Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 11 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. rugpjūčio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad atlikus nuteistojo su kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis bausmės laikotarpiu rodo pastangas koreguoti savo elgesį, įkalinimo įstaigoje nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, aštuonis kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiais metais tris kartus suteiktos išvykos į namus. Nuteistasis atlikdamas bausmę užsiima darbine veikla, pagal galimybes dengia finansinius įsipareigojimus, stebimas struktūruotas nuteistojo elgesys, jis aktyviai dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose bei deda pastangas siekti savo tikslų nenusikalstant.

R. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus su 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitus 90 dienų arešto bausme, paskirta galutinė - 8 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 15 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptartos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, tik kurių visumai esant galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, aukščiau nurodytos įstatyme, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma aukštesnė nei žema, reikalinga itin atidžiai įvertinti jo pastangas šią riziką mažinant ir tik nustačius, kad nuteistojo pastangos yra įtikinančios ir akivaizdžios galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be to nuteistojo elgesio korekcija yra vertinama viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nesuteikiant prioriteto pavieniams tarpsniams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Kad būtų galima spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vien formalaus pagrindo nepakanka, reikalinga įvertinti ir materialiojo pagrindo būvimą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą arba į pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jei pastaroji nustatoma aukštesnė nei žema. Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad R. G. pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo, o nuteistojo elgesyje vis dar išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholio, mažas atsparumas stresui, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, priežiūros / apribojimų pažeidimai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pozityvia linkme. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas nėra pakitęs nuo ankstesnio jo nustatymo, leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs dėti maksimalių pastangų, kad jo elgesys kistų tik teigiamai ir nėra įrodęs, kad ateityje savo tikslų sieks išimtinai teisėtais būdais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytos įkalinimo įstaigos tvarkos, nebaustas drausmine tvarka, 8 kartus skatintas, tris kartus buvo suteiktas leidimas trims paroms parvykti į namus, kurių metu pažeidimų nefiksuota, rodo aukštą motyvaciją darbinei veiklai, pataisos įstaigoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo valgykloje, o nuo (duomenys neskelbtini) – statybininko pareigose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas. Nors visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismo vertinimu R. G. šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Nors veikų, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau į jas negali būti neatsižvelgta vertinant nuteistojo asmenybės pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistasis R. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, iš viso teistas penkis kartus, tai jo antroji bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad labai sunkų nusikaltimą jis padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jo nusikalstamos veikos vis sunkėjos, be to praeityje jam skirtu probacijos laikotarpiu yra pažeidęs Probacijos tarnybos įpareigojimus, kas rodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas bei įstatymus, bei nenorą taisyti savo elgesio. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat buvo stebimas siekis minimalizuoti savo kaltę, bei ieškoti savo veiksmus pateisinančių priežasčių, be to pats nuteistasis pripažįsta, jog dažnai pasitaiko situacijų, kuomet jis pasiduoda kitų asmenų įtakai, ypač psichologiškai stipresnių, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi šiuo metu jam yra itin svarbu gebėti atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, savęs pažinimo įgūdžių išlaikymas ir stiprinimas. Įvertinus tai, kad tarp nuteistojo dinaminių kriminogeninių vis dar stebimas impulsyvumas, rizikingas / pavojingas elgesys, savitvardos problemos, taip pat ir gebėjimų atpažinti problemas ir rasti jų sprendimo būdus, įvertinti savo elgesio pasekmes, stoka, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė ar asmuo paleistas lygtinai gebės pasirinkti tinkamus savo elgesio modelius, atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir asmenų dariusių įtaką praeityje, laikysis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralinių nuostatų.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius dokumentus jis privalo išmokėti 16 980,00 Eur , šiuo metu išieškota tik 2297,00 Eur. Nors šiuo metu stebima nuteistojo aukšta darbinė motyvacija, jis atlikdamas bausmę nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. dirba, taip pat turi patvirtintą darbo vietą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą dėl R. G. įdarbinimo į vadybininko pareigas išėjus iš įkalinimo įstaigos), tačiau tai nepaneigia fakto, kad šiuo metu, turėdamas stabilias galimybes dengti savo įsipareigojimus, savanoriškai dengė tik 10 Eur sumą, ši aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia sumažinti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą kartu ir savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra vidutinė ir nesudaranti pagrindo spręsti, kad jo nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje yra jau yra baigtas. Juo labiau, kad nuteistojo darbinės veiklos nestabilumas ir lėšų valdymo sunkumai išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, didinančiais nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis R. G. dar yra neatlikęs nemažos laisvės atėmimo bausmės dalies (3 metų 9 mėnesių 5 dienų), o įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, ją sudaro labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.