuteistojo elgesį jau yra įvertinusi laisvės atėmimo vietų administracija – nuteistasis yra išleidžiamas trumpalaikių išvykų į namus. Nors aptarti duomenys, šiuo metu teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jie nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau atsižvelgus į aukščiau aptartus duomenis susijusius su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nenustatytu jos pokyčiu. Be to, tik ilgalaikiu, sistemingu teigiamu elgesiu nuteistasis gali įrodyti, jog yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi būnant laisvėje jis nepasižymėjo nei disciplina, nei socialiais laisvalaikio būdais, o nusikaltimą, dėl kurio šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarę neišnykus ankstesniam teistumui. Kaip jau ir minėta, nustatytos teigiamos nuteistojo nusikalstamo elgesio tendencijos atskleidžia jo siekį keisti savo nusikalstamą elgesį, tačiau jos dar nėra tiek įtikinančios ir ilgalaikės, kad būtų pagrindu spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad R. G. neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 9 mėnesiai ir 20 dienų, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar laikytina itin didele ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo R. G. elgesyje ir stebimos pastangos keisti savo nusikalstamą elgesį teigiamos dinamikos link, tačiau jo pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7318.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7318 taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.