- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1860-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Ramūnas Mitkus, Albinas Čeplinskas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „SNORO lizingas“, A. K.
- Kategorijos
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Mitkaus ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Audronės Adomaitienės ir suinteresuoto asmens UAB „SNORO lizingas“ atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7367-713/2011 pagal pareiškėjos antstolės Audronės Adomaitienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (suinteresuoti asmenys – UAB „SNORO lizingas“, A. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Antstolė A.Adomaitienė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0036/08/00123 skolininku, po R. Č. mirties, pakeisti palikimą priėmusia A. K..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė.
Teismas nustatė, jog 2008-01-15 antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje buvo gautas vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) civilinėje byloje Nr. L2-18781-480/2007. Pagal šį dokumentą buvo pradėtas 2 190,16 Lt skolos, 320,65 Lt delspinigių, žyminio mokesčio išieškojimas iš R. Č.. Antstolė dokumentą vykdymui išsiuntė į VSDFV Kauno skyrių, tačiau šis grąžintas antstolei 2008-06-02, nurodant, kad skolininkė R. Č. mirė. Teismas atmetė antstolės prašymą, kadangi kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nepareiškė reikalavimų paveldėtojai (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto), jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas.
Šalies argumentai
Antstolė A. Adomaitienė atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė 5.63 str. 1 ir 4 d., kadangi pakeičiant skolininką vykdymo procese jokių terminų nėra nustatyta;antstolio pareiškimo pakeisti proceso šalį pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris palikėjo mirties ir palikimo priėmimo metu buvo priverstinai vykdomas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „SNORO lizingas“ atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininku po R. Č. mirties, pakeisti palikimą priėmusia A. K..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
teismas turi laikytis savo sukurtų precedentų. Iki šiol tiek aukštesnės, tiek žemesnės instancijos teismai vadovavosi priešinga praktika, t.y. jog vykdomojoje byloje CK 5.63 str. negali būti taikomas, kadangi išieškotojos kreditorinių reikalavimų teisę patvirtina teismo sprendimas, išieškojimo teisės realizavimą – per antstolį įgyvendinamas vykdymo procesas, kurio metu skolininko procesinių teisių perėmimas turi būti sprendžiamas CPK 48, 596 str. nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1079-260/2011);teismų praktikoje laikomasi, jog CK 5.63 str. 1 d. netaikoma reikalavimams įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, nutarimus ar nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006);palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, jis žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Negalima teigti, jog suinteresuotam asmeniui A. K., pagal testamentą paveldėjusiai R. Č. turtą, perėjo tik palikėjos teisės, o pareigos ne;palikėjos R. Č. mirties faktas kreditoriui tapo žinomas tik 2011-03-18, gavus pranešimą iš teismo apie šios bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo UAB „SNORO lizingas“ atsiliepimu į antstolės atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar mirus skolininkei ir suinteresuotam asmeniui perėmus jos turtines teises ir pareigas pagal testamentą, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas, pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininkę jo teisių perėmėju.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/08/00123 matyti, jog antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje 2008-01-15 buvo priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. vykdomasis raštas (teismo įsakymas) dėl 1 190,16 Lt skolos, 320,65 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės R. Č. išieškotojo UAB „SNORO lizingas“ naudai. R. Č. 2008-03-17 mirė, todėl VSDFV Kauno skyrius 2008-06-04 grąžino antstolei nepradėtą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolė 2008-07-16, gavusi iš Kauno miesto 22-ojo notaro biuro raštą, nustatė, jog po R. Č. mirties jos turtą perėmė A. K..
Atskiruosiuose skunduose antstolė ir suinteresuotas asmuo teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė 5.63 str. 1 ir 4 d. nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 5.63 str. ir CPK 596 str. taikymo santykį yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011. Kasacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Teismas pabrėžė, jog nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas. Taigi, atsižvelgiant į šį išaiškinimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog kreditorius būtų pareiškęs mirusiosios teisių perėmėjai pretenziją dėl skolos per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą, pagrįstai antstolės prašymą pakeisti pradinę skolininkę jos teisių perėmėja atmetė.
Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su tuo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėta kasacinio teismo praktika, nurodė, jog iki šiol tiek aukštesnės, tiek žemesnės instancijos teismai vadovavosi priešinga praktika, t.y. jog vykdomojoje byloje CK 5.63 str. negali būti taikomas, jog CK 5.63 str. 1 d. netaikoma reikalavimams įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, nutarimus ar nutartis. Kolegija šiuos suinteresuoto asmens argumentus atmeta. Teismų įstatymo 23 straipsnio antros dalies 1 punktas numato, jog Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, CPK 4 straipsnyje sakoma, jog teismai, aiškindami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo aiškinimus. Be to, pažymėtina, jog pagal CPK 346 straipsnio antros dalies 2 punktą nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, yra pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus CK 5.63 str. ir CPK 596 str. taikymo santykį, kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo klausimą sprendė vadovaudamasis paskutine kasacinio teismo praktika.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija atskiruosius skundus atmeta, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.